Ukrainos prezidentas pirmadienį pasirašė įsaką, o Aukščiausioji Rada jį patvirtino, dėl karinės padėties įvedimo kai kuriuose šalies regionuose 30-iai dienų. Sprendimas įvesti tokiam laikotarpiui karinę padėtį yra aiškinamas artėjančiais prezidento rinkimais, kurie negalėtų vykti šalyje esant karinei padėčiai.
Tokiu būdu Kijevas atsakė į savo laivų apšaudymą ir sulaikymą Kerčės įlankoje, kurią kontroliuoja Rusija.
Kas yra karinė padėtis
Remiantis Ukrainos įstatymais, karinė padėtis – tai ypatingas teisinis režimas, kurį valdžia gali įvesti tiek visoje šalies teritorijoje, tiek ir atskirose jos teritorijose. Karinės padėties įvedimo priežastimi gali tapti karinė agresiją ar puolimas, o taip pat grėsmė nepriklausomybei ir teritoriniam šalies vientisumui.
Galutinai dėl karinės padėties įvedimo, per dvi dienas nuo prezidento siūlymo, turi nuspręsti šalies parlamentas.
Jeigu toks sprendimas yra priimamas, šalies valdžia pereina kariuomenei ir vyriausiajam kariuomenės vadui – Ukrainos prezidentui.
Ką numato karinė padėtis
Įvedus karinę padėtį yra galimi įvairūs kasdienės veiklos apribojimai, rašoma „Current Time“. Įstatymas „Teisinis karinės padėties režimas“ numato 24 priemones, tačiau panaudotos bus ne visos. Būtinybę naudotis vienas ar kitas priemones spręs šalies prezidentas ir parlamentas.
Štai kai kurios iš jų:
komendanto valandos įvedimas; priverstinis visiškas ar dalinis privataus turto nusavinimas valstybės reikmėms; fizinių ir juridinių asmenų įpareigojimas apgyvendinti pas save karius; evakuoti piliečius, o taip pat dislokuoti karinius dalinius; ypatingas atvykimo ir išvykimo į ir iš šalies režimas, ribojantis piliečių judėjimą.
Patys Ukrainos politikai Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio metu aiškino, kad „jokių žodžio laisvės ribojimų nebus“.
Įvedus karinę padėtį 30-iai dienų nebus paveikti ir kitų metų pabaigoje vyksiantys prezidento rinkimai. Rinkiminė kampanija prasidės likus 90-iai dienų, kuomet karinė padėtis Ukrainoje turėtų jau baigtis, nebent situacija paaštrėtų ir būtų nuspręsta ją pratęsti.
Kodėl tik dabar?
Ukraina su Rusijos kariuomene neoficialiai kariauja nuo pat 2014-ųjų. Maža to, prasidėjo viskas nuo Krymo aneksijos tų metų pradžioje, kuomet iš Rusijos kariuomenės dalinių Sevastopolyje ir kitose karinėse bazėse pusiasalyje išėję daliniai be skiriamųjų ženklų užėmė teritoriją ir privertė Ukrainos kariuomenę sudėti ginklus.
Tuomet laikinai ėjęs prezidento pareigas Aleksandras Turčinovas pasakojo, kad norėjo įvesti karinę padėtį, tačiau jam pritrūko palaikymo Aukščiausioje Radoje.
Ukrainos teritorijoje taip pat buvo numuštas civilinis lėktuvas, skridęs iš Nyderlandų į Malaiziją, žuvo 298 žmonės.
Taip pat Ukraina buvo susidūrusi su aršiu Rusijos kariuomenės ar samdinių dalinių puolimu. Pavyzdžiui, Ilovaisko katilas, kuomet Ukraina patyrė skaudų pralaimėjimą. Tuomet Rusija iš esmės pradėjo nepaskelbtą plataus masto Ukrainos pajėgų pozicijų puolimą.
Progų nutraukti „antiteroristinę operaciją“ ir į karo veiksmus atsakyti karine padėtimi šalyje buvo ne viena, tačiau pasirinktas būtent Kerčės atvejis.
Vienintelis dalykas, kas pasikeitė yra tai, kad šįkart Rusija veikė po savo vėliava. Jeigu anksčiau kariavo, žudė ir okupavo teritorijas „žmonės be skiriamųjų ženklų“ ar „fermeriai ir angliakasiai“, tai šįkart veikė Rusijos FST ir pakrančių apsauga.
Sprendimas būtent dabar skelbti karinę padėtį yra labiau politinis ir pragmatiškas, negu spontaninis atsakas į karo veiksmus.
Ukrainos valdžiai tai tik dar vienas įrankis, kuris padės reikalauti iš tarptautinės bendruomenės imtis griežtesnių veiksmų prieš siautėjančią Rusiją.
„Visų pirma, mums reikia ne tik pareiškimų. Mes laukiame, kad be pranešimų apie Ukrainos palaikymą, mūsų partneriai griežčiau komunikuos su Rusija dėl mūsų belaisvių. Aš pabrėšiu šį terminą: mes dabar turime ne tik politinius kalinius, tačiau būtent karo belaisvius, nes tai buvo agresijos aktas“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas.
Tai, kad karinė padėtis yra nukreipta siekiant labiau atkreipti užsienio šalių dėmesį ir pasinaudoti dar viena galimybe diplomatiniu būdu spausti Rusiją, rodo ir tai, ji paskelbta tik su Rusijos kariuomenės daliniais besisiejančiuose regionuose. Maža to, ji galios tik 30 dienų, o apie kažkokius žmonių teisių ir laisvių ribojimus nekalbama. Niekas iš esmės nesikeis ir Donbase, kur jau 4 metus vyksta realus karas.
