– Ar pastarieji prezidento rinkimai reiškia kokį nors posūkį valstybės gyvenime arba naujas tendencijas visuomenėje? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Babčenkos.
– Valstybėje nepasikeitė niekas, nes įvyko tai, kas buvo suplanuota, numatyta ir nieko nenustebino. V. Putinas pasikeitė vietomis su Dmitrijumi Medvedevu ir netgi tai buvo formalumas. Jis valdo jau 12 metų ir ketina valdyti toliau.
Yra iš esmės įvykusi valdžios uzurpacija – visiškai atvira ir neužmaskuota. Turime tiesiog valdantį vagių klaną, nepripažįstantį taisyklių, kuris neketina trauktis. Jei kalbame apie tendencijas visuomenėje, tai tikrai daug kas pasikeitė – visuomenė bunda. Toks įspūdis, kad netrukus kažkas bus.
– O kas tas „kažkas“? Ko būtent galima tikėtis?
– Tiksliai pasakyti sunku – kažkas tvenkiasi. Mėginame dabar išvesti žmones į aikštes, organizuoti ką nors panašaus į Maidano įvykius Kijeve.
Tai turėtų būti gegužės 6 dieną. Žmonės tiesiog supranta, kad toliau taip tęstis nebegali ir neatmetu nieko – gali būti ir Tbilisio revoliucijos scenarijus, kas tik nori.
Valstybės nėra
– Daugiau nei prieš metus esate pareiškęs, kad Rusijoje nėra valstybės. Patikslinkite teiginį ir kaip su tuo valstybės buvimu ar nebuvimu viskas atrodo šiandien?
– Valstybės kaip nebuvo, taip ir nėra. Valstybę suprantu kaip struktūrą, kuri teisiniais principais kontroliuoja tam tikrą teritoriją. Dabar teritoriją kontroliuoja klanas, kuris daro tai naudodamas tiesiog banditiškus metodus.
– Bet jėgos struktūros yra gana stiprios?
– Rusijoje iš esmės nėra jėgos struktūrų. Jei kas dar ir yra tai – armija, kur viskas dar pakenčiama. Tokioje struktūroje kaip FSB (Federalinė Rusijos saugumo tarnyba – red. past.) mažiausia kam nors rūpi valstybės saugumas.
Ten yra keli klanai, kurie ėdasi dėl valdžios ir pinigų, o į visa kitą jiems nusispjauti. Miliciją ar policiją vadinti šiais pavadinimais neapsiverčia liežuvis. Ten dirbantys žmonės nei žino įstatymus, nei nori juos žinoti.
Ten galima užsiimti bet kuo – kankinti žmones ir pan. Nėra jokių taisyklių, į kurias būtų prasminga apeliuoti. Todėl ir sakau – valstybės nėra.
Kaukazas tapo našta
– Esate karo žurnalistas. Rusija pastaraisiais dešimtmečiais kariauja ar skelbiasi palaikanti taiką Kaukaze. Ką Kaukazas reiškia vidutiniam statistiniam rusui, gyvenančiam kad ir Maskvoje? Tai – „Kaukazo tautybės žmonės“ turguose, šventa teritorija, kurią privalu išsaugoti, ar vieta, kur siunčiama kariauti?
– Manding, vidutiniam statistiniam rusui Kaukazas seniai atrodo kaip menkaprasmė našta. Per tuos 12 V. Putino valdžios metų visi ėmė laikyti tą teritoriją kaip priešišką ir nereikalingą.
Apie tai, kad kažkas laikytų tai Rusijos šventa dalimi – nėra nė kalbos. Jei, žinoma, nekalbėsime apie oficialią propagandą.
– O kaip kitas „artimasis užsienis“ arba „privilegijuotųjų interesų zona“? Tai terminai, kuriais oficiali Rusijos valdžia krikštija buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją. Ką apie šią erdvę mano rusai?
– Iš esmės nieko. Dauguma žmonių gyvena gana skurdžiai ir neturi laiko arba noro ką nors galvoti apie tai, kas prasideda kirtus Rusijos sieną.
Dauguma tų šalių yra irgi gana elgetiškos, tad apie jas niekas nė neprisimena. Išskyrus tai, kad po krizių ir perversmų prigužėjo daug tadžikų ir kirgizų. Tie migrantai yra vienintelė aptarinėjama aktualija iš jūsų minimos erdvės.
Arkadijus Babčenko (nuotr. asm. archyvo)
Laisvė internete
– Kaip žurnalisto, tenka pasiteirauti ir apie spaudos laisvę. Kiek ir kur jos esama Rusijoje?
– Pastaraisiais mėnesiais esu kaip ir bedarbis, nes mano tekstai, nors pripažįstami gerais, niekur nepublikuojami. Man paaiškinama, kad viskas gerai, bet „ne formatas“. Kas yra tas mistinis formatas ir kaip jį atitikti – niekas negali paaiškinti.
Nepasakyčiau, kad nepriklausoma žurnalistika visiškai išnykusi ar visai sunaikinta. Daugiausia jos yra internete, tačiau ir čia gali nutikti bet kas.
– Žinome, kad pats esate tarsi kaltinamas neramumų kurstymu?
– Kol kas man kaltinimai nepateikti. Byla iškelta „pagal faktą“, taikant 213 Rusijos Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl masinių neramumų kurstymo. Tiksliau būtų pasakyti, kad pradėta pagal įskundimą.
Skundikais buvo vienas pagrindinių prokremliškojo jaunimo judėjimo „Našy“ ideologų Borisas Jakemenko ir dar vienas Dūmos deputatas. Mano tinklaraščio įrašą, kuriame kaip tik raginau nepasiduoti provokacijoms, jie sugebėjo išvartyti į priešingą pusę ir prokuratūra pradėjo bylą.
