Rusijos verslo elitas ginčus tebesprendžia banditų metodais. Smurtas ir nusikaltimai – Rusijos kasdienybė. Ne retenybė ir plačiai pagarsėjusių bankininkų tarpusavio konfliktai pasitelkus šaunamuosiuos ginklus.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė ne viena publikacija, kurioje akivaizdžiai bando save balinti prieštaringai vertinamas didžiojo verslo veikėjas – pagrindinis banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas. Viename pagrindinių šalies leidinių netgi pasirodė straipsnis, kuriame skelbiama, kad V. Antonovo biografiją išnagrinėjusi tarptautinių korporatyvinių tyrimų konsultantė JAV kompanija „Kroll“, patarianti ir JAV vyriausybei, nustatė, jog ir Lietuvoje investavusio Rusijos multimilijonieriaus reputacija yra be tamsių dėmių.
Tiesą sakant, stebina ir minėtas tyrimas, ir jį atlikę autoriai ar juolab oficialiai pateikta galutinė išvada. Galų gale, kokiais metodais galima pamatuoti žmogaus reputaciją? Juk dažniausiai ji būna tiesiog skaidri arba prieštaringa.
Skandalingas nužudymas
2006 metų rugsėjo 13 dienos vakarą Maskvos šiaurės rytuose, garsaus sporto komplekso „Spartak“ prieigose Sokolnikuose (būtent šioje vietoje paskutiniais Sovietų Sąjungos epochos metais vienos grėsmingiausių Maskvos kriminalinės grupuotės Liubercų nariai dažnai stodavo į aršų mūšį su atvykėliais iš Kaukazo regiono šalių – red. past.) buvo sunkiai sužeistas keturiais šūviais Rusijos centrinio banko bankų priežiūros skyriaus vadovas 41-erių Andrejus Kozlovas. Kitą dieną jis mirė ligoninėje.
Per šį samdomų žudikų išpuolį žuvo ir A. Kozlovo vairuotojas.
Žinia apie tragišką įtakingo bankininko mirtį ne tik sukrėtė A. Kozlovo artimuosius, bet ir smūginėmis bangomis nuvilnijo per tamsų rusų bankininkų pasaulį, Kremlių ir grupę verslininkų, veikiančių drumzlinoje ofšorinėje sistemoje.
Kraupi bankininko A. Kozlovo mirtis nemenkai išgąsdino ir užsienio investuotojus. Šis atvejis tiktai padidino nerimą, kad Rusijoje, kaip ir anksčiau, šūviais tildomi įtakingiausieji verslo pasaulio atstovai.
Principingumu ir kova su neskaidriais bankininkais pagarsėjęs A. Kozlovas buvo atsakingas už bankų priežiūrą ir licencijų jiems išdavimą. Jo pastangomis Rusijoje buvo uždaryti keli pinigų plovimu kaltinti bankai.
Vienas bankų, kurį dėl neskaidrios veiklos savo žinion perėmė Centrinis bankas, yra „Sodbiznesbank“. 2004 metais šio nedidelio banko vadovai buvo apkalinti padėję nusikaltėliams išplauti pinigus, gautus iš įkaitų grobimo.
2005 metais mįslingomis aplinkybėmis buvo nužudytas buvęs „Sodbiznesbank“ vadovas ir jo žmona.
Kovojo su neskaidria sistema
Reikėtų priminti, kad kelios dienos iki A. Kozlovo žmogžudystės, tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo nurodęs apvalyti šalies bankų sistemą, kuri, anot jo, vis labiau tarnauja kriminalinio pasaulio šulams.
Praėjus kelioms savaitėms po A. Kozlovo žūties, į teisėsaugos akiratį pateko du atvykėliai iš Ukrainos, kadaise tarnavę sovietinėje armijoje. Įdomu, kad vienas jų pats atėjo į miliciją, aiškindamas, kad nerimauja dėl savo gyvybės.
Abu vykdytojai aiškino, kad bendravo tik su tarpininku, o tiesioginio užsakovo jiems neteko pažinti. Tačiau iki šiol A. Kozlovo nužudymo užsakovai nėra surasti ir suimti.
Nesutarė su „Convers“ grupe
JAV kompanija „Kroll“, po kaulelį išnarsčiusi banko „Snoras“ akcininko V. Antonovo reputaciją, skelbė, kad nesutarimų tarp jo ir šaltakraujiškai nužudyto A. Kozlovo būta ne kartą. Tai atsiliepė Rusijos centrinio banko požiūriui į V. Antonovo kontroliuojamus bankus.
V. Antonovo manymu, nesutarimus su Rusijos centriniu banku sukėlė konfliktas dėl „Inturbanko“.
2004 metais buvo sukurta Rusijos indėlių draudimo sistema (IDS). Jai priklausantys nariai privalėjo pateikti išsamias ir skaidrias ataskaitas. IDS išplėtojo tuometis Rusijos centrinio banko pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Kozlovas.
Žiniasklaida buvo plačiai nušvietusi faktą, kad būtent A. Kozlovas suvaidino lemiamą vaidmenį uždraudžiant su Vladimiru ir jo tėvu Aleksandru Antonovais siejamai „Convers“ grupei dalyvauti IDS.
Tais laikais Rusijos žiniasklaida ne kartą citavo A. Kozlovo pasisakymus apie neskaidrų verslą, taip pat ir pinigų plovimo operacijas.
Kaip „Kroll“ teigia V. Antonovas, draudimas jo bankams, tarp jų ir „Conversbank“, dalyvauti IDS buvo savavališkas aktas. Jis pažymėjo, kad iki tol nė vienas bankų, kurie negavo leidimo dalyvauti sistemoje, neturėjo priekaištų iš Rusijos centrinio banko Maskvos skyriaus, vykdančio bankų priežiūrą jam priklausančioje teritorijoje.
V. Antonovas taip pat pažymėjo, kad dabar jam priklausantys bankai dirba Rusijoje be kliūčių, o „Investbank“, į kurio holdingą buvo įtrauktas „Conversbank“, šiuo metu svarbiausias jo bankas Rusijoje – priklauso IDS.
Žudynės tampa kasdienybe
2006 metų spalio 10 dienos vakarą prie lifto savo name Kolomnos krantinėje esančioje Maskvoje į galvą buvo nušautas valstybinio banko „Vneštorgbank“ vieno Maskvos skyrių generalinis direktorius Aleksandras Plochinas.
Vėlų 2010 metų rugsėjo 8 dienos vakarą Maskvoje buvo nužudytas banko „Lesprombank“ valdybos pirmininkas Mikaelis Daudovas. Šaulys jį pasitiko išeinantį iš banko pastato Lenino prospekte.
Žudikas du kartus šovė bankininkui į veidą, jis mirė iškart.
Minėtų bankininkų žmogžudysčių tyrimai vyko aukščiausiuoju lygiu, tačiau iki šiol visuomenė nežino, kas buvo tie užpuolikai ir jų iniciatoriai. Šie ar panašūs dalykai nėra neįprasti šiuolaikiniame Rusijos bankininkų pasaulyje. Nuostabos nekelia ir tai, kad nusikaltėliai nėra (ir tikriausiai nebus) viešai įvardijami, o juolab neatsidurs teisme.
Tiesa, informacijos į viešumą prasprūsti gali ir daugiau. Juo labiau tikėtina, kad Kremlius iki šiol visko nežino apie tamsiausius bankų verslo užkulisius, bet norės išsiaiškinti iki galo.
Tik faktai:
2009 metų kovo 11 dienos rytą nežinomas šaulys paleido šūvius į V. Antonovo tėvą – A. Antonovą, garsios Rusijos bankų grupės „Konvers Group“ valdybos pirmininką.
Iš viso po susišaudymo vieno Maskvos daugiabučio kieme tąkart rasta 18 šovinių tūtelių ir septynios kulkos.
A. Antonovą kliudė penkios kulkos, tačiau sunkių sužeidimų jam pavyko išvengti tik šalia buvusio profesionalaus asmens sargybinio dėka.
Netrukus A. Antonovo sūnus Vladimiras žiniasklaidai pareiškė: „Jau maždaug žinome, kas tai padarė.“
Manoma, kad tąsyk samdomų žudikų kulkos į A. Antonovą buvo paleistos ne dėl „Konvers Group“ veiklos, nes jau kurį laiką abu Antonovai nedalyvauja tiesioginiame bankų valdyme Rusijoje ir Lietuvoje.
Pasikėsinta į A. Antonovo gyvybę veikiausiai dėl to, kad jam ir sūnui kilo nemažai rūpesčių plėtojant verslą Kaliningrado uoste. Būtent minėtas objektas nuo senų laikų yra tapęs tarpusavyje nesutariančių mafijos klanų konfliktų priežastimi.
Po minėtų šūvių rusų žurnalistai priminė, kad praėjusiame dešimtmetyje „Akademichimbank“ vadovavę Antonovai galėjo susidoroti su verslo partneriu ir taip atsikratyti metamų įtarimų pinigų plovimu.
Kai kurie Rusijos apžvalgininkai priminė, kad Antonovai galėjo prisidėti ir prie vieno Rusijos centrinio bankų vadovo A. Kozlovo žmogžudystės 2006 metais.
