Manoma, kad ateinančiame šimtmetyje atsparumas antibiotikams taps viena didžiausių žmonijos problemų. Keliama tokia hipotezė, kad mikrobai gali įgauti savybes, kurios apsaugos juos nuo antimikrobinių vaistų poveikio. Taip bakterijos pasidarys atsparios antibiotikams.
Gyvulininkystės ūkiuose, kur daug gyvūnų gyvena nedideliuose aptvaruose, dažnai yra piktnaudžiaujama antibiotikais. Todėl šis procesas gali tik greitėti.
Rado atsparių vaistams bakterijų
Mokslininkai iš Johno Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos neseniai nukeliavo į Šiaurės Karoliną – valstiją, kurioje pramoninė kiaulininkystė yra plačiai paplitusi. Mokslininkai nori ištirti antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų perdavimą tarp kiaulių ir žmonių.
Kaip rašoma žurnale „Emerging Infectious Diseades“, komanda naudojo bakterijų DNR sekas, kad parodytų, jog kiaulės buvo infekuotos auksinio stafilokoko bakterijomis, kurios turėjo daug genų, išduodančių atsparumą antimikrobiniams vaistams, paprastai naudojamiems industrializuotame žemės ūkyje.
Negana to, šios vaistams atsparios atmainos taip pat buvo rastos žmonių, susijusių su ūkiais, organizmuose. Daugelis mano, kad auksinis stafilokokas ir kitos bakterijos gyvulininkystės ūkiuose yra perduodamos nuo žmonių kiaulėms. Tačiau dabar panašu, kad šios bakterijos patenka nuo žmogaus į kiaulės organizmą, tampa atsparios antibiotikams, ir tuomet yra perduodamos atgal žmonėms.
Mokslininkai pastebėjo, kad kiaulių organizmuose rastomis vaistams atspariomis auksinio stafilokoko bakterijomis buvo užsikrėtę ne tik ūkių darbininkai, bet ir jų šeimų nariai, kiti netoliese gyvenantys asmenys. Tyrime buvo naudojamos 49 auksinio stafilokoko DNR sekos. Mėginius tyrėjai ėmė iš kiaulių nosių, ūkių darbininkų ir ūkį supančių bendruomenių narių.
Tai atskleidė, kad visos auksinio stafilokoko bakterijos priklausė vienai grupei. Be to, visi bakterijų mėginiai mokslininkams pasirodė panašūs. Tai gali reikšti, kad bakterijos nuo kiaulės žmogui buvo perduotos neseniai.
Bakterijos sukėlė odos infekciją
Vis dar neaišku, kokį pavojų kelia ši problema, nes tyrimo metu nebuvo ieškoma jokios konkrečios ligos paveiktose bendruomenėse. Tačiau pranešime spaudai tyrėjai pažymi, kad vienas auksinio stafilokoko bakterijomis užsikrėtęs darbininkas neseniai susirgo odos infekcija.
Turbūt labiausiai neramina tai, kad bent jau JAV ši problema lieka nepastebėta daugelio mokslininkų ir visuomenės sveikatos institucijų.
„Ši bakterijų grupė yra nauja, o išskyrus kelis Azijos mokslininkų darbus, didėjanti atsparaus auksinio stafilokoko subpopuliacija nėra tyrinėjama“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Bloombergo mokyklos aplinkos sveikatos ir inžinerijos skyriaus tyrėjas Pranay‘us Randadas.
„Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Europoje, yra vykdoma daug koordinuotų tyrimų, siekiant išaiškinti, kaip tai paveiks visuomenės sveikatą. Mokslininkai ten gali laisvai rinkti bakterijų mėginius iš ūkiuose augintų kiaulių, tačiau, bent jau dabar, Amerikoje progresas yra lėtas“, – pridūrė P. Randadas.
