Anot dienraščio „Kommersant“, į „Kogalymavia“ lainerio katastrofos vietą Sinajaus pusiasalyje atvykę ekspertai išsiaiškino, kad lėktuvas subyrėjo į kelias dalis dar ore, apie tai liudija didelėje teritorijoje nukritusios nuolaužos. Panašiai atrodė ir 1997-aisiais Čerkasuose danguje subyrėjęs An-24.
Tuomet avarijos priežastimi buvo įvardintas Afrikoje eksploatuotas ir korozijos pažeistas korpuso subyrėjimas. Techninės priežiūros personalas laiku nepastebėjo problemos, pasislėpusios „sunkiai pasiekiamose fiuzelažo vietose“, ir padidinus apkrovas konstrukcijai skrydžio metu lėktuvais tiesiog subyrėjo.
Tačiau ekspertai ragina neskubėti lyginti „An-24“ katastrofos, kuris buvo „nuvarytas arklys“, su šiuolaikiniu lėktuvu, praėjusiu visas įprastas techninių tarnybų patikras. Todėl neatmetama ir nedidelio sprogimo bagažo skyriuje versija. Bomba nesunaikino lėktuvo, tačiau nulemtų staigų išsihermetinimą dėl staigių slėgio pokyčių. Panašus įvykis nutiko 1988 metais Škotijos danguje. Tuomet ekspertai tris metus negalėjo suprasti, kas tapo „Pan Amercian“ lainerio „Boeing 747“ tragedijos priežastimi. Tik po to, kai buvo surinktos visos lėktuvo nuolaužos, viename iš fiuzelažo lakštų buvo aptikto arbūzo dydžio ertmės. Bomba buvo įdėta į nedidelį tranzistorių ir suveikė bagažo skyriuje. Teroristas vėliau buvo iš Libijos perduotas Didžiosios Britanijos teisėsaugai, sėdėjo kalėjime, vėliau dėl sveikatos būklės grįžo į Tripolį ir Muamaro Kadafio priešininkų buvo aptiktas sunkios būklės, kai tie užėmė šalies sostinę.
Dar viena galimo fiuzelažo pažeidimo versija ekspertai įvardija „stresinį lūžį“. Paaiškėjo, kad 2001-ais, kai lėktuvas dar nepriklausė „Kogalymavia“, leidžiantis Kaire jis uodega atsitrenkė į oro uosto leidimosi taką. Tai nulėmė konstrukcijos geometrijos pažeidimus. Visi defektai tuomet buvo pašalinti, tačiau dabar jau neatmetama, kad remontuojant kažkas buvo „pražiūrėta“.
Trečioji priežastis galėjo būti variklio gedimas. Taip vadinamo nelokalizuoto turbinos gedimo metu atitrūkusios jo mentės, anot specialistų, didžiuliu greičiu išskrenda į išorę ir, judėdamos viena plokštuma, lainerio sparną ar fiuzelažą pjauna panašiai kaip diskas metalui pjauti.
Lėktuvo juodosios dėžės turėtų parodyti, kaip iki katastrofos dirbo visos lėktuvo sistemos, o taip pat, kokių veiksmų ėmėsi ekipažas. Tikimasi, kad nelaimės priežastį padės atskleisti paskutiniai ekipažo narių pokalbiai, aišku, jeigu šie suspėjo suprasti ir aptarti lainerio griūties aplinkybes. Pilnavertis tyrimas pareikalaus daugiau laiko, nes reikės surinkti visas subyrėjusio lėktuvo dalis, kurios išsibarstė kelių dešimčių kilometrų plote.
„Kogalymavia“: lėktuvas nukrito dėl išorinio poveikio
Bendrovės „Kogalymavia“ atstovas pareiškė, kad lėktuvo katastrofos priežastis galim būti tik mechaninis išorinis poveikis, praneša „RIA Novosti“. „Vienintelė paaiškinama priežastis gali būti mechaninis orlaivio pažeidimas, – aiškina „Kogalymavia“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Smirnovas. – Nėra tokio sistemų atsijungimo sutapimo, kurie galėtų privesti prie to, kad lėktuvas subyrėtų ore“.
Bendrovėje abejojama tuo, kad lėktuvas galėjo subyrėti dėl lainerio techninių gedimų. To priežastis – kritimo metu ekipažas visiškai neteko valdymo, teigė atstovas. A. Smirnovas pažymėjo, kad kritimo metu pilotai neperdavė pavojaus signalo. „Matyt, katastrofiškos situacijos vystymosi pradžioje ekipažas visiškai neteko galimybės daryti įtaką procesams“, – pridūrė „Kogalymavia“ atstovas.
„Kogalymavia“ lėktuvas ankstyvą spalio 31 dienos rytą sudužo Sinajaus pusiasalyje. Iš atostogų Egipte skrido 224 žmonės: Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Visi jie žuvo.
