Taibėjaus pareigūnas Wang Yu-chi (Vang Juči), atsakingas už Taivano politiką Kinijos atžvilgiu, susitiko su atitinkamą postą užimančiu Kinijos pareigūnu Zhang Zhijunu (Džang Džidzunu) Nankino mieste per pirmąją keturių dienų vizito dieną.
Atsižvelgiant į opius abiejų šalių santykius, derybų kabinetas buvo papuoštas neutraliai, be jokių vėliavų, o ant stalo padėtose lentelėse su vardais nebuvo įvardyti pareigūnų titulai ir atstovaujamos institucijos.
Prieš išvykdamas Wang Yu-chi sakė žurnalistams: „Šis vizitas nebuvo lengvai pasiektas, jis – daugelį metų trukusių santykių tarp abiejų šalių rezultatas.“
Kinijos rytuose esantis Nankinas buvo šalies sostinė 20 amžiaus pirmojoje pusėje, kai valstybei vadovavo nacionalistinė Gomindano (Kuomintang, KMT) partija, kuriai priklauso ir Wang Yu-chi.
Kai nacionalistai 1949 metais pralaimėjo Kinijos pilietinį karą, pareikalavusį milijonų žmonių gyvybių, Mao Zedongo (Mao Dzeduno) vadovaujamiems komunistams, 2 mln. nacionalistų lyderio Chiang Kai-shek (Čen Kaiši) šalininkų pabėgo į Taivaną, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika.
Nuo tada sala ir žemyninė Kinija buvo valdomos atskirų vyriausybių, kurios abidvi skelbiasi esančios tikrosios. Kinija ir Taivanas ryšius atkūrė tik praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje per pusiau oficialias organizacijas.
Antradienį surengtas susitikimas yra daugiamečių pastangų pagerinti santykius rezultatas.
Tačiau Pekino komunistinė vyriausybė tebesiekia suvienyti visą Kiniją ir laiko Taivaną maištingu regionu, kurį kada nors reikės susigrąžinti, prireikus – panaudojant jėgą.
Per dešimtmečius Taibėjus atsidūrė gilėjančioje diplomatinėje izoliacijoje: 1971 metais jis prarado Kinijos vietą Jungtinėse Tautose (JT), o jį pripažįstančių šalių skaičius nuolat mažėjo. Tačiau Taivaną remia Jungtinės Valstijos, teikiančios Taibėjui dosnią karinę pagalbą, o sala išgyveno ilgą ekonomikos klestėjimo laikotarpį.
Oficiali derybų programa nebuvo paskelbta, o šis susitikimas labiau vertinamas kaip simbolinis, pasitikėjimą didinantis žingsnis. Wang Yu-chi sakė nepasirašysiantis jokių sutarčių, tačiau pridūrė: „Pagrindinis šio vizito tikslas – padėti vystyti abipusį supratimą.“
Taivanas tikriausiai susitelks į galimybę pasiekti praktinių rezultatų iš šių diskusijų, taip pat užsitikrinti ekonominę naudą arba patikinimus dėl saugumo. Vienas iš Kinijos tikslų – kalbėti apie salos integraciją ilgalaikėje perspektyvoje, sako analitikai.
ATŠILIMAS IR NESUTARIMAI
Politinis atšilimas vyksta tuo metu, kai abi pusės pastaraisiais metais atliko atsargių žingsnių ekonominių ryšių atkūrimo link.
Būdama visos Kinijos vyriausybės įpėdinė, KMT sutinka su „vienos Kinijos“ principu ir yra nusistačiusi prieš salos nepriklausomybę.
2008 metais Taivano prezidente išrinkta Gomindano narė Ma Ying-jeou (Ma Ingdžeou) vadovavo perėjimui prie daug švelnesnio tono didžiosios kaimynės atžvilgiu, atkurdama tiesioginius skrydžius ir imdamasi kitokių priemonių.
2010 metų birželį Taivanas ir Kinija pasirašė istorinį Ekonominio bendradarbiavimo pagrindų susitarimą (Economic Cooperation Framework Agreement), kuris daugelio laikomas iki šiol drąsiausiu žingsniu susitaikymo link.
Nepaisant šio atšilimo, kurį daugelis liaupsina, Taibėjus ir Pekinas iki šiol vengė bet kokių oficialių kontaktų, o derybos buvo vykdomos per tarpininkus.
Nors toms institucijoms – Taivanui atstovaujančiam pusiau oficialiam Sąsiaurio mainų fondui ir Kinijos ryšių abipus Taivano sąsiaurio asociacijai – pavyko pasiekti pažangą ekonomikos srityje, joms stinga įtakos švelninti gilesnius pozicijų skirtumus.
Pasak analitikų, tik vyriausybių pareigūnai gali spręsti užsitęsusį ginčą dėl suverenumo, kai abi vyriausybės tvirtina esančios vienintelės teisėtos Kinijos valdytojos.
Antradienio susitikimas bus atidžiai stebimas, mėginant nuspėti, ar jis gali atverti kelią į derybas tarp Ma Ying-jeou ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo), nors tikimybė, kad tai gali įvykti artimiausiu metu, yra menka.
„Dabartiniai santykiai abipus Taivano sąsiaurio yra gana teigiami“, – sakė Pekino universiteto tarptautinių studijų profesorius Jia Qingguo (Dzia Čingguo).
Ryšiai „vystosi labai sparčiai, tačiau šių ryšių potencialas dar ne visiškai išnaudojamas abiejų pusių“, pažymėjo jis.
„Tačiau žmonės neturėtų per daug iš to tikėtis. Reikės laiko, kad abi pusės išties integruotųsi“, sakė ekspertas.
Derybų atmosferą apkartino Taivano ir Pekino atsisakymas suteikti teisę nušviesti šį procesą Taibėjuje leidžiamam dienraščiui „Apple Daily“ ir JAV vyriausybės finansuojamam Laisvosios Azijos radijui
Taivanas pirmadienį pareiškė, kad iškels klausimą dėl žiniasklaidos laisvės per derybas Kinijoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
