Vidurio Azijos šalis yra glaudžiai susijusi su Maskva, tačiau pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų stiprinant savo nacionalinį identitetą po ilgus dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo Rusijos.
„Pastaruoju metu pastebima nerimą kelianti komercinio pobūdžio tendencija, susijusi su nacionaliniais raštais ir simboliais, kurie yra neatsiejama Kirgizijos istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, – praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Kirgizijos kultūros ministerija. – Mes raginame visas organizacijas, verslininkus ir piliečius tausoti Kirgizijos Respublikos paveldą.“
Šį mėnesį kilo sąmyšis, kai socialinių tinklų naudotojai apkaltino 2023 metais įkurtą rusų mados prekės ženklą „Yaka“ tradicinių kirgizų raštų kopijavimu ir bandymu pasisavinti, kas pasireiškė teisiniu įspėjimu internetinėje svetainėje, draudžiančiu „kopijuoti“ jų dizainą.
„Yaka“ pardavinėja spalvingais kirgizų raštais margintus drabužius ir aksesuarus, kuriuos apibūdina kaip „šiuolaikiškus ir etniškai stilingus“.
Jie taip pat prekiauja šyrdakais, tradiciniais Kirgizijos veltinio kilimais, kurie kartais naudojami kaip kraitis per vestuves ir yra įtraukti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
„Kultūrinė apropriacija“
Kai kurie socialinių tinklų vartotojai apkaltino prekės ženklą „kultūrine apropriacija“ – kai tradicija pasisavinama iš kitos kultūros ir naudojama ne pagal paskirtį.
Lyginant su autoritarinėmis Vidurio Azijos kaimyninėmis šalimis, Kirgizijoje žiniasklaida ir socialinių tinklų kontrolė gana laisva, tačiau toks atviras pyktis prieš Rusiją yra retas reiškinys.
„Yaka“ įkūrėja Ana Obydenova į kritiką atsiliepė kritika: vaizdo įraše „Instagram“ platformoje ragino kirgizus „geriau išmokti rusų kalbos“.
Vėliau ji šį vaizdo įrašą ištrynė ir atsiprašė.
Praėjusį antradienį paskelbtame „Instagram“ vaizdo įraše ji paneigė kaltinimus dėl nepagarbos Kirgizijos kultūrai ir teigė, kad dirbo drauge su vietos amatininkėmis.
„Niekada nesakiau, kad šiuos raštus sugalvojau pati, ir nevadinau savęs dizainere ar motyvų autore, – teigė moteris. – Esu tiesiog žmogus, kuris pastebėjo neįtikėtiną grožį ir norėjo tuo pasidalinti su visu pasauliu.“
Kirgizijoje rusų kalba tebėra valstybinė kalba, o dalis gyventojų yra prorusiški.
Kiti, ypač jaunoji karta, nusigręžė nuo Maskvos, iš dalies dėl Ukrainos invazijos ir dėl to, kad Rusijos valdžia dažnai žiauriai elgiasi su kirgizų kilmės migrantais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
