Jis steigiamas augant susirūpinimui dėl Kremliaus propagandos įtakos Latvijoje gyvenančių etninių rusų nuomonei apie krizę Ukrainoje.
Centras rūpinsis, kad būtų pateikiama alternatyva oficialiajam Rusijos naratyvui apie krizę, ir iki vasaros pabaigos turėtų gauti reikalingą NATO akreditaciją, agentūrai AFP nurodė Latvijos gynybos ministerija.
Visose trijose Baltijos valstybėse būgštaujama, kad Rusija vykdo aktyvią propagandinę kampaniją, siekdama palenkti į savo pusę rusakalbius jų gyventojus. Etninių rusų bendruomenė didžiausia Latvijoje, kur jie sudaro apie ketvirtadalį gyventojų.
Latvijos vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma ketvirtadienį sakė, kad Rusija vykdo „informacinį karą“ Latvijoje, kuri 2004-aisiais tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.
„Latvijos vyriausybė negali leisti užsienio valstybėms kištis į šalies vidaus reikalus, kenkti šaliai“, - sakė L.Straujuma Seime.
Ketvirtadienį Latvijos Seimas taip pat priėmė įstatymo projektą dėl nacionalinės gynybos finansavimo, numatantį iki 2020 metų šalies gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
