„Lietuva Kazachijai yra svarbi kaip politinė partnerė“, - mano kazachas profesorius Muratas Laumulinas.
Rugsėjo pirmomis dienomis Vilniuje vyko apskritojo stalo diskusija „Santykių stiprinimas tarp regionų: Centrinė Azija ir Rytų Europa“, skirta energetiniam, regioniniam saugumui, etniniams konfliktams, religinei ir tarptautinei įtakai Centrinės Azijos šalyse. Profesorius M. Laumulinas, Strateginių studijų instituto prie Kazachijos prezidento vyresnysis mokslinis bendradarbis, pasidalijo mintimis apie šiandienos Kazachiją.
– 2010 metais baigiasi Kazachijos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO). Kaip vertintumėte šalies vaidmenį vadovaujant šiai organizacijai? – teiravosi „Balsas.lt savaitė“ M. Laumulino.
- Imdamasi šių metų pradžioje pirmininkavimo ESBO Kazachija įsipareigojo laikytis šios organizacijos kertinių principų ir vertybių, ginti visų jai priklausančių šalių interesus ir stiprinti ESBO vaidmenį, kad ji taptų svarbia platforma dialogui dėl saugumo didinimo platesnėje Eurazijos erdvėje. Svarstant konkrečią pirmininkavimo darbotvarkę iš pradžių buvo planuota labiau akcentuoti vienus dalykus, tačiau gyvenimas padiktavo kiek kitas temas. Tačiau iš esmės, manau, Kazachija tikrai neblogai susidorojo su pirmininkavimo iššūkiu, su iškilusiais uždaviniais. Bet kuriuo atveju pagrindinis mūsų strateginis uždavinys yra pasiektas.
- Turite galvoje ESBO vadovų aukščiausio lygmens susitikimą Astanoje, kuris turėtų įvykti šių metų gruodžio pradžioje?
- Taip, šių metų gruodžio 1-2 d. Kazachijos sostinėje Altanoje įvyks ESBO šalių vadovų susitikimas. Mūsų šaliai tai labai reikšmingas laimėjimas. Beje, tai pirmas toks ESBO forumas nuo 1999 m., kai aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Stambule. Kita vertus, tai būtų pakankamai simboliškas visų 56 ESBO šalių vadovų susitikimas, nes šįmet sukanka lygiai 20 metų Paryžiaus chartijai, formaliai užbaigusiai šaltąjį karą, bei 35-eri nuo ESBO įkūrimo. Kaip žinote, būtent 1975 m. Helsinkyje buvo pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas, davęs pradžią šiai organizacijai. Beje, oficialiai naujasis organizacijos pavadinimas vartojamas nuo 1995 m. – taigi, jau lygiai 15 metų.
- Tačiau juk buvo nemažai debatų dėl konkrečios ESBO viršūnių susitikimo darbotvarkės. Abejojantys dėl tokio susitikimo tikslingumo tvirtino, kad vien apvalių datų nepakaktų.
- Preliminari planuojamo ESBO vadovų susitikimo darbotvarkė keitėsi. Galų gale tai natūralu, gyvenimas nestovi vietoje. Buvo galvojama apie saugumo aspektą, dialogo intensyvinimą. Centrinėje Azijoje veikia pakankamai daug įvairių struktūrų, organizacijų, pvz., Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, Šiaurės Atlanto aljansas, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, tačiau jos tarpusavyje nedaug tebendradarbiauja. Todėl buvo galvojama, kad pagrindinė Kazachijos kaip pirmininkaujančios ESBO šalies užduotis būtų pasodinti prie derybų stalo skirtingų organizacijų atstovus, surasti realaus bendradarbiavimo formatą. Tačiau gyvenimas mėgsta siurprizus. Kirgizijoje prasidėjo neramumai, į pirmą planą iškilo operatyviniai saugumo užtikrinimo klausimai. Siekis pagrindine dienotvarkės tema paversti branduolinio ginklo neplatinimą ar įsisenėjusių konfliktų (tokių, kaip, pavyzdžiui, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano) sprendimą taip pat neįgavo reikiamo pagreičio. Šiuo metu realiausia susitikimo darbotvarkė galėtų būti susijusi su Afganistanu bei naujomis ESBO veiklos perspektyvomis bei prioritetais.
- Tačiau juk Afganistanas tiesiogiai į ESBO veiklos sferą neįeitų.
Taip, tai tiesa, tačiau ES ir NATO, tarpininkaujant JAV bei Rusijai, aktyviai dalyvauja antiteroristinėje veikloje Afganistane. ESBO negali nusišalinti nuo šių problemų, ir Kazachija užsibrėžė, kad Afganistano atkūrimas bei sutelktos pastangos įveikti Talibano sukilėlius yra svarbus prioritetas.
- Oficialiai ESBO viršūnių susitikimo darbotvarkė, regis, dar nėra paskelbta.
Kiek žinau, ne. Tačiau tai, jog Afganistano problematika darbotvarkėje užims centrinę vietą yra, matyt, labiausiai tikėtina. Iki šiol ESBO Afganistane koncentravosi į pakankamai konkrečius dalykus. Tai Afganistano policijos ir pasienio bei muitinės pareigūnų apmokymo, sienų valdymo sistemų kompiuterizavimo, modernizavimo reikalai. ESBO finansuoja Afganistano pareigūnų mokymus - daugiausiai Centrinės Azijos valstybėse. Tokie mokymai ir sienų valdymo sistemos modernizavimas yra reikšmingi darbai siekiant suvaldyti narkotikų gamybą bei tranzitą, padedant palaikyti viešą tvarką, skatinant regioninį bendradarbiavimą. Tačiau tikėtina, kad po viršūnių susitikimo Astanoje ESBO veiklos profilis Afganistane gali gerokai pasikeisti.
- Po Kazachijos ESBO pirmininkaus Lietuva, todėl, be abejonės, mūsų šaliai labai svarbu, kokį politinį, diplomatinį palikimą ji gaus. Kas, Jūsų manymu, sieja Lietuvą ir Kazachiją? Kokie Kazachijos interesai Lietuvoje?
- Kazachijai Lietuva – tai pirmiausia, sakyčiau, suprantama Europa. Tai susiję ir su tuo, kad tam tikrą laikotarpį - dėl įvairių aplinkybių - turėjome bendros istorijos atkarpą. Toji istorija vis dar veikia, ji tam tikra prasme yra pagrindas, ant kurio galima statyti naujo bendrabarbiavimo dalykus. Tie dalykai ir ekonominiai, susiję su transporto reikalais, išėjimu prie Baltijos jūros. Taip pat ir politiniai. Juk Lietuva – pilnateisė Europos Sąjungos narė. Kazachija siekia tapti previligijuotu ES partneriu ir mums reikalingi mūsų problemas suprantantys, geranoriškai nusiteikę partneriai tarp ES narių.
- Kazachija, greta Rusijos ir Turkijos, galima būtų laikyti Eurazijos šalimi. Kitaip tariant, šalimi, kurioje pastebimai veikia ir Europos ir Azijos civilizacinės jėgos.
- Taip, Kazachija nėra vien Azijos šalis, net ir geografiškai. Netgi formaliai žvelgiant 15 proc. Kazachijos teritorijos priklauso Europai. Beje, kai kalbama apie Europos ir Azijos įtaką, išleidžiama iš akių, kad Eurazija iš esmės nėra europietiškos ir azijietiškos tendencijų samplaika. Eurazija yra savitas regionas, kuriame galima atsekti Azijos ir europos tendencijas, tačiau kuris nesusiveda į tas tendencijas.
- Astanoje veikia garsaus etnologo Levo Gumiliovo, vadinusio save paskutinio euraziečiu, vardo universitetas. Būtent Gumiliovui priklauso idėja apie Euraziją, kaip apie savitą realybę, nesuvedamą į europietiškas bei azijietiškas įtakas.
- Žinoma, tos įtakos veikia, jos kartais labiau pastebimos nei euroazijietiškos tendencijos. Tačiau į tas įtakas, tiek iš Azijos, tiek iš Europos reikia žiūrėti platesniame kontekste. Rusija kultūriškai, civilizaciškai yra veikiau Europa nei Azija. Turkija, nežiūrint į visas modernizacijas, išliko Rytų šalimi. Beje, pastaruoju metu Turkijos gręžimasis į Rytus yra vis labiau pastebimas. Šiuo atveju Kazachija yra tikroji Eurazija ir Eurazijos nacionalinio Levo Gumiliovo vardo universiteto atsiradimas Astanoje yra dalykas visai logiškas. Beje, šiuo metu visoje Centrinėje Azijoje, taip pat ir Kazachijoje, pastebima pakankamai pastebima deeuropietizacijos tendencija.
- Ar toji tendencija yra susijusi su islamizacija?
- Deeuropietizacija – tai sudėtingas ir komplikuotas reiškinys. Jis susijęs su desovietizacija, derusifikacija, nacionalizmo pakilimu, taip pat islamo įtakos stiprėjimu. Visa tai vyksta švietimo sistemos standartų kaitos bei demografinių procesų fone. Čia ir etninių kazachų, labiau susijusių su islamiška kultūra, srauto į Kazachija iš Rytų šalių suintensyvėjimas. Antra vertus, dešimto dešimtmečio pradžioje Kazachija švietimo sistema buvo žymia dalimi orientuota į arabų šalis, Turkiją.
Dalis ten baigusių studijas patyrė nemažą islamo propagandos poveikį. Reikia pripažinti, kad tam tikra dalis Kazachijos intelektualinio elito flirtuoja su islamu. Tačiau Kazachijoje (kitaip, nei, pavyzdžiui, Tadžikistane) deuropeizacijos tendencija kol kas nėra taip atvirai susijusi su islamizacija - nors tam tikrus nerimą keliančius procesus galima ir įžvelgti. Išoriškai tai pasireiškia kad ir hidžabų, tradicinių islamiškų moteriškų rūbų, populiarėjimu tokiame vesternizuotame mieste kaip Alma Aty. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad Kazachijos perspektyva vis dėlto yra Eurazija. Ir azijietiškos bei europietiškos krypčių subalansavimas. Ir šiuo atveju viena iš mūsų judėjimo link Europos krypčių yra Lietuva.
