Sausra ir karščiai Europoje grasina vaisių derliui, didinti kainas parduotuvėse, o upes paversti netinkamas jūreivystei. Maža to, yra ir dar liūdnesnė karščių pasekmė – neabejotinai išaugsiantis žmonių mirtingumas.
Visa tai šiais metais gali pridaryti dar daugiau problemų dėl užsitęsusios Rusijos agresijos Ukrainoje. Prie karščio keliamo spaudimo Europoms šalims gali prisidėti dar ir Rusijos energetinio karo pasekmės.
Europos observatorijos EDO duomenimis, perspėjimai dėl sausros platinami ketvirtyje iš 27 Europos Sąjungos šalių. Sunkiausia situacija yra pietuose: didžiojoje Ispanijos dalyje ir daugelyje Portugalijos ar Italijos regionų.
Kaip ir 2022-aisiais, vandens lygis yra grėsmingai mažas ne tik vandens saugyklose, tačiau ir pagrindinėje Europos vandens arterijoje – Reino upėje, kuri praėjusią savaitę tapo netinkama jūreivystei.
Vandens trūkumas pasireiškia, nes, kaip ir 2022-aisiais, žiema buvo menkai kritulinga ir sausa. Lietaus faktiškai nebuvo nei tuomet, nei šiais metais. Sniego Alpėse iškrito mažiau negu istorinė norma, o tai neišvengiamai reikš sausrą Europoje, perspėjo ES analitikai dar prieš mėnesį.
Iki vasaros liko tik vienas mėnuo sušvelninti situaciją. Praėjusiais metais tai buvo pats sausiausias mėnuo per visą stebėjimo istoriją, taigi viliamasi, kad antrą sykį pamečiui tai nepasikartos. Tiesa, šiais metais jau buvo naujų rekordų – pavyzdžiui, vasaris Prancūzijoje buvo šilčiausias nuo pat 1959-ųjų.
Europa tampa „apokalipsės raiteliu“
Šių metų vasarą Europa rizikuoja patvirtinti savo „apokalipsės raitelio“ įvaizdį, kuris jai buvo prilipintas praėjusiais metais. „Copernicus Climate Change Service“ centras neseniai paskelbė, kad 2022-ieji Europai buvo antrais karščiausiais metais istorijoje, o vasarą ir visai pamušė visus įmanomus rekordus.
„Per paskutinį dešimtmetį Europa šilo greičiau už bet kurį kitą žemyną“, – BBC cituojami mokslininkai.
Alpių ledynai yra tarp pirmaujančių pasaulyje pagal savo sunykimo lygį. Kuo mažiau sninga, tuo greičiau jie tirpsta, ir vandens drėkinimui, laivininkystei ir elektros generavimui lieka vis mažiau.
Kiekvienais metais Europoje įnirtingai auga dienų, kuomet žemynas išgyvena „stiprią“ arba „labai stiprią“ kaitrą, skaičius.
Mokslininkai jau seniai skalambija visais pavojaus varpais, kad planetos šilimas pažeidžia klimato pusiausvyrą ir nulemia orų „švytuoklę“ – žiemą vis dažniau siaučia potvyniai, uraganai ir spengiantis šaltis, o vasarą – sausra bei karštis, vietoje maitinančio lietaus – viską griaunančios audros su kruša.
Faktiškai visos pasaulio šalys sutinka, kad globalus atšilimas – žmogaus poveikio pasekmė. Net jeigu dabar būtų nedelsiant apribotas užterštumas, atšilimas ir toliau tęstųsi, tik „neišvengiamos apokalipsės“ vaizdai nutoltų.
Kodėl europiečiams džiaugsmo karšta vasara neneša
Yra trys pagrindinės karštos vasaros problemos: transportavimas, žemės ūkis ir elektros energijos gavyba.
Išdžiuvusios upės netinkamos laivybai ir tai stabdo prekybą bei pervežimus.
Išdžiuvusi žemė reiškia sunykusį derlių ir aukštas maisto produktų kainas, kuomet Europoje iki šiol laikosi ir taip 40 metų neregėta infliacija. Tiesa, geros naujienos tos, kad kol kas derliaus problemos gresia tik Pietų Europai, kur daugiausiai auginami vaisiai, alyvuogės. Grūdai Prancūzijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jaučiais puikiai dėl gausaus lietaus kovą ir balandį.
Trūkstant vandens upėse lėtėja elektros gavyba tiek hidroelektrinėse, tiek ir atominėse elektrinėse, kurias tuomet tenka aušinti mažinant galingumą. Tokiu atveju tenka naudotis žiemai paliktais dujų rezervais, o šių kainos gali ir vėl šoktelėti dėl Kremliaus ekonominio–energetinio karo prieš ES.
Be išaugusio gaisringumo ES gyventojams karštis neša ir tiesioginę grėsmę. Mokslininkų skaičiavimais, jeigu ne globalus atšilimas, nuo ekstremalių karščių būtų mirę bent pusantro karto mažiau žmonių.
Pernai vien Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje nuo karščio mirė daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
