Apie tai, ar naujoji Vokietijos vyriausybė išgelbės nusivylusius vokiečius bei ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
Kaip jums Vokietijos rinkimai? To ir tikėjotės?
L. Kojala: Matėm, kad apklausos šįkart iš esmės pasitvirtino. Gal vienas kitas procentinis punktas galėjo pakreipti į vieną ar kitą pusę, bet tai turbūt yra gera iliustracija, kad dažniausiai, vis tik, apklausos prieš rinkimus būna tikslios ir mes susikoncentruojam į jas tada, kai jos šiek tiek nuklysta į lankas, kaip kad nutinka pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose. <…>
Kaip jūs matot, kur tos pagrindinės priežastys, kodėl kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės partijos renka daugiausiai balsų?
L. Kojala: Išties prasčiausias socialdemokratų pasirodymas istorijoje ir antras prasčiausias rinkimus laimėjusių krikščionių demokratų pasirodymas pokario Vokietijos istorijoje.
Džiaugtis neturi nei vieni, nei kiti dėl to.
L. Kojala: Absoliučiai. Dėl to, kai kalbam apie istorinį rezultatą, tai čia toks labai sąlyginis teiginys. Ir tai turbūt rodo ilgalaikes tendencijas, ne šitie rinkimai buvo kažkoks griaustinis iš giedro dangaus, bet jau pastarieji keliolika metų, kai daugelyje Europos valstybių matėme stiprėjančias kraštutines partijas.
Visų pirma, tradicinės politinės partijos nebesugeba atliepti rinkėjų interesų, ypatingai tokiais jautriais klausimais, kaip, pavyzdžiui, imigracija. Dabar F. Mercas jau siūlo gana griežtas taisykles, riboti galimybes patekti į šalį prašantiems prieglobsčio, deportuoti nelegaliai gyvenančius Vokietijoje asmenis. Iki tol, prisiminkime, krikščionių demokratų laikysena buvo visiškai kitokia. <…>
Antras dalykas, tikrai pritrūko ryžto. Mes matėme tas vyriausybes, kurios gyveno praeitimi Vokietijoje pastaraisiais metais, įskaitant ir pastarąją socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų ir prieš tai buvusią tą pačią krikščionių demokratų ir socialdemokratų, kurios negebėjo, nenorėjo daryti struktūrinių reformų. Ir dabar mes turime kokią situacija? Vokietija dvejus metus yra recesijoje.
Vokietijoje skaičiuojama, kad reikės turbūt kone 15 proc. BVP investuoti į šalies infrastruktūrą tam, kad būtų atkurta tai, kas buvo prarasta nuo geležinkelių ir traukinių susisiekimo iki kitų paslaugų. Vokietija nežino, kaip finansuoti gynybos išlaidas, kurios dabar pagaliau siekia bent jau 2 proc. BVP, bet kaip išlaikyti šitą rodiklį po 2027-ųjų metų, nėra jokio aiškaus plano.
Vadinasi, praeityje tų partijų, kurios buvo valdžioje, sprendimai neprivedė šalies prie situacijos, kad ji dabartinių geopolitinių aplinkybių kontekste jaustųsi komfortabiliai, netgi priešingai – privedė prie padėties, kai viskas, kuo Vokietija grindė savo augimą anksčiau, subyrėjo. Pigios energetikos žaliavos iš Rusijos baigėsi. Kinijos eksporto rinka tapo labiau problema negu galimybė ir Jungtinės Valstijos staiga pasakė, kad mes jau nebebūsime toks jūsų saugumo garantas, koks buvome anksčiau, leisdami jums sutaupyti bent jau dalį gynybos išlaidų.
Kaip Vokietijos rinkimų rezultatai gali atsiliepti Lietuvai, jūs matot gerų pasikeitimų, ar ne?
L. Kojala: Aš manau, mums gerai, kad sprendimą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priėmė centro kairės vyriausybės socialdemokratai, nes tai yra natūraliau priskirti būtent krikščionims demokratams dėl jų ideologinių nuostatų, dėl jų noro stiprinti transatlantinius saitus. Tradiciškai, nebūtinai kalbant vien apie šiandienos kontekstą, dėl jų šiek tiek griežtesnės įprastai politikos Rusijos atžvilgiu.
Kadangi sprendimą, kuriam potencialiai galėjo oponuoti socialdemokratai, jau priėmė, tikimybė, kad dabar politika pasikeis, yra labai menka. Netgi priešingai, jeigu šios dvi politinės jėgos iš tikrųjų sudarys valdančiąją koaliciją, ko gero, mums brigados dislokavimo klausimas bus netgi dar paprasčiau įgyvendinamas ir tai yra gera žinia, bet visa kita priklausys jau nuo Vokietijos gebėjimo priimti sprendimus, kurių reikia ne tik Lietuvai, bet visai Europai.
Tai yra gynybos išlaidos, požiūris į bendrą skolinimąsi tarptautinėse rinkose, naudojantis Europos svoriu, požiūris į Ukrainos atstatymą ir, galbūt, taikdarių ar kitų pajėgų siuntimą į Ukrainą. Čia jau reikės fundamentalių sprendimų Vokietijos viduje, kuriems Lietuva kai kuriais atvejais norės pritarti, kai kuriais galbūt ne.
Ar teisūs Vokietijos žurnalistai rašydami, kad gali būti daug chaoso Vokietijoje po šių rinkimų, nes tiesiog bus trapi dauguma, arba gali jos nebūti, jeigu nepavyks sudaryti koalicijos?
L. Kojala: Dabar reikia politinės lyderystės. F. Mercas gavo mandatą. Taip, nėra jis toks įtikinamas, kokio galbūt jis tikėjosi. Jam reikia imtis lyderystės ir pademonstruoti, kad iš tikrųjų ta kitokia pasaulėžiūra, kitokia patirtis [yra vertinga]. Jis gi niekada net nėra buvęs ministru, jis daug metų buvo Europos parlamente, vėliau pasuko į verslą, bet nėra užėmęs labai aukštų pareigų politiniame lygmenyje ir netgi versle jis nebuvo vadovaujančiose figūrose, dažniausiai užimdavo patariamąją rolę.
Dabar jam teks parodyti, kad vis tik ta ilgametė patirtis, šiek tiek iš kito sektoriaus, šiek tiek kitokio požiūrio, galbūt daugiau dinamiškumo Vokietijos kontekste, daugiau noro kalbėti aštriai negu vien kartoti tokias stereotipines politines tezes, gali atnešti ir konkretų rezultatą. Dabar viską lems nebe žodžiai, nebe pažadai, nebe lūkesčiai, bet konkretūs pasiekimai ir darbai.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
