Kosovo albanai teigia paskelbsiantys provincijos nepriklausomybę anksčiau nei kitų metų gegužės mėnesį, kaip kad buvo tikėtasi anksčiau, skelbia BBC.
Gruodžio 10 dieną yra paskutinė data, kai didysis tarpininkų trejetas – Europos sąjunga JAV bei Rusija – turėjo padėti pasiekti susitarimą tarp Kosovo albanų bei jų nepriklausomybei besipriešinančių serbų. Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pripažino, kad derybos žlugo. „Nė viena iš pusių nėra linkusi daryti nė menkiausios nuolaidos“ – taip derybas tarp Kosovo albanų bei Belgrado apibūdino tarpininkų pateikta išvada.
Nors nuo 1999 metų provinciją administruoja JT, Kosovas vis dar yra Serbijos dalis, tačiau vietiniai albanų lyderiai grasina, jo, nepasiekus susitarimo, nepriklausomybės deklaracija bus paskelbta vienašališkai. Tuo tarpu ES diplomatai teigia jau beveik pasiekę bendrą susitarimą Kosovo atžvilgiu. Iki šio ES buvo pasidalijusi į du blokus – remiančius Kosovo atsiskyrimą nuo Serbijos bei tam nepritariančius. Tačiau Kosovo albanų lyderiams teigiant, kad nepriklausomybė nėra diskutuotinas dalykas, o vienintelis likęs klausimas, kada ją paskelbti, ES atrodo linkusi paremti šį Kosovo žingsnį.
Liuksemburgo užsienio reikalų Jeanas Asselbornas pareiškė, kad ES narėms beveik pavyko rasti konsensusą ir Kipras tebėra vienintelė šalis, kuri prieš pripažindama Kosovo nepriklausomybę, reikalauja priimti rezoliuciją Jungtinėse Tautose. Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pareiškė, kad Kosovo klausimu ES pavyko pasiekti vienybę. Graikijos, Slovakijos bei Ispanijos vyriausybės anksčiau irgi nebuvo linkusios paremti vienašališkos Kosovo albanų nepriklausomybės deklaracijos, nes bijojo, kad toks žingsnis paskatins separatistinių judėjimų reikalavimų bangą jų šalyse.
NATO baiminasi, kad vienašališka nepriklausomybės deklaracija paskatins smurto bangą provincijoje, todėl pareiškė laikysianti savus 16 tūkst. karių Kosove, kad šie, reikalui esant, tramdytų net menkiausius neramumus.
Albanų studentai pirmadienį planavo žygį nuo Prištinos universiteto iki Kosovo parlamento. Tokia akcija buvo siekiama paremti provincijos nepriklausomybės siekį.
JT administratorius Kosove Marttis Ahtisaaris buvo pasiūlęs suteikti Kosovui taip vadinamą „prižiūrimą nepriklausomybę“, kuri reikštų, jog tarptautinės agentūros palaipsniui padėtų provincijoje sukurti nepriklausomas institucijas, kurios ilgainiui perimtų nepriklausomo Kosovo valdymą, tačiau tos pačios tarptautinės agentūros nuo persekiojimo bei diskriminacijos saugotų Kosove gyvenančią serbų mažumą.
Serbija tokį planą atmetė pareikšdama, kad provincija turi likti integralia Serbijos dalimi. Belgradas baiminasi, kad nepriklausomame Kosove įsivyrautų nebaudžiama serbų diskriminacija. NATO susilaukė aštrios kritikos, kai 2004 metais nesugebėjo užkirsti kelio albanų sukeltoms riaušėms, kurių metu jie terorizavo serbų mažumos gyventojus – per susirėmimus žuvo 19 žmonių.
Šiuo metu Kosovo lyderiai teigia pradėsiantys diskusijas su Vakarų šalimis, remiančiomis provincijos nepriklausomybę. Viena iš nedaugelio šalių, tvirtai pasisakančių prieš Kosovo nepriklausomybę yra Rusija. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad nepriklausomybės paskelbimas sukels grandininę reakciją visuose Balkanuose bei kitose pasaulio dalyse bei paskatins separatistinius judėjimus.
