Anot leidinio, dar pernai balandį JAV gynybos viceministras Bobas Workas, susirado JAV karinių kosminių pajėgų vadą Johną Hyteną ir pareiškė jam, kad esama struktūra nėra pasirengusi „vykdyti kosmines operacijas konflikto, kuris išsiplėstų į kosmosą, metu“. Ir iš tiesų, 2015-ųjų rugsėjį kompiuteriu sumodeliuoti palydovų puolimo atvejai parodė: JAV kosminėms pajėgoms „gali atseikėti, kad maža nepasirodys“, anot leidinio.
„The Daily Beast“ pažymima: amerikiečių kariuomenė ir gyventojai yra priklausomi nuo palydovų savo kasdienėje veikloje, tačiau tie įrengimai, o taip pat jų perduodamų ryšio kanalų pažeidžiamumas yra gana didelis.
Puolimas yra, nėra gynybos
Palydovai nėra apsaugoti šarvais, jų paleidimas kainuoja itin brangiai, elektroninis tinklas gali būti nulaužtas arba sutrikdyta jo veikla. O jų operatoriai nėra apmokyti reaguoti į tiesiogines atakas, ar tai būtų lazerinio ginklo salvė, taranavimas, įsilaužimas ar tyčiniai trikdžiai, teigiama straipsnyje.
Apie tai iš esmės visi žinojo ir anksčiau, tačiau B. Workas nusprendė imtis konkrečių veiksmų. „Tokios regioninės lyderės, kaip Šiaurės Korėja ar Iranas, galėtų sutrikdyti mūsų kosminių resursų darbą“, – pareiškė B. Workas.
Tačiau didžiausią problemą sudaro strateginės priešininkės – Rusija ir Kinija, kurios, anot vieno iš Strateginio valdymo karininkų, yra atvirai pasisakiusios, kad stengsis priešintis JAV kosmoso įvaldymui.
Maskva į kosmosą paleido kelis nedidelius, manevringus „palydovus-inspektorius“, kurie gali prisėlinti prie kitų palydovų ir juos „nuvaryti“, sugadinti juos ar sunaikinti. Pekinas taip pat turi tokių palydovų, jie taip pat dar išbandė reketas, kurios galės naikinti palydovus žemutinėse orbitose.
Vašingtonas taip pat turi kuo užpulti, tačiau problema ta, kad faktiškai nėra jokios gynybos.
Keičiama kosmoso karinė strategija
2015-ųjų rugsėjį JICSpOC modeliavo kompiuterinę vieno priešų palydovo ataką prieš vieną amerikiečių palydovą.
Netrukus paaiškėjo, kad skirtingi JAV kosminiai aparatai, priešo aptikimo ir valdymo sistemos nesugeba „bendrauti tarpusavyje“. Puolimo atveju yra būtina, kad kiti įrengimai galėtų „perspėti“ palydovą dėl priešo judėjimo arba spėti pirmam suduoti smūgį. Tačiau tai yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu „geležis“ ir programinė įranga bus suderintos.
Kai JICSpOC darbuotojai išbandė rankiniu būdu surinkti palydovų duomenis ir juos susisteminti, pamatė, kad yra būtinas programuotojų įsikišimas. Baltieji Rūmai taip pat išsyk sureagavo į problemą – 2016-2020 metų biudžete 5 mlrd. dolerių padidintas kosmoso karinis biudžetas, įskaitant 2 mlrd. dolerių naujai programinei įrangai.
B. Workas yra įsitikinęs, kad tik žvelgiant į kosmosą JAV galima bandyti pamatuoti savo galią. „Mes norėtume, kad taip būtų ir toliau“, – įsitikinęs jis.
