Kaimynų nepasirinksi, todėl naudingiausia su jais palaikyti draugiškus arba bent jau stabilius santykius. Pasauliui iš esmės nėra naudinga konfrontacija, tačiau deja, pastaruoju metu ji – neišvengiama. Rusijos konfliktai su senais ir patikimais partneriais, tokiais kaip Turkija ir Egiptas tą akivaizdžiai įrodo. Taikūs santykiai tarp valstybių tampa vis retesni ir konfliktai įsižiebia tose vietose, kur atrodo, jog konfliktui net menkiausio pagrindo nėra.
Mongolija „išsunks“ Baikalo ežerą
Mongolija planuoja statyti užtvanką ir hidroelektrinę „Shuren“ Selengos upėje ir jos intakuose. Tačiau didžiausia problema ta, kad Selenga – pagrindinis Rusijos ežero Baikalo intakas. Praėjusiais metais Baikalo ežero vandens lygis dėl karščio anomalijos buvo užfiksuotas net 24 cm. žemesnis, negu prieš tai. Todėl užtvankos statybos Selengos upės pakrantėse dar labiau pakenks ežerui ir jo ekosistemai.
„Greenpeace“ ir aplinkosaugos organizacija „Upės be sienų“ ruošia projektą, kuriuo bus siekiama uždrausti planuojamas Mongolijos statybas. Išspręsti šią problemą pažadėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau panašu, kad tarp Rusijos ir Mongolijos dėl to kils nemenkas konfliktas.
Šios užtvankos statyba Mongolijai labai daug reiškia, tai – ekonominio išlikimo faktorius, kuris išspręs energetikos ir elektros energijos tiekimo į Kiniją problemą. Mongolijos projektą finansuoti užsimojo Pasaulio bankas, taip pat įvairūs Kinijos bankai bei Prancūzijos bendrovės.
Suomijos ir Švedijos požiūris
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Suomija įvedė draudimą kirsti sieną su Rusija dviračiu, nuo šiol tai padaryti galima tik automobiliu. Už išties juokingos situacijos slypi reali problema.
Per Suomijos pasienio punktą su Rusija Salla ir Raja – Jooseppi plūsta migrantai, kurie bėga nuo karų ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Suomijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šalis šiuo metu užima ketvirtą vietą Europoje pagal pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Rusija, pasak suomių, negali sulaikyti augančio pabėgėlių skaičiaus, todėl Suomijos valdžios institucijos yra priverstos juos stabdyti pasienyje ten įkuriant jiems laikinas stovyklas.
Be to, nesutarimų priežastimi tampa AE „Hanhikivi“ statybos Botnijos įlankos krante, į kurias pernelyg kišasi Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“. Suomijos ir Švedijos „žalieji“ yra kategoriškai prieš šį projektą. Tuo tarpu Švedijos ir Suomijos Europos parlamento nariai svarsto, kaip Rusijos dalyvavimas projekte susijęs su jai skirtomis sankcijomis? Ši tema tikrai išliks konfliktinė iki pat numatomo projekto pradžios – 2024 metų.
Juodkalnija ir NATO
NATO užsienio reikalų ministrai visai neseniai pakvietė Juodkalniją tapti 29-ąja Aljanso nare. Pasak gazeta.ru portalo, ji tikrai ten įstos. Juodkalniečiai jau buvo NATO sudėtyje kartu su ja Afganistane, o šalies kariuomenė atitinka organizacijos standartus.
Rusijos piliečiams Juodkalnijos Budvos paplūdimiai jau seniai tapo antrasis „Sočis“, o šalies nekilnojamo turto paklausa pastaruoju metu sparčiai auga. Ši paklausa suteikia išskirtinę galimybę Juodkrantijos nekilnojamo turto pirkėjams oficialiai gyventi šalyje, tam pakanka tiesiog turėti draudimą ir minimalią sąskaitą banke.
Tačiau potencialūs Juodkrantijos nekilnojamo turto pirkėjai iš Rusijos įsitempę: Rusijos užsienio reikalų ministerija neseniai paskelbė, kad NATO vis dar kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, o galimas Juodkrantijos įstojimas į NATO – akivaizdus to pavyzdys.
Rusijos verslo perspektyva Juodkalnijoje tikrai nėra gera. Jei bus įvestas vizų režimas, Rusijos turistams taps sunkiau lankyti kurortus, todėl šiuo metu potencialūs NT pirkėjai ir turistai stebi, ar Rusija liks prie rašytinių savo ataskaitų ar pereis prie įtikinamesnių argumentų.
Stabili agresorė – Kirgizija
Įgudusi konfliktų meistrė – Kirgizija. Šios šalies įstojimas į Europos Sąjungą buvo atidėtas net penkis kartus. 2014 metais vos neįstojusi į Europos Sąjungą, Kirgizija iš kart pradėjo konflikuoti su Rusija.
Centrinėje Azijoje gali kilti karas, jei Kirgizija pradės hidroelektrinės statybą tarpvalstybinių upių baseine. Apie tai ne kartą skelbė Uzbekijos prezidentas Islamas Karimovas. Jis netgi ragino Jungtines Tautas įsikišti į šį projektą ir atlikti išsamų profilaktinį patikrinimą dėl galimai neleistinų statybų. Šis konfliktas šiuo metu yra atidėtas, tačiau neišspręstas.
Konfliktų ateityje tik daugės
Prognozuojama, kad 2016 metais Kinija taps ta šalimi, su kuria Rusiją sies daugiausia ekonominių konfliktų. Gazeta ru. portalas teigia, kad per pastaruosius metus Rusija prikaupė labai daug priežasčių kilti konfliktams praktiškai su visomis savo kaimynėmis. Pats pavojingiausias ir garsiausiai nuskambėjęs konfliktas – su Ukraina.
Tačiau valstybių, nesutariančių su Rusija – ne viena. Konfrontacija gali kilti su Bulgarija dėl dujotiekio statybos, su Rumunija – dėl pastarosios įstojimo į NATO, su Moldova dėl Padnestrės ir Gagauzijos teritorijų. Taip pat Rusijai gresia atšalę santykiai su Baltijos šalimis, Lenkija ir Didžiąja Britanija. Šalis taip ir neišmoko lanksčiai bendrauti su savo kaimynais, tradiciškai pirmenybę teikdama spaudimui.
