Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje pasakojimas apie tai, kad futbolo arenose netrūksta ne tik džiugių dramų, bet ir kraupių tragedijų. Ir ne visada dėl to kalti aistruoliai.
Prisiminė tragediją
„Duonos ir žaidimų!“ – šis dar iš Romos imperijos laikų mus pasiekęs šūkis puikiai atspindi šiandieninę moderniąją visuomenę. Populiariausios pasaulyje sporto šakos futbolo stadionai yra vienas pagrindinių traukos centrų pramogų ištroškusiems žmonėms. Tačiau neretai ši nežabotų pramogų ir aistrų vieta tampa tikru pragaru.
Kovą per Dramblio Kaulo Kranto futbolo rinktinės mačą (su kuo?) gyvybės neteko 22 savos komandos palaikyti atėję aistruoliai, o Anglija balandžio 15 dieną minėjo dvidešimtąsias „Hillsborough“ tragedijos metines. Tai vienos didžiausių katastrofų futbolo stadionuose.
Perspėjimų sirgaliai neklausė
1989 metais per Futbolo asociacijos taurės varžybas Šefildo miesto stadione „Hillsborough“ žuvo 96 „Liverpool“ komandos sirgaliai.
Rungtynės turėjo prasidėti 15 valandą. Kadangi buvo laukiama masinio aistruolių antplūdžio, visiems į futbolo rungtynes norintiems patekti asmenims buvo patariama užimti savo vietas likus bent 15 minučių iki rungtynių pradžios. Sirgaliai, kurie nesugebėjo ar nenorėjo nusipirkti bilietų ir tikėjosi prasmukti nemokamai, buvo perspėti nė nemėginti patekti į stadioną. Tačiau nė vieno iš šių patarimų paklausyta nebuvo.
Likus 20 minučių iki dvikovos pradžios, prie „Liverpool“ aistruoliams skirto sektoriaus ėmė būriuotis minios žmonių, trokštančių patekti į stadioną dar neprasidėjus rungtynėms. Tačiau žiūrovai po vieną buvo praleidžiami pro 2 įėjimus, todėl spūstis didėjo. Žmonės, kurie neturėjo bilietų, dėl grūsties negalėjo palikti stadiono prieigų, todėl chaosas augo.
Policija savo darbo neatliko
Didžioji dalis sirgalių vis dar lūkuriavo greta stadiono, tačiau teisėjas rungtynių pradžios atidėlioti nė nemanė, todėl saugumą prižiūrintys policininkai nusprendė atverti išėjimo vartus, kurie neturėjo turniketų. Būtent dėl to į stadioną netikėtai plūstelėjo tūkstantinė žmonių minia.
Didžioji dalis sirgalių siauru tuneliu patraukė į perpildytas centrines sektoriaus dalis. Policija per aplaidumą nesugebėjo nukreipti minios į laisvus tribūnos sektorius. Anksčiau prie perpildytų sektorių nuolatos stovėdavo saugumą prižiūrintys policininkai, jie nukreipdavo žmones į kitur. Šįkart to nebuvo ir į perpildytą sektorių plūstanti minia prie barjerų ėmė spausti priekyje stovinčius žmones.
Dalis žmonių ėmė lipti per barjerus ir plūsti į aikštę. Arbitras jau 6 rungtynių minutę buvo priverstas stabdyti mačą. Dalis sirgalių sugebėjo patekti į aikštę pro vienintelius atvertus vartus. Galiausiai barjeras neišlaikė spaudimo. Į aikštę ėmė plūsti sužeistieji. Tačiau neapsieita ir be žuvusiųjų. 96 „Liverpool“ aistruoliai spūstyje užduso arba mirė nuo patirtų sužalojimų.
Dėl nelaimės didelę dalį atsakomybės turi prisiimti tvarkos stadione nesugebėję užtikrinti policininkai, kurie trukdė dirbti ir medikams. Iš 44 į stadioną atvykusių greitosios pagalbos automobilių iki aikštės buvo leista privažiuoti vos vienam.
Mirtina panika
Tragedija stadione „Hilsborough“ nebuvo vienintelė nelaimė, į kurią įsivėlė „Liverpool“ ekipos sirgaliai. Per minėtas rungtynes Šefilde atvykėliai iš Liverpulio tapo aukomis, o Belgijos stadione „Heysel“ aistruoliai patys sutepė anglų futbolą neišplaunama kraujo dėme.
1985 metų gegužės 29 dieną Briuselyje vyko Europos taurės finalo rungtynės, kuriose „Liverpool“ grūmėsi su italų Turino „Juventus“ ekipa. Stadionas „Heysel“ buvo itin prastos būklės: tribūnos aptrupėjusios, betono plyšiuose žėlė žolynai, o žiūrovus nuo aikštės skiriantys barjerai buvo ne daugiau nei dekoracija. Tačiau ir UEFA, ir Belgijos futbolo federacija leido čia rengti rungtynes.
Maža to, rungtynių prižiūrėtoju buvo paskirtas patirties neturintis policininkas, o pareigūnai neturėjo veikiančių racijų. Dar nė neprasidėjus mačui, grupė alkoholio padauginusių anglų sirgalių ėmė bėgti „Juventus“ sirgalių tribūnos link.
Anglijoje toks futbolo chuliganų elgesys nieko nebūtų nustebinęs, tačiau italai puolė į paniką. „Juventus“ aistruolių tribūnos gale susidarė milžiniška grūstis, dėl to neišlaikė viena iš sienų. Per kilusią paniką žuvo 39 žmonės ir daugiau nei 400 buvo sužeisti.
Baisiausia, kad rungtynės vis dėlto įvyko.
Nelaimę prišaukė įvartis
Grūstys buvo ir daugelio kitų nelaimių stadionuose priežastis. Kartais jas išprovokuodavo nevaldomi futbolo sirgaliai, o kartais persistengdavo juos tramdantys policininkai.
Viena didžiausių katastrofų 1982 metų spalio 20 dieną įvyko tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Tuomet Maskvos „Lužnikų“ stadione buvo žaidžiamos UEFA taurės varžybos tarp vietos „Spartak“ ir svečių iš Olandijos „HFC Haarlem“.
Bilietų į rungtynes parduota ne itin daug ir visi žiūrovai sutilpo į vieną rytinę tribūną. Dėl to buvo palikti tik vieni atviri išėjimo vartai. Likus minutei iki mačo pabaigos, olandai pirmavo 1:0, o milicininkai ėmė stumti žiūrovus vienintelio išėjimo link. Tačiau jau per pridėtinį laiką „Spartak“ sugebėjo išlyginti rezultatą ir džiūgaujanti minia metėsi atgal į stadioną.
Per kilusią spūstį mirė apie 340 žmonių. Tiesa, sovietai nuolatos tikino, kad aukų būta ne daugiau kaip 66.
Į panikuojančius žmones leido dujas
Grūstis buvo ir tragedijos Dramblio Kaulo Krante priežastis. Šiemet kovo 29 dieną tūkstančiai šios vargingos valstybės sirgalių rinkosi į sostinės Abidžano stadioną „Felixo Houphouet-Boigny“, kuriame, oficialiais duomenimis, telpa 45 tūkst. žiūrovų. Tačiau neabejojama, kad stebėti savo numylėtinių dvikovos su Malavio vienuolike susirinko daugiau kaip 50 tūkst. asmenų, kuriesukėlė milžinišką grūstį.
Dėl šios priežasties neatlaikė ne pirmą jaunystę išgyvenančio stadiono siena. Žuvo 22 žmonės, o prezidentas Laurentas Gbagbo šalyje paskelbė 3 dienų nacionalinį gedulą. Manoma, kad nelaimės mastą lėmė ir neprofesionalus policijos pareigūnų darbas. Siekdami sulaikyti į stadioną plūstančius asmenis, policininkai panaudojo ašarines dujas, o tai tik dar labiau padidino minioje kilusią paniką.
Afrikos problemų veidrodis
Tragedijos stadionuose yra tarsi veidrodis, puikiai atspindintis visuomenės būklę Afrikos žemyne. Urbanizacijos problemos – perpildyti miestai, aptriušę ir remonto ilgus metus nematę visuomeninės paskirties statiniai – bei visuomenės susvetimėjimas yra vienos pagrindinių problemų, kamuojančių Afriką.
Tai lėmė ir iki šiol didžiausią futbolo katastrofą šiame žemyne. 2001 metų gegužės 9 dieną Akros mieste (Gana) ginklus surėmė „Hearts of Oak“ ir „Asante Kotoko“ komandos.
83 susitikimo minutę šeimininkai įmušė įvartį ir pirmavo rezultatu 2:1. „Asante Katoko“ sirgaliai jau anksčiau reiškė nepasitenkinimą, jų nuomone, papirktu rungtynių teisėju ir po antrojo šeimininkų taiklaus spyrio pradėjo niokoti tribūnas. Ant stadiono bėgimo takų ėmė kristi stikliniai buteliai. Policininkai į tai atsakė ašarinėmis dujomis.
Pasibaigus pagrindiniam varžybų laikui, ketvirtasis teisėjas parodė pridedantis 4 minutes, tačiau finalinis rungtynių švilpukas nuaidėjo prabėgus vos ketvirtadaliui šio laiko. Tik pasibaigus mačui, minios svečių komandos aistruolių, besistengiančių išvengti policijos „vaišių“ ašarinėmis dujomis, pajudėjo išėjimo link. Čia ir prasidėjo tragedija, nes išėjimo vartai buvo užrakinti. Stadiono valdžia taip nepasitikėjo sirgaliais, kad nenorėjo jų palikti neužrakintoje tribūnoje.
Prie išėjimo vartų susidarius spūsčiai, mirtinai sutrypti 126 žmonės. Iki šiol tai tebėra kruviniausias incidentas Afrikos futbolo stadionuose.
TIK FAKTAI
1964 metais per didžiausią tragediją futbolo stadione Peru sostinėje Limoje žuvo daugiau kaip 300 žmonių ir 500 buvo sužeisti.
Pirma katastrofa futbolo stadione užfiksuota 1902 metais, kai Glazgo arenoje „Ibrox Park“ žuvo 25 ir buvo sužeisti 517 žmonių.
1985 metais Bredfordo stadione žuvo 56 ir buvo sužeisti daugiau kaip 200 žmonių, kai nuo numestos nuorūkos užsiliepsnojo po tribūnomis susikaupusios šiukšlės.
