Spalio mėnesį Europą pasiekė rekordinis migrantų skaičius – 218953 asmenys. Tai 27 procentais daugiau nei rugsėjo mėnesį. Šie migrantai susiduria su šėlstančia jūra, hipotermija, didesne valties virtimo tikimybe ir siaubu, nes žino, kas gali nutikti keliaujant tokiu laiku. Taigi, kodėl šiuo metu, kai kasdien vis tamsiau ir šalčiau, į Europą kas mėnesį atvyksta dar daugiau migrantų, klausia economist.com.
Praėjusiais metais dauguma migrantų Europą pasiekė leidęsi į pavojingą 300 kilometrų kelionę iš Libijos į Lampedūzos salą, esančią Viduržiemio jūroje ir priklausančią Italijai. Tačiau žiemiški orai labai apsunkino šią kelionę. Šiais metais sausio mėnesį dėl to atvyko 10 kartų mažiau migrantų nei praėjusių metų rugsėjį. Atrodė, kad panašus vaizdas bus ir šiais metas. Šėlstančios jūros ir valčių trūkumas parodė, kad į Italiją spalį atvyko vos 8500 migrantų. Tačiau dabar migrantai tiesiog renkasi kitą kelią – iš vakarų Turkijos į Graikijos salas. Egėjo jūrą spalio mėnesį stipriai banguoja, tačiau faktas, jog reikia nuplaukti labai trumpą – vos 10 kilometrų – atstumą, migrantus skatina rizikuoti. Taigi net tuomet, kai oro sąlygos pastebimai blogėja, jūra tokį atstumą vis tik galima nuplaukti ramesnėmis dienomis. O jei jūra labai šėlsta, kai kurie migrantai lieka palaukti, kol orai bent šiek tiek pagerės, o kitus kontrabandininkai įtikina plaukti su nuolaida nepaisant oro sąlygų.
Žiemai artėjant migrantai jaučia pagundą atidėti savo kelionę iki pavasario. Tačiau atrodo, kad šie metai yra tie, kuomet ypatingai sustiprėjo požiūris „dabar arba niekada“. Stiprėja jų baimės, kad Europa netrukus griežtins savo sienų apsaugą ir kiekviena atidėliojimo savaitė reiškia, kad kelionė per Viduržiemio jūrą bus dar rizikingesnė. Antra, vis žiaurėjančios skerdynės Afganistane nulemia, kad afganų skaičius Graikijoje išaugo nuo 27,5 tūkst. rugsėjį iki 64 tūkst. spalį. Kontrabandininkai džiaugiasi galėdami pasipelnyti iš desperatiškai į Europą norinčių patekti migrantų. Gabenimo į Europą verslas, vertas šimtų milijonų dolerių, tampa vis labiau sofistikuotas.
Migrantų srauto mažėjimas sumažintų įtampą, slegiančią Europos politikus. Girgžda ir šalių prieglobsčio teikimo sistemos. Daug migrantų turi laukti beveik metus, kol bus peržiūrėtos jų paraiškos. Pastogės poreikis auga kur kas greičiau, nei galimybės jį suteikti. Žiemos laiko ramybė leistų valdžioms pritaikyti sistemas prie esamos situacijos, kad būtų pasiruošta pavasarį vykstančiam srautų intensyvėjimui. Jei atvykstančiųjų skaičius nemažės, persitempusios valstybės gali siekti sustiprinti savo sienų kontrolę taip, kaip pastaruoju metu nusprendė daryti Vokietija ir Švedija. Sugriežtintų politikų atgarsiai gali pasiekti ir kelionę dar tik planuojančius Afganistano ir Sirijos gyventojus. Galbūt tai atgrasys juos nuo kelionės. O gal ir ne.
