Šis sprendimas, kurį penktadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, išsklaido spėliones, kad prasti Jungtinių Valstijų santykiai su pietinėmis kaimynėmis gali užkirsti kelią D. Trumpo dalyvavimui Amerikos šalių organizacijos (OAS) lyderių susitikime, vyksiančiame Limoje balandžio 13–14 dienomis.
D. Trumpas anksčiau šią savaitę kalbėjosi telefonu su renginį organizuojančios Peru prezidentu Pedro Pablo Kuczynski. Tačiau vienas JAV pareigūnas po šio pokalbio sakė, kad D. Trumpo dalyvavimas „nėra patvirtintas“.
Tačiau dabar, D. Trumpui taip pat pasikalbėjus telefonu su senu verslo pažįstamu – Argentinos prezidentu Mauricio Macri, Baltieji rūmai sako, kad prezidentas susitikime dalyvaus.
Per šį pokalbį, įvykusį penktadienį, D. Trumpas „pabrėžė būtinybę regiono šalims dirbti kartu, kad sugrąžintų demokratiją puikiems Venesuelos žmonėms“, nurodė Baltieji rūmai.
Limoje prieš D. Trumpą tikriausiai bus rengiami protestai. Tikėtina, kad ir kiti OAS valstybių bei vyriausybių vadovai jį pasitiks ne itin šiltai.
Per savo rinkimų kampaniją ir dirbdamas prezidento poste D. Trumpas tulžingai atsiliepdavo apie ispanakalbius migrantus, taip pat peikdavo Lotynų Amerikos šalis dėl klestinčių narkotikų kontrabandos ir problemų, kylančių prekybos ir žmonių judėjimo srityse.
Jis žadėjo pastatyti fizinę sieną JAV pasienyje su Meksika ir grasino nutraukti prekybos sutartį su Meksika bei Kanada.
Argentinai ir Brazilijai taip pat gresia kontroversiški ir skaudūs plieno eksporto muitai, apie kuriuos D. Trumpas paskelbė ketvirtadienį.
Pirmasis Amerikos šalių viršūnių susitikimas buvo surengtas 1994 metais Majamyje. Jis ilgą laiką buvo forumas, padėdavęs Jungtinėms Valstijoms daryti įtaką įvykiams regione.
Per vėliausią tokį susitikimą, įvykusį 2015 metais Panamoje, tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pirmąkart susitiko su Kubos lyderiu Rauliu Castro ir dėjo pastangas, kad būtų izoliuotas autoritarinis Venesuelos režimas.
