Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė penki paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai. Ši situacija nerimą kelia ir regionams, kurie jau skaičiuoja galimas ekonomines ir socialines pasekmes, darbą gali prarasti tūkstančiai vietinių gyventojų.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigė, kad paukštininkystės sektorius konkuruoja su lenkiška paukštiena, o pernai jam smogė, ne tik pandemija, bet ir 40 proc. pabrangę pašarai.
„Jeigu kituose sektoriuose veiklą galima kuriam nors laikotarpiui sustabdyti, paukštininkystės sektoriuje tai neįmanoma. Paukščius reikia lesinti ir prižiūrėti. Mes taip greitai užsidaryti ar sustabdyti veiklos negalime.
Nukritusios eksporto kainos kas mėnesį atneša 1 mln. nuostolį, vidaus rinkoje nukritusios kainos atneša lygiai tiek pat nuostolių, apie 1 mln. kas mėnesį. Bendrovės nebegali išsilaikyti, 5 įmonės jau nutraukė savo veiklą, 8 įmonės sumažino savo apyvartą 30 proc.“ – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, buvo kreiptasi į valdžios institucijas, tačiau pagalbos niekas nepasiūlė.
„Atrodo, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės už šį sektorių ir apskritai už žemės ūkį, nes jis neįtrauktas į jokias pagalbos priemones. Vyriausybė nukreipia į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), o ši nukreipia į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri skirsto lėšas. Pastaroji atkerta, kad žemės ūkis yra ne jos atsakomybėje, o grįžus į ŽŪM sulaukiame atsakymo, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų skirti biudžeto lėšų šiam sektoriui. Esame kaip užburtame rate, kuriame taip ir neaišku, kas atsakingas už šį sektorių“, – nusivylimo neslepia LPA vadovas V. Tėvelis.
Bendrovės skaičiuoja nuostolius ir atleistus darbuotojus
Anot jo, paukštininkystės sektoriui reikalinga 15 mln. eurų pagalba.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad Vyriausybė turėtų sau atsakyti ir į klausimą, ar ji nori išsaugoti sektorių, kuriantį didelę ekonominę vertę regionams, kuriuose jos veikia. Pasak jo, bendrovės yra didžiausi darbdaviai Vilniaus ir Kaišiadorių rajonuose.
„Per 2020 m. į valstybės biudžetą vien Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sumokėjo mokesčių, kurių bendra suma siekia 13,6 mln. eurų, įmonėse dirba 2300 darbuotojų, išmokėta darbo užmokesčio (į rankas) – 19,7 mln. eurų. „Vilniaus paukštyno“ pirktų prekių ir paslaugų apimtys iš išorės tiekėjų siekė daugiau kaip 92 mln. eurų, „Kaišiadorių paukštyno“ – daugiau kaip 30 mln. eurų“, – sakė paukštynų vadovas.
Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas pastebėjo, kad paukštienos supirkimas iš kooperatyvo ūkių buvo nutrauktas, dėl kritusių kainų.
„Kooperatyvo valdomi 6 auginimo kompleksai, kuriuos sudaro 50 paukštidžių ir Ariogalos pašarų gamykla stovi prastovoje. Prastovose 100 darbuotojų, 60 atleista. Padėtis tragiška. Reikia rasti galimybes padėti sektoriui, kuris iki prasidedant pandemijai neprašė paramos ir tik mokėjo mokesčius. Suteikta parama grįžta į valstybės biudžetą per mokesčius, sukurtas darbo vietas“, – sakė kooperatyvo vadovas.
Pagalbos nesulaukia ir kiaulių augintojai
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas pastebėjo, kad kiaulininkystės sektorius Lietuvoje remiamas bene mažiausiai.
„Pasigendame kitokio valdžios požiūrio, kitos šalys gelbsti savo kiaulininkystės sektorius, kurie įdarbina žmones ir juos aprūpina mėsa.
Pavyzdžiui, latviai 14,5 mln. eurų skirs kiaulininkystei, austrai skyrė 40 mln. eurų, jau kalbama ir apie Latvijos pagalbą paukštininkystės sektoriui, skiriant jam 11 mln. eurų. Tuo metu Lietuvoje dabar tik stumdomės tarp ministerijų ir mūsų niekas negirdi.
Tačiau mes, kaip ir paukštininkystės sektorius, jau patyrėme 15 mln. nuostolį, tačiau pagalbos nesulaukiame. Negirdime aiškesnio žodžio nei iš ŽŪ ministro, nei iš premjerės.
Juk kalbama apie ekologiją ir žiedinę ekonomiką, tačiau niekas nesirūpina, kad būtų sunaudojami mūsų šalies pašarai ir kiti resursai. Be to, mūsų sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasak jo, paukščių ir kiaulių augintojai žemės ūkyje pagamina apie 15 proc. visos žemės ūkio produkcijos, o jos vertė kasmet siekia 365 mln. eurų.
„Pandemija sukėlė nesaugumo jausmą, tad Azijos šalys pradėjo supirkinėti grūdus, todėl užtikrintų savo žmonių gerovė. Tai lėmė kviečių, kukurūzų, sojos kainų augimą. Pašarai pabrango apie 30–40 proc.
Pašarai sudaro 70 proc. kaštų kiaulienos gamyboje. Taip pat pernai apie 40 proc. krito kiaulienos kaina. Tad kiekviena kiaulė mūsų sektoriuje atneša nuo 10 iki 40 eurų nuostolį. Kiaulių augintojai patiria nuostolių, o nutraukti šio verslo taip greitai ir paprastai negali, nes kaulių auginimo ciklas užtrunka 10 mėnesių“, – komentavo asociacijos vadovas.
Lietuvos kiaulių augintojų tarybos narys Valdemaras Sadaunykas pastebėjo, kad tik pusė visoje Lietuvoje suvartojamos kiaulienos yra užauginama Lietuvoje.
„Kiaulių ūkius jau keletą metų slėgė kiaulių maras, dabar problemų pridėjo ir pandemija. Susitraukė žaliavos kainos, o pašarų kainos kilo.
Nematydami valdžios pagalbos keliame klausimą, ar Lietuvai apskritai reikia kiaulininkystės sektoriaus. Galbūt ne. Tokiu atveju apsidžiaugtų Aplinkos ministerija, juk atkristų visi taršos klausimai ir problemos. Toliau turbūt galėtume išnaikinti paukštininkystės ir gyvulininkystės sektorius. Juk atleisti darbuotojai galėtų dirbti viešajame sektoriuje, o mėsą pirktume iš kitų šalių“, – ironizavo V. Sadaunykas.
