ES pasienio agentūra pražiūrėjo įrodymus, kuriuose teigiama, kad migrantai neteisėtai buvo atstumti ties bloko sienomis. Tai nesėkmė, kuri paliko migrantus neapsaugotus nuo ateityje galimų jų pagrindinių teisių pažeidimų, teigiama Europos Parlamento ataskaitoje, skelbia „Politico“.
Ataskaitoje sakoma, kad keturis mėnesius trukusios faktų nustatymo misijos metu Europos Parlamento narių grupė „nerado įtikinamų įrodymų, kad pasienio agentūra „Frontex“ vykdė tiesioginius atstūmimus ir (arba) kolektyvinius išsiuntimus, rimtų incidentų atvejais, kurie gali būti nagrinėjami“.
Tačiau ji padarė išvadą, kad „agentūra rado įrodymų, pagrindžiančių įtarimus dėl pagrindinių teisių pažeidimų [ES] valstybėse narėse, su kuriomis ji vykdė bendrą operaciją, tačiau nesugebėjo greitai, budriai ir veiksmingai spręsti šių pažeidimų ir imtis tolesnių veiksmų“. Taip teigiama išankstinėje ataskaitos kopijoje.
„Todėl „Frontex“ nesutrukdė įvykti šiems pažeidimams ir nesumažino būsimų pagrindinių teisių pažeidimų rizikos“, – sakoma ataskaitoje.
Daugybė žiniasklaidos priemonių praėjusiais metais pranešė apie įtarimus, kad „Frontex“ dalyvavo neteisėtame prieglobsčio prašytojų atstūmime prie ES sienų. Agentūra taip pat buvo apkaltinta netinkamu valdymu ir vidiniu chaosu įdarbinimo procese. Šių metų pradžioje Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo agentūros tyrimą dėl įtarimų priekabiavimu, netinkamu elgesiu ir migrantų atstūmimo.
Tačiau „Frontex“ vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri neigė, kad agentūra dalyvavo atstūmimuose, ir teigė, kad nėra įrodymų, jog agentūros darbuotojai dalyvavo neteisėtoje veikloje.
Vasario mėnesį Parlamentas įkūrė „Frontex“ patikros darbo grupę, kuriai pirmininkauja centro dešinioji europarlamentarė Roberta Metsola, kad ištirtų kaltinimus. Ataskaitą, kurioje taip pat pateiktos rekomendacijos agentūrai, parašė Žaliųjų europarlamentarė Tineke Strik po grupės atlikto tyrimo.
Ataskaitoje kritikuojama: „Keli patikimi dalyviai, tokie kaip nacionalinės ir tarptautinės žmogaus teisių įstaigos ir organizacijos, nuolat pranešdavo apie pagrindinių teisių pažeidimus pasienyje daugelyje valstybių narių, su kuriomis „Frontex“ vykdo bendrą operaciją, tačiau agentūra visai nepaisė šių pranešimų.“
Joje taip pat išreikštas susirūpinimas dėl bendradarbiavimo trūkumo iš F. Leggeri, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi agentūros reguliavimo, „dėl ko labai vėlavo reglamento įgyvendinimas“. Pažymėtina, kad ataskaita „griežtai nepritaria vėlavimui įdarbinti pagrindinių teisių stebėtojus, o tai visiškai prieštarauja vykdomojo direktoriaus pasiūlymui išplėsti „Frontex“ vykdomosios valdybos kabinetą iki 63 darbuotojų“.
Šiuo metu „Frontex“ vyksta didžiulė plėtra, įskaitant programą, kuri skirta sukurti 10 000 pasieniečių korpusą per artimiausius metus. Tačiau jos reglamente teigiama, kad ji taip pat turėtų įdarbinti mažiausiai 40 „pagrindinių teisių stebėtojų“, kurie prižiūrėtų, kaip agentūra laikosi žmogaus ir ES teisių – šis procesas turėjo būti baigtas iki praėjusių metų gruodžio 5 d.
Vasarį ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson sukritikavo F. Leggeri už vėlavimą pasamdyti šiuos stebėtojus.
Ataskaitos autorė T. Strik kritikavo ne tik tai, kad iki šiol buvo pasamdyti tik 20 iš 40 pagrindinių teisių stebėtojų, bet ir tai, jog „direktorius sakė, kad mes taip pat turime atskirti ir padaryti kai kuriuos iš jų padėjėjais“.
„Dėl to dabar iš tų 40, kurie turėtų būti pasamdyti, tik penki yra tikri stebėtojai, kurie gali savarankiškai lankytis vietose, o 15 yra tik padėjėjai“, – pridūrė T. Strik.
Jos teigimu, „Frontex“ valdyba dabar turi pašalinti šiuos trūkumus. Ji taip pat paragino Europos Komisiją aktyviau įsikišti, jei įtariama, kad ES šalių pasienio pajėgos, bendradarbiaujančios su „Frontex“, dalyvavo atstūmimuose.
Ataskaitoje teigiama, kad ES šalys ir Komisija „turėtų aktyviau įsitraukti ir imtis veiksmų, kad „Frontex“, prižiūrėdama sienas, kovotų su pagrindinių teisių pažeidimais ir neleistų jiems įvykti“.
„Frontex“ atstovas spaudai sakė, kad agentūra „priėmė ataskaitą“ ir pridūrė, kad „rekomendacijos bus nuodugniai išnagrinėtos ir atitinkamai įvertintos“.
„Per pastaruosius penkerius metus agentūroje įvyko didžiulė vykdomojo direktoriaus pertvarka, augo atsakomybė bei atskaitomybė, – pridūrė atstovas. – Mes pripažįstame, kad reikia atnaujinti savo ataskaitų teikimo mechanizmą, kad įsitikintume, jog visada bus pranešama apie galimus pagrindinių teisių pažeidimus. Taip pat turime užtikrinti, kad veiklos ataskaitos būtų atnaujinamos tikėtinu lygiu.“
Atsakydamas į kritiką, susijusią su žmogaus teisių stebėtojais, atstovas teigė, kad buvo pasamdyti 25, o ne penki administraciniai agentai, kaip kritikavo T. Strik.
