Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas apie šį sprendimą pranešė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Tai svarbus žingsnis judant link nuo 2020 metų pradžios Kinijoje taikomų apribojimų panaikinimo.
Sausį Kinija panaikino karantino reikalavimus savo piliečiams, parvykstantiems iš užsienio, o per pastaruosius kelis mėnesius palaipsniui išplėtė šalių, į kurias Kinijos piliečiai gali keliauti, sąrašą ir padidino tarptautinių skrydžių skaičių.
Kinija tik pernai gruodį atsisakė nulinio COVIDo politiką, pagal kurią galiojo griežti apribojimai, kurie kartais apimdavo ištisų miestų uždarymą ir ilgus karantinus užsikrėtusiems žmonėms.
Taikant šias priemones, atvykstantys keliautojai kelias savaites turėjo būti karantine vyriausybės numatytuose viešbučiuose.
Dėl šių apribojimų sulėtėjo antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimas, padidėjo nedarbas ir kilo reti protestai didžiuosiuose miestuose, įskaitant Pekiną, Šanchajų, Guangdžou ir Nankiną.
Gruodžio pradžioje pareigūnai staiga panaikino didžiąją dalį COVID-19 kontrolės priemonių, ir tai sukėlė infekcijų bangą, dėl kurios ligoninės ir morgai tapo perpildyti.
Šį mėnesį JAV federalinių institucijų finansuotame tyrime nustatyta, kad greitas nulinio COVIDo politikos panaikinimas galėjo lemti beveik 2 mln. perteklinių mirčių per kitus du mėnesius. Šis skaičius gerokai viršija oficialius skaičiavimus, kad per mėnesį nuo apribojimų panaikinimo mirė 60 tūkst. žmonių.
Vykdydami nulinio COVIDo politiką pareigūnai, bandydami mažinti užsikrėtimų skaičius, retkarčiais paskelbdavo trumpalaikius uždarymus, taip įkalindami žmones biuruose ir daugiabučiuose.
Pernai nuo balandžio iki birželio Šanchajuje buvo uždaryta 25 mln. gyventojų, ir tai buvo vienas didžiausių pasaulyje masinių uždarymų per pandemiją. Gyventojai turėjo dažnai atlikti PGR testus ir pasikliauti vyriausybės tiekiamu maistu, kurio, anot gyventojų, dažnai būdavo nepakankamai.
Per visą pandemijos laikotarpį Pekinas gyrė savo nulinio COVIDo politiką ir pradinį santykinai nedidelį užsikrėtusiųjų skaičių kaip Kinijos politinės sistemos pranašumo prieš Vakarų demokratijas pavyzdį.
