Tačiau yra ir nuomonių, kad virusas, nuo kurio vaistų dar nėra, gali atlikti globalių rinkų skiepo vaidmenį, neleidžiant „pasigauti rimtesnės ligos“. Pasaulio BVP pirmą sykį nuo 2009-ųjų krizės metų neaugs du ketvirčius paeiliui.
„Mūsų dabartinis spėjimas yra, kad su koronavirusu susijęs ekonomikos sutrikdymas pasaulio ekonomikai kainuos daugiau nei 280 mlrd. dolerių pirmąjį šių metų ketvirtį, – „Fox Business“ cituojamas „Capital Economics“ ekonomistas Simonas MacAdamas. – Jeigu mes esame teisūs, tai reiškia, kad pasaulinis BVP pirmą sykį nuo 2009-ųjų neaugs du ketvirčius paeiliui.“
Labiausiai nuo viruso nukentėjusi Kinija šių metų pirmojo ketvirčio BVP prognozėse sulaukė apie vieno procento kritimo. ANZ pakeitė prognozes nuo „Economist Intelligence Unit“ sumažino visų metų BVP prognozes nuo 5,9 iki 4,9-5,4 proc. „Macquarie“ sumažino pirmojo ketvirčio Kinijos BVP augimo prognozes nuo 5,9 iki 4 proc.
Blogiausiu atveju, jeigu užsitęstų dėl viruso plėtros paskelbtas karantinas, o Kinijos fabrikai liktų uždaryti ir po suplanuotos vasario 10-osios dienos – šalies ekonomika gali susitraukti ir 3,9 proc., tvirtina „JPMorgan Chase“ ekonomistai.
Kinijos, antrosios pagal dydį ekonomikos, sulėtėjimas, nepaisant neseniai pasirašytos „taikos sutarties“, atsilieps ir JAV augimui. Kinija buvo numačiusi pirkti papildomų JAV produktų už 200 mlrd. dolerių, tačiau dėl viruso protrūkio sukeltų ekonominių problemų galima tikėtis plano atidėjimo.
Japonijos investicijų banko „Nomura“ atstovai perspėjo, kad yra „sunerimę dėl rinkų, kurios atrodo neįvertinančios potencialaus viruso protrūkio poveikio ekonomikai“.
Virusas gali būti naudingas krizės laukiančiai pasaulio ekonomikai?
Rusijos ekonomistas Vladislavas Inozemcevas tvirtina, kad 1 proc. pasaulinės ekonomikos augimo kritimas šiandien neatrodo katastrofiškai – priešingai, tai gali būti naudinga.
Mat nuo 2009-ųjų vasaros tebesitęsiantis nuolatinis augimas jau tapo ilgiausiu pasaulio istorijoje. Optimistinių nuotaikų neužgožė net ir 2018-ųjų pabaigoje fondų rinkų bandytos korektūros. Ekonomisto teigimu, į naudą koronaviruso sukeltas ekonomikos sulėtėjimas gali duotis naudos, jeigu investuotojai patikės atsitiktine įvykių eiga: neišvengiama tokiais atvejais įvykių eiga nebus palaikyta cikline recesija.
Tokiu atveju, vietoje to, kad pradėtų masinį išpardavimą ir savo strateginių planų peržiūrėjimus, verslas persigrupuotų tolimesniam augimui. Kai kurių išsivysčiusių šalių ekonomikos (įskaitant Prancūzijos ir Italijos) jau atsidūrė recesijoje praėjusių metų paskutinį ketvirtį – tačiau neišvengiamas pasaulinės ekonomikos atsigavimas antrojoje šių metų dalyje, po sėkmingos kovos su epidemija, galėtų sugrąžinti jas į augimo dinamiką.
„Kitaip tariant, virusas 2019-nCoV, kuriam gydyti dar nėra sukurta vakcina, pats gali tapti tam tikra prasme skiepu pasaulinei ekonomikai, neleidžiant jai galutinai perkaisti ir pasigauti rimtą ligą“, – rbc.ru rašo V. Inozemcevas.
Jo teigimu, taip pasaulis „mažiau skausmingai“ galėtų išgyventi visų seniai prognozuojamą finansų krizę.
