Į pensiją išėjusi pašto darbuotoja Marija Kozyrenko turi Rusijos pasą. Be jos, separatistinėje Padniestrės respublikoje rusiškus pasus dar turi 135 tūkst. asmenų, skelbia „Washington Times“.
M. Kozyrenko rusišką pasą gavo prieš porą metų, nors Rusijoje negyveno nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Pastaraisiais metais Kremlius stengiasi išdalyti kuo daugiau rusiškų pasų etniniams rusams, gyvenantiems buvusiose sovietinėse šalyse – Gruzijoje, Moldovoje, Estijoje ir Ukrainoje.
„Visos mūsų viltys susijusios su Rusija. Mes viliamės, kad Rusija mus apsaugos“, - teigia M. Kozyrenko.
Nuo 2000 metų Kremlius rusiškus pasus išdalijo maždaug 2,9 mln. buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų, skelbia Federalinės migracijos tarnybos dokumentai.
Užsienyje gyvenančias rusų bendruomenes Rusija naudoja kaip pretekstą kištis į kitų valstybių vidaus reikalus, o kartais, kaip Gruzijos atveju, net ir teisina karinę intervenciją į kitą šalį. Tačiau Kremlius teigia pasus etniniams rusams dalijantis iš humanitarinių, o ne politinių paskatų. Taip esą siekiama padėti po Sovietų Sąjungos sugriuvimo užsienyje gyvenantiems rusams.
Rusijos vyriausybės atstovas Aleksejus Sazonovas teigia, kad tokia praktika naudojosi ir kai kurios Vakarų valstybės, tarp kurių yra ir Belgija. „Mes vykdome nekonfrontacinę užsienio politiką, mums nereikia jokių konfliktų. Tuo pačiu metu kiekviena šalis turi teisę ginti savo tautiečių teises“, - teigė A. Sazonovas.
Rusijos piliečių bendruomenių susikūrimas jau kenkia Ukrainos siekiui prisijungti prie NATO ir silpnina Moldovos ryšius su Europa. Be to, pasų dalijimas padeda Rusijai įtvirtinti savo įtaką teritorijose, kurias Kremlius vis dar laiko natūralia savo geopolitinių interesų zona.
Pastaraisiais metais Kremlius išdalijo dešimtis tūkstančių rusiškų pasų separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – gyventojams. Po to Maskva savo karinę intervenciją į Gruziją būtent ir teisino tuo, kad buvo siekta apginti Rusijos piliečių teises. Dabar abi separatistinės respublikos sustiprino savo saitus su Rusija.
Panašiai Kremlius subsidijuoja ir separatistinę Moldovos Padniestrės respubliką, kuriai tiekiamos pigios dujos, remiami prorusiški jaunimo judėjimai, o vargingai gyvenantiems pensininkams mokamas 10 dolerių priedas. Reikia turėti omenyje, kad vidutinė pensija Padniestrėje siekia 60-70 dolerių.
Rusiškus pasus turi jau ketvirtadalis iš 550 tūkst. Padniestrės gyventojų.
Pasus Maskva dalija ir Estijoje. Šalyje, kurioje iš viso gyvena 1,3 mln. žmonių, per 12 mėnesių iki praėjusių metų spalio 30 dienos buvo išdalyta 3,7 tūkst. rusiškų pasų. Tai triskart didesnis skaičius nei per tą patį 2007 metų laikotarpį.
Be to, Ukrainoje, kurioje gyvena 46 mln. žmonių, Kremlius sparčiai dalija pasus Krymo pusiasalyje. Krymas Ukrainai Nikitos Chruščiovo sprendimu atiteko tik šeštajame dešimtmetyje, o šiuo metu Sevastopolio uoste yra dislokuotas karinis Rusijos Juodosios jūros laivynas. Dalis rusų politikų, tarp kurių yra ir Maskvos meras Jurijus Lužkovas, teigia, kad N. Chruščiovo sprendimas buvo neteisėtas ir Rusija turi atsiimti Krymą.
Ukrainos parlamento narys Mustafa Džemilevas teigia, kad Kryme dvigubą Rusijos ir Ukrainos pilietybę turi maždaug 200 tūkst. žmonių, t. y. kas dešimtas gyventojas.
Dauguma analitikų mano, kad taip Rusija siekia plėsti savo politinę įtaką ir ruošiasi galimiems jėgos žaidimams. „Jei Estijoje gyventų 200 tūkst. Rusijos piliečių, Rusija turėtų pagrindą vykdyti intervenciją. Kas ją sustabdytų?“ - klausia Sergejus Stepanovas, Estijos Narvos miesto gyventojas, neturintis Estijos pilietybės.
