Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.
Vienkartinių raketų pakopos tam tikrais kelionės etapais ir dar prieš pasiekiant orbitą paprastai atsijungia ir nukrenta atgal į Žemę (dažnai į jūrą). Jeigu raketos pakopa pasiekia orbitą, ji dažnai atlieka specialų manevrą, kurio metu ji yra išstumiama atgal į Žemės atmosferą.
Didelė „Long March 5B“ dalis pasiekė žemesniąją orbitą, tačiau nuo to laiko nusileido maždaug 80 km Žemės link. Dabar nerimaujama, kad raketos pakopa gali atlaikyti grįžimą į Žemės atmosferą ir rėžtis į apgyvendintą vietovę, panašiai kaip pernai gegužę, kai tos pačios klasės raketa pridarė žalos viename Dramblio Kaulo Kranto kaime.
„Paskutinį kartą jiems paleidus „Long March 5B“ raketą, iš dangaus pradėjo kristi ilgi metaliniai strypai, kurie Dramblio Kaulo Krante apgadino keletą pastatų“, – „The Guardian“ sakė Jonathanas McDowellis, Harvardo universiteto astrofizikas ir žymus mokslo komentatorius socialiniame tinkle „Twitter“.
„Didžioji raketos dalis sudegė, tačiau buvo tokių metalo gabalų, kurie rėžėsi į Žemę. Mums labai pasisekė, kad niekas nebuvo sužeistas“, – pridūrė jis.
Tačiau J. McDowellis ramina, kad tai nebus koks nors katastrofiškas įvykis. Nors nuolaužų keliamas pavojus priklauso nuo to, kur jos nukris, raketos pakopa ne iš tolo neprilygsta meteoritui.
Mokslininkas teigė: „Mes nekalbame apie milžinišką ir daug mirčių sukelsiantį įvykį, o labiau apie turto apgadinimo galimybę ir mažą tikimybę, kad gali nukentėti vienas ar keli žmonės. Labiausiai tikėtina, kad šios dalys nukris į vandenyną, kur nesukels jokių problemų. Pamatysime, o aš šią situaciją atidžiai seku.“
Nors Kinijos nacionalinė kosmoso administracija nepaskelbė jokio pranešimo apie planuojamus manevrus, spaudoje pranešama, kad Kinijos valdžia raketą seka ir prognozuoja, kad didžioji jo dalis sugrįžusi į atmosferą sudegs, o kas liks, nukris tarptautiniuose vandenyse.
Labiausiai tikėtina įvykių atomazga – nuolaužos nukris į vandenyną, ir nepakenks aplinkinėms teritorijoms. Kaip praneša „Space.com“, tikimybė, kad pakopos dalis galėtų nukristi ant žmogaus yra 1iš trilijono. Dar šią savaitę mokslininkai nustatys, kada nuolaužos gali pradėti kristi, tačiau kol kas yra pateikiama labai mažai informacijos.
Iki 2022 m. pabaigos Kinija yra suplanavusi 11 paleidimų, kuriais bus iš lėto pastatyta naujoji kosmoso stotis. Manoma, kad visų paleidimų metu bus naudojamos „Long March 5B“ raketos, kurios jau du kartus į Žemės atmosferą grįžo nesėkmingai, todėl yra spėliojama, kaip šis klausimas bus sprendžiamas.
