Nors apie kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofą ir gelbėjimo operaciją prirašyta jau nemažai, bet į apsemto laivo triumus nėrusių eilinių žmonių didvyriškumo šie pasakojimai dažnai neatspindi.
Šių gelbėtojų darbas žavi pasiaukojimu. Portalas Dailymail.co.uk pasidalijo pasakojimu apie gelbėjimo operaciją itin sudėtingomis sąlygomis ir didvyriškumą, parodytą visą Europą sukausčiusios tragedijos akivaizdoje.
***
Suskambęs mobiliojo telefono žadintuvas išverčia Umberto Carrierį iš lovos . Jis – pakrančių apsaugos gelbėtojas. Vos pabudęs U. Carrieris telefonu kalbasi su savo vadovu, kuris jam raportuoja, kad per pusvalandį turi būti visiškai pasirengęs vykti į gelbėjimo misiją.
Vadas gelbėtoją informuoja, kad skęsta kruizinis laineris, o jame yra ir jo tautiečių.
„Laivas užplaukė ant seklumos, jame yra tūkstančiai keleivių ir įgulos narių. Kapitonas įsakė evakuotis iš laivo“, – praneša viršininkas.
Per keliolika minučių profesionalus gelbėtojas suruošia savo amuniciją. Jis pasiima nardymo kaukę, plaukmenis, šiltų drabužių. Po to šoka į automobilį ir skuba į Santo Stefano uostą Džilijo saloje.
Po šešių valandų jam tenka vykdyti savo pareigą. „Vaizdas, kurį pamatėme, įsimins visiems laikams“, – pasakoja gelbėtojas. „Diena iš dienos narai ieškojo likusių gyvų“, – sakė jis.
Narai ne tik ieškojo žmonių, bet ir prasibrovė į kapitono kajutę – jiems reikėjo laivo žurnalo ir t.t. Tačiau sąlygos kaskart darėsi vis sudėtingesnės. Jie turėjo ieškoti žuvusiųjų. Taip pat sąlygos laivo viduje buvo pavojingos patiems narams.
„Matomumas buvo prastas, vos galima įžiūrėti daiktus. Be to, laivas buvo taip pasviręs, kad grindys ir lubos atsidūrė sienų vietoje. Pavojų kėlė ir įvairūs daiktai, baldai, indai ir t.t.“, – sakė jis.
Pasak gelbėtojo, didžiausias pavojus būdavo tuomet, kai laivas pradėdavo judėti. Tada narams kildavo tiesioginis pavojus, nes laivas galėjo užslinkti ant uolų ar dar labiau pasvirti.
„Be to, narai turi ribotą kiekį deguonies. Dažniausiai jie neria ir išbūna laive apie 40 minučių. Nors jie turi deguonies rezervų, tačiau ilgiau būti pavojinga. narai turi du deglus, kuriais gali pasišviesti kelią. Taip pat atsargines baterijas šiems žibintuvėliams. Vanduo yra apie +10 laipsnių, todėl narai turi šildančius kostiumus. Be to, vien pasiruošimas iš naujo nerti trunka apie 20 min. Narų sveikatos stovį patikrina medikai. Narams taip pat nurodoma, į kurias laivo vietas sutelkti dėmesį. Laminuotus žemėlapius ir schemas jie pasiima su savimi į vandenį“, – pasakoja U. Carrieris.
„Narai į laivą patenka per specialias angas, kurias išsprogdina kariuomenės specialistai. Gyvų žmonių išvedimas į paviršių ar žuvusiųjų iškėlimas taip pat yra sudėtingas. Tam reikia specialaus pasirengimo ir įgūdžių. Narai visada neria po du. Taip jie gali padėti vienas kitam. Jie susikalba gestų kalba. Jei narai neiškyla į paviršių per nustatytą laiką, valtyje esantys komandos nariai neria jų ieškoti“, – pasakoja gelbėtojas.
Laivas buvo milžiniškas, jame buvo apie 1500 kajučių, kurias narams reikėjo patikrinti. Gelbėtojai pasakojo, kad labai sunku emociškai, kai aptinki negyvą žmogų. Be to, jį reikia iškelti į paviršių. Tai paveikia kiekvieną.
„Šie žmonės atostogavo, jie turėjo mėgautis laisvu laiku. Jie ėjo vakarieniauti, pasiruošė proginiais drabužiais“ , – sakė gelbėtojai.
Gelbėtojo U. Carrierio įsitikinimu, tragedija įvyko dėl jūros galios, uolų ir žmogaus kvailumo.
Taip pat skaitykite:
Nuskendo laivas, ieškoma keleivių
Laineryje liko tūkstančiai meno kūrinių
Prie Italijos krantų vėl skendo laivas, išgelbėti 262 žmonės
