Tyrimų rezultatai rodo, kad virusinių epidemijų, tokių, kaip ir koronavirusas, plitimą galima sulėtinti. Tereikia visai nedaug – geresnės rankų higienos didžiuosiuose pasaulio oro uostuose.
Oro uostai yra tarsi užkrečiamųjų ligų parduotuvės. Tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio kampelių nuolat keliauja ir oro uostuose buriuojasi su masėmis kitų žmonių. Jų imuninės sistemos yra tarsi mikrobų bičiuliai. Taip pat yra krūva liečiamų paviršių, kuriais ir keliauja bakterijos, virusai. Nuo tualeto durų ir sienos apsaugos kontrolės postų iki maisto padėklų iš valgyklos ar kavinės.
2018 metais atliktas tyrimas, kurio metu paimti mėginiai nuo 90 skirtingų paviršių oro uostuose. Apie 67 proc. pavyzdžių paimti iš vaikų žaidimo aikštelių. Kita dalis – nuo žmonių lagaminų saugumo patikrinimo vietose. Taip pat nuo įvairių mygtukų pasų kontrolės punktuose. Tirti ir mėginiai nuo laiptų turėklų. Visur rasta daugybė patogeninių virusų.
Bendros žmonių susirinkimo vietos, kuriose asmenys natūralu, kad kvėpuoja ir nešvarių oro uosto paviršių derinys šias skrydžio laukimo erdves padaro įtakingomis virusų protrūkių erdvėmis. Taip virusai patenka į tarptautinę erdvę. Panaši situacija ir su koronaviruso protrūkiu. Vis dėlto atrodo, kad šį virusų plitimą stebėtinai lengva sumažinti – užtenka paprastos, tačiau kruopščios rankų higienos.
Naujausių tyrimų duomenys atskleidė, kad rankų plovimas vos 10-yje didžiausių tarptautinių oro uostų gali sulėtinti užkrečiamos ligos plitimą net 37 procentais. Tiesą sakant, pagerinus rankų higieną bent dešimčia procentų, ligos plitimas visoje planetoje gali sulėtėti maždaug 24 procentais.
„Septyniasdešimt procentų žmonių, kurie eina į tualetą, po to nusiplauna rankas. Kiti 30 procentų to nedaro. O iš tų, kurie tai daro, tik 50 procentų daro teisingai", – teigė tyrimo autorius, Kipro universiteto profesorius Christosas Nicolaidesas.
Tyrimo komanda savo išvadas pateikė ištyrusi 120 didžiausių pasaulio oro uostų, kuriuose, natūralu, platinami virusai. Įdomu tai, kad jie nustatė, jog svarbiausias veiksnys yra strateginė oro uosto vieta, o ne jo užimtumas.
Pavyzdžiui, Tokijuje ir Honolulu mieste nėra daug užimtų oro uostų, tačiau dėl jų strateginės padėties jie buvo, kuriuose vyko pagrindiniai virusų mainai, veikiantys kaip vartai tarp Rytų ir Vakarų, vykstant daugeliui tolimų tiesioginių skrydžių.
Kaip parodė ankstesni tyrimai, švaresnes rankas būtų galima pasiekti paprasčiausiai pasitelkiant švietimą, viešus pranešimus, socialinės žiniasklaidos užuominas ir sudarant sąlygas naudotis rankų plovimo priemonėmis.
