Anot jo, D. Trumpo sprendimas iš esmės gali pakenkti Ukrainos gebėjimui kovoti su Rusijos invazija ilgus metus ateityje.
Poveikis jausis bent kelerius metus
C. Leightono teigimu, draudimas bus taikomas visai karinei įrangai, kuri dar nėra Ukrainoje, gali turėti „poveikį net po kelerių metų“.
„Tie daiktai, tie produktai gali būti bet kas – nuo lėktuvų iki amunicijos“, – sako jis.
„Kai kurie iš jų į frontą gabenami ne vienerius metus, o šiuo konkrečiu atveju galima tikėtis kaskadinio poveikio, kuris gali turėti didelės įtakos ukrainiečių gebėjimui vykdyti karą“, – mano analitikas.
Beveik 66 mlrd. dolerių JAV karinės pagalbos Ukrainai pažadėjo skirti J. Bideno administracija, o D. Trumpo įsakas tam užkirs kelią. Taigi dalis J. Bideno patvirtintos pagalbos pasiektų karo draskomą šalį.
„Taigi iš esmės prezidentas D. Trumpas stabdo pagalbą, kurią patvirtino prezidentas J. Bidenas“, – pabrėžia atsargos pulkininkas.
JAV karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo pasekmės bus juntamos ne iš karto, rašoma „Telegram“ kanale UNIAN. Vienas JAV pareigūnas mano, kad praeis šiek tiek laiko – galbūt kelios dienos ar savaitės.
Kiti ekspertai mano, jog pasekmės bus juntamos po dviejų ar net keturių mėnesių. Kartu visi jie sutinka, kad šio JAV sprendimo pasekmės bus itin rimtos ir paveiks Ukrainos karinę galią.
Tankai, raketos, radarai, dronai: kiek pagalbos Ukrainai JAV suteikė nuo 2022 m.
Nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinės Valstijos Ukrainai yra suteikusios karinės pagalbos už 65,9 mlrd. JAV dolerių, tačiau tolesnė parama pakibo ant plauko, mat Donaldas Trumpas pirmadienį įsakė sustabdyti pagalbos tiekimą Kyjivui.
Pagalbą Ukrainai aprobavo tuometinis prezidentas Joe Bidenas, dar kartą patvirtinęs tai, ką Valstybės departamentas pavadino „tvirta parama Ukrainos suverenumui ir jos teritorijos vientisumui“.
Visa tai pasikeitė, D. Trumpui netikėtai pakeitus poziciją karo atžvilgiu.
Štai Ukrainai suteiktos karinės pagalbos santrauka, sudaryta remiantis Valstybės departamento sausio 20 d. paskelbto sąrašo duomenimis.
Oro gynyba
Turint omenyje nesiliaujančias Rusijos pajėgų atakas iš oro, Vašingtonas perdavė Kyjivui vis modernesnių oro gynybos priemonių, tarp kurių – trys zenitinių raketų baterijos „Patriot“. Tokių sistemų Ukrainai yra suteikusios ir sąjungininkės Europoje.
Tarp kitų sąraše esančių gynybos priemonių – 12 sistemų NASAMS ir HAWK bei joms skirta amunicija, taip pat daugiau nei 3 000 priešlėktuvinių raketų „Stinger“.
O kad šios sistemos veiktų efektyviau, buvo pristatytas 21 oro stebėjimo radaras bei įranga, padedanti vakarietiškas raketas ir jų paleidimo sistemas suderinti su ukrainietiškosiomis.
Raketos, minosvaidžiai
Vašingtonas Kyjivui perdavė daugiau nei 200 155 mm haubicų bei tris milijonus atitinkamo kalibro artilerijos sviedinių, 72 105 mm haubicas ir milijoną sviedinių, taip pat daugiau nei 700 000 minosvaidžių.
Be to, buvo pristatyta daugiau nei 40 sistemų HIMARS, ant lengvųjų šarvuočių montuojamų raketų paleidimo sistemų su atitinkama amunicija.
Vašingtonas taip pat Ukrainai perdavė daugiau nei 10 000 prieštankinių raketų paleidimo sistemų „Javelin“, pirmosiomis karo savaitėmis tapusių ukrainiečių pasipriešinimo rusų invazijai simboliu.
Buvo pristatyta ir daugiau nei 120 000 kitokių ginklų transporto priemonėms naikinti bei 10 000 prieštankinių raketų TOW.
Kalbant apie smulkesnio kalibro ginkluotę, Ukrainos kariai gavo daugiau nei 500 mln. šovinių ir granatų.
Tankai, sraigtasparniai
Nors Pentagonas atsisakė tiesiogiai aprūpinti Kyjivą savo kariniais orlaiviais, J. Bideno administracija perdavė Ukrainai 20 sovietų sukonstruotų karinių sraigtasparnių „Mi-17“ ir įvairių modelių bepiločių orlaivių.
O po ilgų svarstymų Vašingtonas nusprendė suteikti ir 31 tanką „Abrams“, kurių pirmieji Ukrainą pasiekė 2023 m. sausį. Buvo perduoti ir maždaug 45 sovietinės konstrukcijos tankai „T-72B“.
Valstybės departamento sąraše yra ir 300 kovos mašinų „Bradley“, 1 300 šarvuotųjų transporterių, daugiau nei 5 000 karinių visureigių „Humvee“ ir 300 šarvuotųjų skubiosios medicininės pagalbos automobilių.
Vašingtonas pristatė daugiau nei 100 patrulinių katerių, įvairių kranto apsaugos sistemų, minų „Claymore“, palydovinio ryšio sistemų, naktinio matymo prietaisų ir daugiau nei 100 000 neperšaunamųjų liemenių.
Po sausio 20 d.
Pirmiau esantys skaičiai yra pagrįsti sausio 20 d. – paskutinių J. Bideno administracijos darbo valandų duomenimis.
Nuo to laiko, kai į prezidento kėdę tą pačią dieną sėdo D. Trumpas, Vašingtonas toliau tiekė Ukrainai, vieno JAV gynybos pareigūno teigimu, „svarbiausią amuniciją“, kurią buvo aprobavusi pirmesnė administraciją, įskaitant prieštankinę ginkluotę ir artilerijos sviedinius.
Primename, kad JAV prezidentas D. Trumpas sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir apkaltino Europos lyderius silpnumu dėl jų priklausomybės nuo Amerikos. Sustabdymas truks iki tol, kol prezidentas Volodymyras Zelenskis galės Vašingtonui įrodyti, kad yra pasiryžęs siekti taikos, praneša agentūros „Bloomberg“ ir „Fox News“, kurias informavo administracijos pareigūnai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Penktadienį pagalbos prašytojui reikėjo elgtis diplomatiškai,o ne kandžioti geradariai rankų
Ukrainai geriau išlikti, nei nukraujuoti ir dingti iš žemėlapio. Progų paversti ją nugalėtoja turėjo ir Baidenas, ir Zelenskis. Ir patys ukrainiečiai. Jų geriausioji dalis kaunasi fronte, bet tų karių, savanorių nedidelis procentas. Trampas šmikis, bet ką jūs padarėte, kad nebūtumėt priklausomi nuo šmikio? Pasirašėt Budapešto memorandumą? Ir sugriovėt karinę pramonę? Ach taip, dar išminavot Čongarą prieš pat rusų įsiveržimą...