D. Trumpas ir jo komanda siekė kovoti su viena iš mažėjančios Amerikos galios apraiškų – prekybos deficitu, kuris pernai viršijo 295 mlrd. JAV dolerių (daugiau kaip 260 mlrd. eurų) Kinijos naudai.
Tačiau toks jų požiūris tik atskleidė Vašingtono iššūkio, su kuriuo jis susiduria daugelyje frontų, mastą.
Kinijos prekėms tarifai padidinti iki 145 proc.
Ilgą laiką vyravo prielaida, kad Kinijos demografinės ir ekonominės problemos sulaikys ją nuo visiško prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis, nes patekimas į Amerikos rinkas yra labai svarbus šalies ekonomikai.
Tačiau dėl D. Trumpo tarifų buvo imtasi „akies už akį“ veiksmų, kurie išsklaidė šį įsitikinimą.
Balandžio 9 d. Baltieji rūmai paskelbė 90 dienų moratoriumą daugumai tarifų, kurie sujaukė pasaulio ekonominę tvarką, tačiau padidino tarifus Kinijos prekėms iki 145 proc. – nors balandžio 12 d. paaiškėjo, kad jos išmaniesiems telefonams ir kitoms elektroninėms priemonėms bus taikoma išimtis.
Pekinas atsakė 125 proc. tarifu JAV importuojamoms prekėms. Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad tarifų padidinimas parodė „šantažuojantį JAV pobūdį. Kinija niekada su tuo nesutiks... Kinija kovos iki galo“.
Kinija imasi atsakomųjų veiksmų iš jėgos pozicijų. Nors prieš prasidedant kovai dėl muitų ji vykdė didžiulius pardavimus į JAV, jie sudarė tik 2 proc. viso jos BVP.
Pekinas įgijo slaptą galią – padaryti žalą JAV ekonomikai
Kaip prekybos nelygybė yra ilgalaikių veiksnių, kurių neįmanoma greitai pašalinti, rezultatas, taip ir savaitės vidurio įvykiai obligacijų rinkose – bene blogiausia diena JAV skolos vertybinių popierių rinkoje per 40 metų – privertė centrinių bankų vadovus susimąstyti, ar dolerio, kaip saugaus finansinio prieglobsčio pasaulyje, era nesibaigė.
Neramumai kilo dėl to, kad Japonijos ir Europos finansų rinkos dalyviai pardavinėjo Amerikos obligacijas, kad padengtų savo nuostolius akcijų rinkose, tačiau pirmieji spėjimai, kad išpardavimą skatino Kinija, parodė, kad Pekinas, tapęs pagrindiniu Amerikos valstybės skolos turėtoju, įgijo slaptą galią padaryti didžiulę žalą JAV ekonomikai.
Kai kurie analitikai tebemano, kad Pekinas greičiausiai neatsisakys Amerikos skolos, nes tai galėtų pakenkti Kinijos interesams. Tačiau anksčiau žmonės panašiai manė ir apie muitų karą, kad savi interesai neleis jam išsiveržti iš rankų.
Esant dabartinei priešpriešai, atsižvelgiant į rinkos svyravimus, labai bijoma, kad kinai panaudos skolos ginklą.
George‘as Saravelosas iš „Deutsche Bank“ įspėjo: „Kitas etapas gali būti atviras finansinis karas, apimantis Kinijos nuosavybės teisę į JAV turtą tiek oficialiame, tiek privačiame sektoriuje... pralaimės pasaulio ekonomika.“
Kinijos dalis šio Amerikos valstybinio turto – iždo obligacijų – sudaro 2,6 proc., t. y. daugiau kaip 750 mlrd. JAV dolerių (apie 700 mlrd. eurų) iš 36 trilijonų JAV dolerių (apie 31,8 trilijonų eurų) federalinės skolos vertės.
Idėja, kad JAV išlaiko karinį dominavimą, gali išnykti
Kita nusistovėjusi idėja, kad Amerika išlaiko karinį dominavimą, taip pat gali išnykti. Didelio masto karinės pratybos netoli Taivano tapo tokios reguliarios, kad KLR gali greitai imtis veiksmų ir blokuoti salą, todėl JAV turi ribotas galimybes.
Situaciją apsunkina tai, kad pastaraisiais metais jūrų jėgų pusiausvyra pradėjo krypti amerikiečių nenaudai.
Kontradmirolas Mike‘as Studemanas, iki 2023 m. vadovavęs Pentagono jūrų žvalgybos biurui, teigė, kad „kinai labai užtikrintai galėtų laimėti prieš JAV laivyną bet kokiu atveju“.
Jis sakė, kad tie, kurie klausia, ar kinai galėtų laimėti 2027 ar 2030 m., ypač savo šalies vandenyse, nesupranta esmės, ir pažymėjo, kad net ir šiandien „jie yra lygiaverčiai varžovai“.
M. Studemanas, kalbantis mandarinų kalba ir priskiriamas prie pirmaujančių Kinijos analitikų JAV nacionalinio saugumo bendruomenėje, teigė, kad naujoji realybė jūroje yra daug platesnio, ilgalaikio Kinijos požiūrio dalis.
„Kinai organizuojasi pramoniniu būdu, kad latentinę galią paverstų paruošta galia. Ir tai buvo Jungtinių Valstijų silpnybė – nepastebėti šio esminio dalyko“, – pažymėjo jis.
Karinės pusiausvyros pokyčius lemia ne tik prekybos, bet ir karinės pusiausvyros pokyčiai, kurių šaknys glūdi Kinijos komunistų partijos dešimtmečius trunkančiame planavime.
Laivų statybos tendencijos yra ypatingas D. Trumpo rūpestis. 2024 m. Kinijos laivų statyklos paleido į vandenį daugiau kaip 250 laivų, palyginti su penkiais Amerikoje pastatytais laivais.
Bendras tų laivų, pagamintų Kinijoje per vienus metus, kiekis viršijo bendrą visų Amerikos laivų statyklų nuo 1945 m. pagamintų laivų tonažą.
Šie protu nesuvokiami skaičiai daugiausia susiję su jų dominavimu komercinių laivų statybos srityje. Tačiau, kai kalbama apie savo karinio jūrų laivyno statybą, amerikiečiai taip pat pasirodė nepajėgūs pakeisti dinamikos, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas šioje srityje rodo, kad greito sprendimo čia nebus.
Praėjo pora metų, kai kinai aplenkė JAV pagal didžiųjų karo laivų ir povandeninių laivų skaičių, turėdami 234 laivus, o amerikiečiai – 219.
Per pastarąjį dešimtmetį dėl itin greito laivų statybos tempo jų laivynas pasipildė 29 kreiseriais, eskadriniais minininkais ir fregatomis, nes statybos ir techninės priežiūros problemų kamuojami amerikiečiai nesugebėjo vytis.
Nors JAV karinis jūrų laivynas turi daug pranašumų, ypač povandeninių laivų kokybės ir skaičiaus srityje, tačiau, jei tendencijos išliks, net ir šie pranašumai gali tapti abejotini.
Jiems sunkiai sekasi pastatyti du povandeninius laivus per metus, reikalingus dabartiniam laivynui, kurį sudaro apie 60 laivų, išlaikyti.
Iki šiol KLR daugiausia dėmesio skyrė įprastų laivų statybai, tačiau povandeninių pajėgų stiprinimas „gali būti kitas Kinijos žingsnis“, sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis karinio jūrų laivyno analitikas Nickas Childsas.
Gali padėti prezidentų Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino partnerystė, sustiprėjusi po 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o itin svarbių technologijų perdavimas gali padėti rasti sprendimus Kinijai siekiant geresnių povandeninių laivų.
N. Childsas pažymėjo, kad dabar kinai „gali gauti tam tikrą naudą iš strateginio bendradarbiavimo su Rusija, tai kelia didelį susirūpinimą“.
Kita vertus, nors konkurencija su Kinija pastarąjį dešimtmetį paskatino daugelį JAV gynybos programų, dėl brangiai kainuojančių nesėkmių sumažėjo JAV karinio jūrų laivyno laivų, kuriuos galima naudoti.
„Iš tikrųjų neturime nusistovėjusio plano“, – sakė N. Childsas, įspėdamas, kad JAV kariniam jūrų laivynui nėra lengvo kelio, kaip prilygti Kinijos skaičiui.
Amerikos sąjungininkės Ramiajame vandenyne smerkia muitų sistemą
Ramiojo vandenyno regione Japonija ir Pietų Korėja yra pagrindinės Jungtinių Valstijų partnerės – tiek prekybos, tiek finansų, tiek regioninio saugumo srityse.
Per pastarąsias dvi karštligiškas savaites Baltieji rūmai bandė atgaivinti laivų statybos sektorių, išleisdami įsaką, kuriuo siekiama atkurti JAV jūrinę galią – jame netgi buvo numatyti papildomi mokesčiai importuotojams, naudojantiems Kinijoje statomus prekybinius laivus, o tai dar labiau padidino chaosą pasaulinėje prekyboje.
Taip pat buvo paskelbta apie naują JAV ir Pietų Korėjos laivų statytojų partnerystę, kuria siekiama padidinti gamybą Amerikoje, tačiau, žinoma, tai ilgalaikis sumanymas. Greitu laiku naujų laivų ji nepateiks.
Amerikiečiai taip pat nori pasinaudoti Pietų Korėjos ir Japonijos laivų statyklomis, kad atnaujintų savo karinius laivus, ir tai yra strategijos, kuria siekiama atlaisvinti savo laivų stovėjimo aikšteles, kad būtų galima statyti daugiau naujų laivų, dalis.
Tačiau šie pagrindiniai Ramiojo vandenyno sąjungininkai taip pat buvo vieni iš labiausiai nukentėjusių nuo D. Trumpo muitų.
Kinija jau bando pasinaudoti dėl pastarojo meto neramumų kilusiu nepasitikėjimu, kad suviliotų tradicinius Vašingtono sąjungininkus.
„Manau, kad mes iššvaistome bet kokius turėtus pranašumus“, – apie karus dėl muitų sakė M. Studemanas.
Apskritai JAV administracija stengėsi pasinaudoti balandžio 9 d. vakaro staigiu kurso pakeitimu, paskelbdama importo muitų moratoriumą, kad sutelktų savo sąjungininkus bendram frontui prieš Kiniją.
Glaudesnių ryšių su Kinija užmezgimas būtų „nuostolingas pasiūlymas“, Europos vadovams sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, prognozuodamas, kad Kinijos įmonės, išstumtos iš JAV rinkų, ieškos, kur kitur vežti savo pigias prekes. „Spėkite, kur jos nusileis? Europos krantuose“, – teigė jis.
Penktadienį Europos Komisija paskelbė apie savo pačios didesnių tarifų amerikietiškoms prekėms sustabdymą – tai dalinė naujojo D. Trumpo požiūrio pergalė.
Prieš kelis mėnesius blokas padidino savo muitus jų elektra varomoms transporto priemonėms, taigi tai nėra neįmanoma, tačiau apskritai europiečiai greičiausiai vengs D. Trumpo stiliaus muitų didinimo Kinijos prekėms.
Dienraštis „South China Morning Post“ pranešė, kad liepos mėn. aukščiausioji ES vadovybė turėtų surengti pokalbį Pekine, kuriame abi šalys sieks sušvelninti JAV muitų poveikį.
Taigi, nors D. Trumpo komanda tvirtino, kad viskas vyksta pagal planą, perspektyvos daugeliu atžvilgių išlieka niūrios. Visose šalyse, bet ypač Kinijoje, taikomos didelės naujos prekybos kliūtys, o tai kenkia santykiams su JAV, kurie pastaraisiais metais skatino pasaulio ekonomikos augimą.
Nėra greito sprendimo, galinčio sustabdyti Kinijos, kaip didžiosios galios, augimą ir Amerikos pozicijų pasaulyje silpnėjimą.
Amerikos mėginimai sustabdyti Kinijos ekonominį ir karinį pagreitį siekia ankstesnę D. Trumpo kadenciją ir Joe Bideno administracijos laikotarpį. Tačiau, nepaisant šių priemonių, JAV skola ir toliau augo, o kiti svarbūs rodikliai – nuo gamybos iki JAV karinio laivyno stiprumo – toliau mažėjo.
Kinija, nepaisant jos iššaukiančio tono praėjusią savaitę, kol kas gali rinktis kompromisą dėl prekybos sąlygų, nes realybė dėl milijardų prarastų amerikiečių pardavimų yra labai skaudi.
Tačiau tai reikštų šalutinę žalą visame pasaulyje, kuri būtų padaryta pragyvenimo šaltiniams, rinkoms ir aljansams.
Ir net tada bet kokius sunkiai pasiektus Amerikos laimėjimus gali tekti realizuoti per daugelį metų, o Kinijos kilimas pasaulinėje arenoje ir toliau sparčiai didės, pažymima „The Times“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
