Pasaulinė finansų krizė negailestingai smogė ne tik jaunosioms ES narėms, neva pernelyg entuziastingai pasidavusioms masinio vartojimo vilionėms, bet ir Vakarų Europos sunkiasvorėms. Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija nespėja „pumpuoti“ milijardų į savo finansų sistemas ir atskirus pramonės sektorius, tačiau optimistinių prognozių vis tiek beveik nesigirdi.
Sausio 20 d. buvo užfiksuotas mažiausias per aštuonerius metus svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu – taip Didžiosios Britanijos valiuta sureagavo į neseniai paskelbtą naują šalies finansų sistemos gelbėjimo planą. Kaip praneša BBC, oficialusis Londonas paskelbė ketinąs įgyvendinti naują antikrizinį planą, kurio vertė siekia net 250 milijardų svarų, ir tai turėtų paskatinti komercinius bankus išduoti klientams kreditus. Vienas iš naujojo plano akcentų – valstybė yra pasirengusi sukurti paskolų draudimo sistemą ir, pasak Didžiosios Britanijos finansų ministerijos, apdrausti iki 90 proc. kreditų, kuriuos dabartinėmis aplinkybėmis galima pavadinti rizikingais. Pagal sumanymą bankai, dalyvaujantys valstybės pasiūlytoje schemoje, turės patys nurodyti rizikingiausius savo aktyvus, kuriuos apdraus valstybė. Taip pat naujasis britų antikrizinis planas numato skirti apie 50 mlrd. svarų ir išpirkti iš bankų mažiau rizikingus aktyvus, taip pat – hipotekos kreditus.
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas tikina, kad bankų aktyvų draudimo sistema yra ne pagalba bankams, o parama verslui ir šeimoms. Jis pripažįsta, kad rudenį ekonomikai gaivinti jau skirtų maždaug 37 mlrd. svarų neužteko – dabar britų valdžia pasirengusi imtis kreditavimo rinkos išjudinimo ir darbo vietų išsaugojimo.
Nepaisant to, agentūra „Bloomberg“ praneša, kad naujasis Didžiosios Britanijos ekonomikos gelbėjimo planas kirto ne tik svaro kursui, bet ir nutempė žemyn Europos fondų biržas. Prie blogų nuotaikų prisidėjo ir finansų ministro Alistairo Darlingo atviros kalbos, kad iki šiol taikytos antikrizinės priemonės finansų rinkos neatgaivino. „Bloomberg“ cituoja žinomą privatų investuotoją Jimą Rogersą, kuris pataria visiems kuo greičiau atsikratyti svarų: „Su šia valiuta viskas baigta. Aš daugiau nebeketinu įkišti nė penso į Jungtinės Karalystės ekonomiką.“
„Ernst&Young ITEM Club“ prognozuoja, kad Didžiajai Britanijai 2009-aisiais teks patirti patį didžiausią ekonomikos kritimą nuo Antrojo pasaulinio karo. Ataskaitos autoriai tikina, kad šiais metais britų BVP sumažės 2,7 proc. ir tai yra pats blogiausias rodiklis nuo 1946 metų.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ne kartą kalbėjo apie tai, kad ES šalys turi ne tik pačios kovoti su ekonominės krizės padariniais, bet ir aktyviau koordinuoti veiksmus tarpusavyje. Tačiau dar 2008 m. gruodį ES vadovų susitikime susikirto Vokietijos ir Didžiosios Britanijos požiūris, kaip reikėtų bristi iš krizės ir kokios priemonės gali atgaivinti ekonomiką ir stimuliuoti jos augimą. Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas tąsyk britų vyriausybės finansinę politiką pavadino „milijardų švaistymu“ ir taip leido suprasti, kad visai Europos Sąjungai tokiu keliu eiti neverta. Savo ruožtu britai patarė vokiečiams pirmiausia spręsti savo vidaus problemas, o tik paskui auklėti kitus.
„The Financial Times“ atkreipia dėmesį, kad vokiečių finansų ministras turi ne tik „akmeninę pavardę“, bet ir sėkmingos patirties tvarkant šalies finansus, tačiau sutinka ne su visomis jo pretenzijomis: „Ponas Steinbruckas teisus sakydamas, kad visi ekonomikos stimuliavimo priemonių variantai yra nepatikimi. Jis teisus ir dėl Britanijos pasirinkto kelio – laikinai sumažintas PVM vargu ar privers vartotojus džiugiai leisti pinigus, užuot juos taupius. Tačiau interviu žurnalui „Newsweek“ pareiškęs, kad tie, kurie iš Vokietijos reikalauja pradėti skatinti paklausą, nori priversti ją sumokėti už visos Europos ekonomikos atsigavimą, P. Steinbruckas buvo neteisus.“
Pasak „The Financial Times“, Vokietija yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja ir galingiausias pasiūlos šaltinis – kaip tik todėl vokiečių taupumas negali remtis svetimu išlaidavimu.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel neslepia, kad 2009 m. jos vadovaujama šalis privalės įveikti labai sunkią kelio atkarpą, bet ji pasirengusi geriau nei kitos ES valstybės. Kanclerės teigimu, šiais metais Vokietijoje galimas tik „marginalinis ekonomikos augimas“: 2008 m. BVP augo 1,7 proc., o 2009 m. prognozė – 0,2 proc., t. y. net 1,5 proc. kritimas. Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašo, kad vyriausybė skelbia per daug optimistines prognozes, nes Ekonominių tyrimų institutas (IFO) kalba apie 2,2 proc. BVP sumažėjimą, o kai kurie kiti ekspertai – net apie 3 proc. kritimą.
Šiaip ar taip, vokiečiai nesėdi sudėję rankų. Krikščionių demokratų partija, kuriai atstovauja ir kanclerė A. Merkel, priėmė jau antrąjį ekonomikos stimuliavimo planą, kuriame išdėstyti 10 pagrindinių punktų. Remiantis agentūra „Reuters“, pirmoji vokiečių antikrizinė programa, patvirtinta 2008 m. lapkritį, kainavo apie 50 mlrd. eurų ir buvo paremta stabilizacinio fondo sukūrimu. Antrajame plane kalbama apie investicijas į ekonomiką, mokesčių mažinimą ir kitus pagalbos ūkiui būdus. Vienas svarbiausių akcentų – investicijos į švietimą ir infrastruktūrą siekiant išsaugoti darbo vietas, taip pat – sėkmingai galinčių veikti šalies įmonių kreditavimas ir t. t.
Prancūzija savo ekonomikai gaivinti taip pat skiria milžiniškas lėšas. Dar gruodį šalies prezidentas Nikolas Sarkozy pranešė, kad dvejų metų antikrizinis planas atsieis 26 milijardus eurų ir tai turėtų sušvelninti finansų krizės padarinius, o ypač – pažaboti nedarbo augimą. Laikraštis „International Herald Tribune“ paskaičiavo, kad prancūzų vyriausybės piniginė injekcija ūkiui sudaro 1,3 proc. BVP ir tai gali padėti išlaikyti bent 0,8 proc. ekonomikos augimą. Nors, pažymi leidinys, Prancūzijos antikrizinė programa iš esmės kertasi su tradicine prancūzų ekonomine politika, kuri skatina vartojimą, o ne investicijas.
O N. Sarkozy planas numato paramą kompanijoms, kurioms būtina stabilizuoti pinigų srautus – net 11,4 mlrd. eurų atsieis mokesčių lengvatos ir atskaitymai. 10,5 mlrd. eurų numatyta investicijoms į infrastruktūrą, 1,8 mlrd. eurų Prancūzijos vyriausybė ketina skirti būsto sektoriui – beprocenčiams hipotekos kreditams ir namų remontui mažas pajamas gaunantiems prancūzams.
Numatytos ir specialios subsidijos labiausiai nuo krizės nukentėjusioms Prancūzijos automobilių ir statybos pramonės šakoms. Neseniai Prancūzijos premjeras Francois Fillonas paramos automobilių pramonei klausimą aptarė su ES prekybos komisaru Gunteriu Verheugenu ir pranešė, kad šiam sektoriui ketinama skirti net 6 mlrd. eurų. Parama automobilių gamintojams tiesiogiai siejama su garantijomis, kad bus išlaikytos darbo vietos – šioje pramonės šakoje dirba net 10 proc. darbingo amžiaus prancūzų. F. Fillono teigimu, jei tik kiltų įtarimų, kad gamykla ketina pasinaudoti parama, o vėliau nutraukti veiklą, jokių pinigų tikėtis net neverta. O komisaras G. Verheugenas pataria įdėmiai stebėti situaciją JAV, kur valstybė taip pat dosniai parėmė didžiausius automobilių gamintojus, ir operatyviai reaguoti į naujausias tendencijas.
Automobilių gamybos aljansas „Renault- Nissan“ tikisi kreditų su „protingais procentais“ ir ES paramos „žaliųjų technologijų” diegimui skatinti. Nepaisant to, aljansas tikina, kad 2009–2010 metai taps lemiamais Europos automobilių pramonei. „PSA Peugeot Citroen“ vadovybė neslepia, kad šiais metais gali neuždirbti jokio pelno. Ir nors padėtis šiame sektoriuje kritinė, neatmetama galimybė, kad už finansinę paramą Prancūzijos automobilių gamintojai turės perduoti vyriausybei dalį savo akcijų.
Prancūzijos antikrizinis planas 2009 m. valstybės biudžeto deficitą išaugins iki 3,9 proc., o šalies įsiskolinimas padidės 20 mlrd. eurų. Tačiau prezidentas N. Sarkozy įsitikinęs: vienintelis atkirtis krizei – investicijos.
Aušra Radzevičiūtė
