Lietuva šiandien laukia su oficialiu vizitu pirmą kartą į Vilnių atvykstančios Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerės Angelos Merkel. Tai antrasis Vokietijos federalinio kanclerio vizitas Lietuvoje. Ką naujo Vokietija pasakys Lietuvai šįkart?
2007-aisiais „Forbes Magazine“ paskelbta įtakingiausia pasaulio moterimi ir tais pačiais metais tapusi antrąja dama po Margaret Thatcher, kuriai buvo leista pirmininkauti Didžiajam aštuonetui, A. Merkel yra ypatingos šalies Europos Sąjungai (ES) kanclerė.
Palyginti su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, Vokietijos politiką Europos atžvilgiu, ko gero, sunkiausia įvertinti. Užimdama tarsi tarpinę poziciją tarp šių dviejų, Vokietija yra unikali valstybė, nes bet koks ryžtingesnis jos žingsnis vienu ar kitu atveju reiškia kardinalų visos ES politikos lūžį. Jeigu kiek anksčiau analitikams rūpėjo, ar Europa gebės tvarkytis su suvienyta Vokietija, tai dabar smalsaujama, ar Vokietija pajėgs tvarkytis su vieninga Europa.
Nuo pat Vokietijos susivienijimo tradiciškai šalis palaikė Europos vieningumo idėją ir atrodė, kad tokia Berlyno politika Europos atžvilgiu bus tęstinė. Vokietija buvo ta šalis, kuri skatino pačius įvairiausius europinio bendradarbiavimo projektus; tai buvo ta šalis, kuri reiškė tvirtą paramą Europos integracijai.
Tačiau valstybės vairą perėmus kancleriui Gerhardui Schroederiui, kritikai atvirai sukluso, kas yra Vokietijos politikos Europos atžvilgiu ašis: savi – nacionaliniai ar visos Europos interesai. Matyt, pragmatiška G. Schroederio politika buvo orientuota ir į vieną, ir į kitą. Viena vertus, Berlynas siekė sutarimo su Paryžiumi Europos klausimais, antra vertus, rūpinosi tvirtais dvišaliais santykiais su Maskva. Tačiau racionalūs nacionaliniai išskaičiavimai neretai pranokdavo retorines įmantrybes. Ne paslaptis ir tai, kad kanclerio akcentai geoekonominiams dalykams palaipsniui peraugo į asmeninę Vokietijos ir Rusijos lyderių „bičiulystę“.
Kai tik G. Schroederio kėdę užėmė A. Merkel, politikos analitikus neramino viena: kokia taps Europos politika, pasikeitus Vokietijos valdžiai? Kokios pozicijos laikysis pirmoji šalies moteris kanclerė - Europos integracijos ar naujojo pragmatizmo?
A. Merkel nuo pat atėjimo į valdžią be paliovos kartojo, kad Europai reikia konstitucijos, akcentavo integracijos svarbą, palaikė ES plėtrą. Naujoji vyriausybė pažadėjo taikyti įvairius „įstrigusius“ ES teisės aktus, stengėsi didinti ES vaidmenį tarptautinėje arenoje. Ji tarpininkavo tarp Prancūzijos ir Britanijos bei mažų ir vidutinių Sąjungos valstybių, siekdama susitarti dėl ES finansinės struktūros, ir visi manė, kad Vokietija sugrįš prie ankstesnio kurso. Bet, matyt, klydo. Puikiai iškaltas G. Schroederio pamokas A. Merkel pademonstravo santykiuose su Rusija dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu, šitaip suduodama stiprų antausį tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tiek Lenkijai. Atėjus A. Merkel, Vokietijos politika iš esmės nepakito. Pasikeitė tik retorika ir stilius: mažiau arogancijos, daugiau bendravimo.
Įvykiai Gruzijoje Vokietijai irgi diktuoja savo. Nors Rusijos elgesiui Gruzijoje nepritaria nei JAV, nei Prancūzija, nei Didžioji Britanija, vienintelė Vokietija nepasmerkė Maskvos. Jos žodis apsiribojo A. Merkel pasisakymu sekmadienį per nacionalinį televizijos kanalą, kuriame ji pareiškė, jog Rusija vis dar neišpildė savo pažadų, dėl to pasitikėjimas šia šalimi darosi abejotinas. Tačiau posovietinio bloko valstybėms, palaikomoms D. Britanijos ir Švedijos, siūlant įšaldyti ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartį, bevizį režimą ir boikotuoti 2014 metais Sočyje vyksiančias žiemos olimpines žaidynes, Vokietija santūriai patylėjo. Iškalbinga yra ir penktadienį atlikta Vokietijos gyventojų apklausa, parodžiusi, kad 58 procentai šalies gyventojų nepritaria Gruzijos narystei NATO, nes bijo atšalusių Berlyno santykių su Maskva.
Abiems Rusijos parlamento rūmams pirmadienį pritarus Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybei, Prancūzija šaukia nepaprastąjį vadovų susitikimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiams aptarti. Kas dabar ims viršų: ar tvirto kumščio nesugniaužianti Europa, ar santykiai su Rusija?
Lietuvos vadovybės ir A. Merkel susitikimo Vilniuje metu bus aptariamas dvišalis bendradarbiavimas, ES ateitis, Lisabonos sutarties įgyvendinimas, situacija Gruzijoje ir ES santykiai su Rusija. Tikimasi, kad bus kalbamasi ir apie aktualius Lietuvai reikalus, įskaitant Lietuvos energetinę situaciją po 2010-ųjų ir nesutarimus dėl dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją. Ką Lietuva išgirs naujo, A. Merkel?
