Nors Ukraina ir Taivanas daugeliu atžvilgių skiriasi, kaip palyginti jaunos demokratinės valstybės, gyvenančios kartu su didesnėmis autoritarinėmis kaimynėmis, ilgai nusižiūrėjusias jų teritorijas, abi susiduria su stulbinamai panašiomis strateginėmis prognozėmis.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „istorinės vienybės“ tarp Rusijos ir Ukrainos atkūrimą apibūdino kaip savotišką dvasinę misiją, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas mano, kad žemyninės Kinijos susijungimas su, jo nuomone, prarasta Taivano provincija padės įtvirtinti jo vietą istorijoje. Xi apie Taivaną kalba panašiai, kaip V. Putinas kalba apie Ukrainą, pabrėždamas kraujo ryšius ir teigdamas, kad Kinija ir Taivanas yra viena šeima.
Nors V. Putinas neseniai metė iššūkį tradiciniam valstybės suvereniteto supratimui, siekdamas parodyti, kad Ukraina jo neverta, Xi (kaip ir jo pirmtakai) visiškai neigia Taivano suverenitetą.
Nepaisant šių panašumų, būtų klaidinga manyti, kad Rusijos invazija į Ukrainą kaip nors paspartins Kinijos norą pasiekti susivienijimą su Taivanu. Iš esmės Kinijos lyderių skaičiavimai, ar panaudoti jėgą prieš Taivaną, yra politiniai sprendimai, kuriems Maskvos veiksmai įtakos neturės. Negana to, Kinijos pareigūnai puikiai supranta, kad Taivano puolimas dabar greičiausiai kurstytų Vakarų nuogąstavimus, kad Pekinas ir Maskva formuoja autoritarinę ašį ir pradeda veikti kartu, taip padidindami tiesioginės JAV ir jos sąjungininkių įsikišimo tikimybę.
Nepaisant to, Xi ir Liaudies išlaisvinimo armijos vadovybė atidžiai stebi įvykius Ukrainoje, ieškodami pamokų, kurios galėtų būti naudingos konflikto su Taivanu atveju. Rusijos kovos jokiu būdu nesudrebins Kinijos pasiryžimo kontroliuoti Taivaną. Pekino požiūriu, Rusijos karas Ukrainoje tėra realistiška išlaidų, kurias Kinija greičiausiai patirtų, jei imtųsi karo, peržiūra. Kinijos vadovai išnagrinės Rusijos nesėkmes ir pakoreguos savo veiklos planus, kad išvengtų panašių klaidų.
Todėl Taivanui ir JAV būtų gerai pasielgti taip pat ir Kinijos pareigūno požiūriu patikrinti kiekvieną karo Ukrainoje etapą. Taip jos gali nustatyti faktus ar modelius, dėl kurių Kinijos pareigūnai jau gali sustoti, taip pat galimybes, kurių Taivanas turėtų imtis, kad atgrasytų puolimą. Nors būtų klaidinga manyti, kad Maskvos veiksmai turi kokią nors tiesioginę įtaką Pekino sprendimams, identifikuojant tokius įrodymus, kurie galėtų įtikinti Kiniją, kad V. Putino sprendimas pulti Ukrainą yra didžiulė strateginė klaida, taivaniečiai ir JAV strategai taip pat galėtų padėti atgrasyti Kiniją nuo katastrofiškos atakos prieš Taivaną.
Ne toks ramus pasaulis
Rusijos invazija į Ukrainą patvirtina Kinijos vadovų įsitikinimą, kad jie žengia į pavojingesnę erą ir kad jie turi pasirengti didesnei karo tikimybei. Kalbėdamas su JAV prezidentu Joe Bidenu po karo pradžios Xi pažymėjo, kad „vyraujanti taikos ir vystymosi tendencija susiduria su rimtais iššūkiais“ ir kad „pasaulis nėra nei ramus, nei stabilus“. Xi žodžiai tvirtai rodo, kad Kinija ir toliau didins savo išlaidas gynybai, kuri ir toliau daugiausia dėmesio skirs pajėgumų, kurių Kinijos karinėms pajėgoms reikėtų užkariauti Taivaną, vystymui.
JAV sukūrus šalių, tarp jų ir daugelio aukščiausių pasaulio ekonomikų, koaliciją, kad Rusijai būtų taikomos griežtos sankcijos, Kinija nagrinėja šias pastangas, siekdama įrodyti, kad JAV įtaka mažėja. Pekino požiūriu, bet kokie koalicijos skilimai yra džiugios naujienos ir ji tikrai pastebėjo, kad kai kurios artimos JAV partnerės, tokios kaip Indija, nesankcionavo Rusijos ir griežtai nepasmerkė jos invazijos į Ukrainą, net ir pasirodžius pranešimams apie tariamus Rusijos karo nusikaltimus.
Kinija greičiausiai mano, kad pasaulinė parama Taivanui bus mažesnė nei parama Ukrainai, nes nedaug šalių palaiko diplomatinius santykius su Taivanu, o daugeliui trūksta net tvirtų neoficialių santykių su sala. Be to, Rusija sėkmingai panaudojo savo ekonominius ryšius su kai kuriomis šalimis, kad jos liktų nuošalyje, o tai greičiausiai nuramino Kiniją, kad dėl kur kas didesnės jos ekonominės galios daugeliui šalių tai trukdys remti Taivaną.
Kinija taip pat išnagrinės Rusijai taikomas sankcijas ir imsis priemonių, kad sumažintų savo pažeidžiamumą panašiems veiksmams. Pirmiausia, Pekinas paspartins savo „dvigubos apyvartos“ strategiją, kuria sieks eksporto skatinimo, kartu skatindamas didesnius vidaus poreikius, siekdamas padidinti kitų šalių ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir sumažinti priklausomybę nuo kitų šalių. Ši strategija būtų naudinga dviem tikslams: Kinijos ekonomikos izoliavimas nuo sankcijų ir bet kokių sankcijų, kurias Vakarų šalys taiko Pekinui, kad atgrasytų ar nubaustų už invaziją į Taivaną, Vakarams kenkia labiau nei Kinijai.
Kinija taip pat bandys gaminti kritines technologijas, tokias kaip puslaidininkiai šalies viduje, mažinti savo priklausomybę nuo JAV finansų sistemos ir dolerio bei remti alternatyvą SWIFT, doleriais paremtai tarptautinei mokėjimų sistemai. Nepaisant to, kokią pažangą šioje srityje daro Kinija, jos lyderiai veikiausiai yra įsitikinę, kad JAV sąjungininkės kur kas santūriau taikytų plataus masto sankcijas Kinijai, atsižvelgiant į jos svarbą pasaulio tiekimo grandinėms.
Bene svarbiausia Kinijos iš karo Ukrainoje išmokta pamoka yra ta, kad JAV nesvarstys tiesioginės karinės intervencijos prieš branduolinį ginklą turintį priešininką. Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, JAV atsisakė tiesioginės karinės intervencijos galimybės, o J. Bidenas perspėjo, kad „tiesioginė NATO ir Rusijos konfrontacija yra Trečiasis pasaulinis karas“. Kinijos analitikai ir politikai veikiausiai padarė išvadą, kad Rusijos branduolinis arsenalas atgrasė JAV nuo kišimosi ir kad branduoliniai ginklai sukuria daugiau erdvės įprastoms operacijoms.
Kinijos strategai veikiausiai mano, kad tai patvirtina šalies sprendimą daug investuoti į savo branduolinio arsenalo didinimą, kuris, kaip neseniai apskaičiavo JAV Gynybos departamentas, per dešimtmetį pasieks mažiausiai 1000 kovinių galvučių. Maža to, mačiusi V. Putino branduolinį gąsdinimą, Kinija gali daryti išvadą, kad gali atgrasyti JAV intervenciją Taivano vardu, padidindama savo branduolinio pavojaus lygį arba vykdydama branduolinius bandymus konflikto pradžioje.
Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija jau vertina Rusijos klaidas
Rusijos karinės klaidos padės Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijai įgyvendinti savo planus ir padidinti šansus užkariauti Taivaną. Rusijai nepavyko pasiekti oro pranašumo prieš Ukrainą, išlaikyti savo pajėgas aprūpintas degalais, maistu ir amunicija, veiksmingai vykdyti kombinuotas ginkluotės operacijas. Liaudies išlaisvinimo armijos vadovybę veikiausiai šokiravo tai, kad Rusijos kariuomenė, turinti didelę pastarojo meto operatyvinę patirtį, nepasiekė lemiamos pergalės. Liaudies išlaisvinimo armijai tai reiškia, kad 2015 m. buvo pradėtos sudėtingos karinės reformos, kuriose daugiausia dėmesio buvo skiriama bendroms operacijoms ir logistikai, taip pat atsižvelgta į patirtį, įgytą stebint, kaip JAV vykdo sudėtingas bendras operacijas.
Tuo pat metu Liaudies išlaisvinimo armija telkia didelį kiekį Rusijos karinės įrangos ir siekia integruoti Rusijos karinių reformų elementus, todėl Rusijos kovos gali paskatinti Liaudies išlaisvinimo armiją suabejoti jos pačios pasirengimu vykdyti operacijas, būtinas kovai su Taivanu. Šį nerimą greičiausiai dar labiau sustiprina tai, kad Liaudies išlaisvinimo armija mano, jog JAV imsis Taivano gynybos, o JAV pardavė Taivanui daug tų pačių ginklų, kuriuos Ukraina naudoja puikiai. Ilgalaikėje perspektyvoje Liaudies išlaisvinimo armija tikriausiai padvigubins savo dėmesį sausumos, jūrų ir oro energijos integravimui ir bendrų kovos pajėgumų tobulinimui.
Prezidento Volodymyro Zelenskio gebėjimas sutelkti Ukrainos žmones ir tarptautinė viešoji nuomonė parodė Kinijos vadovams, kaip svarbu konflikto pradžioje pašalinti Taivano politinę ir karinę vadovybę ir palaužti Taivano žmonių ryžtą priešintis. Praktiškai tai reikštų bent jau mėginimą nužudyti Taivano lyderius, siekiant demoralizuoti gyventojus, slopinti vadovavimą ir kontrolę bei užkirsti kelią mitinguojančios figūros atsiradimui. Tačiau Kinija veikiausiai vykdys dar platesnes operacijas prieš bet kokį užpuolimą, įskaitant dezinformacijos skleidimą ir Taivano ryšių su išoriniu pasauliu nutraukimą. Kinija Taivane jau įsteigė pagrindines platformas, skirtas skleisti Kinijai palankias žinutes investuojant į žiniasklaidos priemones ir įdarbinant žvalgybos resusrus. Ji tikrai ir toliau tobulins šį nekinetinį karo elementą.
Kaip Taivanas gali pasiruošti
Kadangi Kinija pasinaudos Rusijos karu Ukrainoje kaip galimybe pagerinti Taivano konflikto planavimą, Taivanui labai svarbu padaryti taip pat. Jau yra vilčių teikiančių ženklų. Po ankstyvos Ukrainos sėkmės prieš Rusiją daugelis Taivano gyventojų išėjo į gatves švęsti, o aktyvistai ir komentatoriai tvirtino, kad Ukrainos sugebėjimas atšaukti kariškai pranašesnį priešą įkvėpė taivaniečius tikėti, kad jie gali padaryti tą patį. Taivano gynybos ministras sudarė darbo grupę Ukrainos taktikai tirti ir iškėlė galimybę pratęsti privalomąją karo tarnybą, kuriai dabar pritaria daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Susidomėjimas pirmosios pagalbos mokymusi ir reagavimu į nelaimes išaugo.
Bet vien to nepakanka. Taivanas turi kuo skubiau priimti asimetrinę gynybos strategiją. Ji turėtų sutelkti dėmesį į daugelį tų pačių pajėgumų, kuriuos Ukraina naudoja reikšmingai, įskaitant nešiojamąsias oro gynybos sistemas, bepiločius orlaivius (kuriems Taivanas jau nurodė, kad teikia prioritetą po Rusijos invazijos) ir prieštankines raketas. Be to, Taivanas turėtų paspartinti priešlaivinių raketų ir jūros minų gamybą. Jo kariuomenė turi decentralizuoti vadovavimą ir kontrolę bei kurti sistemas, kurios įgalintų mažesnius karinius dalinius analizuoti ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkybių vietoje.
Taivanas taip pat turi sukurti daugiau parengtų ir parengtų rezervo pajėgų, sukurti naujas teritorinės gynybos pajėgas ir apskritai planuoti visos savo visuomenės mobilizavimą. Eilinių ukrainiečių sugebėjimas atlaikyti bombardavimą ir daugeliu atvejų pradėti kovas parodė Taivanui tam tikrą atsparumą, kurį jie turėtų pademonstruoti atlaikydami kinų puolimą. Jei Kinija pultų Taivaną, jos tikslas būtų neribotam laikui valdyti 24 mln. žmonių, o Taivano žmonės tai padarytų neįmanoma.
Esminė silpnybė, kurią Taivanas turi pašalinti, yra sunkumai aprūpinti savo gyventojus ir kariškius konflikto metu. Ukraina ribojasi su NATO valstybėmis narėmis, leisdama į šalį ginkluotę ir humanitarinę pagalbą net ir po Rusijos invazijos, tačiau tiekti tai Taivanui invazijos atveju, jau nekalbant apie galimą blokadą, bus labai sunku. Tiekti net pagrindines prekes, tokias kaip maistas ir medicinos priemonės, bus sudėtinga, nes negalima tikėtis, kad komerciniai laivai ir orlaiviai rizikuos savo įgulų gyvybėmis ir toliau tieks prekes. Taivano kariuomenės aprūpinimas, ypač jei JAV įsikištų Taivano vardu, būtų nežmoniškai sunkesnis.
Kadangi Kinija pastebėjo, kad Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų šalių tiekimo, net ir prasidėjus karui, Kinija konflikto metu veikiausiai teiktų pirmenybę tam, kad Taivanas būtų kuo greičiau užblokuotas. Taivanas turėtų tai numatyti ir dabar pasirengti sukaupti amunicijos, naftos, maisto ir kitų svarbių medžiagų atsargas ir paskirstyti šias atsargas visoje saloje. Iš esmės viskas, ko Taivanui reikės, kad su Liaudies išlaisvinimo armija būtų kovojama ilgą laiką, o jo gyventojai būtų pakankamai maitinami ir sveiki, kad galėtų pasipriešinti, jau turi būti saloje prasidėjus konfliktui.
