Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Ukraina susiduria su didele problema ir tai visai ne ginkluotė

Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:

23:34 | Per Rusijos raketų smūgį Zaporižei žuvo du žmonės

Pietryčių Ukrainos pramoniniame Zaporižios mieste per Rusijos raketų smūgį žuvo mažiausiai du žmonės. Dar mažiausiai 15 asmenų buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Rusų pajėgų paleistos balistinės raketos, anot duomenų, pataikė į gyvenamąjį rajoną. Padaryta žalos daugiau kaip 30 pastatų. Taip pat apgadinta pramonės objektų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mažieji gelbėtojai padeda išsaugoti karių gyvybes: „Tai nepakeičiama mūsų gynybinių pajėgų dalis“

Rusai prie Bachmuto sušaudė karo belaisvį

Ukraina reikalauja stiprios sąjungininkų reakcijos į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą

Mažiau nei už 30 km į pietryčius nuo Zaporižios eina fronto linija.

22:56 | Ukrainoje neramu dėl Zaporižios atominės: dėl Rusijos apšaudymų elektrinei kyla didelė grėsmė 

Šiandien dėl sistemingo Rusijos apšaudymo buvo atjungta viena iš dviejų elektros linijų, jungiančių laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę su Ukrainos energetikos sistema.

Pasak Ukrainos energetikos ministerijos, dabar stotis maitinama tik viena elektros linija, todėl kyla grėsmė atominės elektrinės išorės energijos tiekimui, kuris yra būtinas saugiam jos veikimui.

Pažymima, kad atjungus Zaporižios AE nuo išorinės energijos kils grėsmė radiacinei saugai. 

„Kai tik saugumo situacija leis, energetikos inžinieriai padarys viską, kas įmanoma, kad elektros linija būtų atkurta į atominę elektrinę. Tik okupuotos Zaporižios AE kontrolės grąžinimas Ukrainai gali garantuoti saugų didžiausios Europos atominės elektrinės eksploatavimą“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

22:00 | Žiniasklaida: Ukraina susiduria su didele problema ir tai visai ne ginkluotė

Pasak leidinio šaltinio, dabar pagrindinė Ukrainos problema yra ne ginklai, o kariai. Šaltinio teigimu, ukrainiečiai nerodo didelio noro stoti į Ukrainos kariuomenę, todėl netrukus nebus, kam kariauti. 

„Dabar problema yra ne ginkluotė, o žmonės. Niekas nenori stoti į kariuomenę. Brigados mums sako, kad negali rotuotis, kad yra išsekusios. Netrukus nebus žmonių, kurie galėtų kariauti“, - pažymėjo su leidiniu kalbėjęs šaltinis. 

Pasak leidinio šaltinio, jei situacija ir toliau išliks tokia pati, Rusija netrukus užims didesnes Ukrainos teritorijas. 

Leidiniui „El País“ taip pat kalbėjo ir 

„Tikriausiai netrukus pamatysime, kad Kurachovę ištiko toks pats likimas, rusų apgultis“, – perspėjo šaltinis, turėdamas omenyje situaciją Donecko srityje, kurioje Rusija yra apsupusi kelis miestus, apsunkindama Ukrainos kariuomenės gynybą. „El País“ pažymi, kad panašus likimas šiemet ištiko Avdijivką ir Vuhledarą.

20:59 | Sudane numuštas Rusijos piliečius gabenti galėjęs lėktuvas – pasirodė vaizdai iš įvykio vietos

Virš Sudano, kur vyksta mūšiai tarp reguliariosios kariuomenės ir sukarintos organizacijos „Greitojo reagavimo pajėgos“ (RSF), buvo numuštas krovininis lėktuvas IL-76T, kurio įgula galėjo būti Rusijos piliečiai. Rusijos ambasada Sudane teigė tikrinanti šią informaciją, skelbia BBC. 

„Ambasada, palaikydama ryšius su Sudano valdžios institucijomis, imasi visų būtinų veiksmų, kad išsiaiškintų šio incidento aplinkybes. Padėtį apsunkina tai, kad avarijos zona yra karo zonoje Darfūre“, – sakoma ambasados pareiškime.

Kaip skelbia leidinys „Meduza“, iš įvykio vietos vaizdo įrašai pasirodė „Alqadh News“ paskyroje socialiniame tinkle „X“. „Alqadh News“ įraše taip pat matyti pilotų dokumentai: vienas iš jų Rusijos piliečio pasas, kitas – asmens tapatybės kortelė. Joje parašyta „Manaso tarptautinis oro uostas“. Tai pagrindinis Kirgizijos tarptautinis oro uostas.

Leidinys flightsafety.org, kuris renka informaciją apie aviacijos incidentus, rašo, kad sudužęs orlaivis yra IL-76T. 

Lėktuvo registracijos numeris – EX-76011 – rodo, kad lėktuvo operatorius yra „New Way Cargo“, o orlaivis skrido iš JAE į Čadą. Kaip praneša karą Sudane stebintis leidinys, RSF kovotojai tariamai per klaidą numušė lėktuvą, supainioję jį su Sudano kariniu orlaiviu.

Publikuotose vaizdo įrašuose matyti galima lėktuvo avarijos vieta.

20:12 | 2022 m. Ukraina surengė slaptas derybas su Rusija – „The Washington Post“

Ukraina 2022 metais su Rusija turėjo slaptas derybas su Rusija, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, skelbia „The Washington Post“. 

Pasak gynybos ministro, derybų metu buvo pasiekta atidaryti humanitarinius koridorius, per kuriuos iš Rusijos okupuotų teritorijų pavyko evakuoti 400 tūkst. žmonių. 

R. Umerovo teigimu, per derybas taip pat pavyko apsikeisti kaliniais bei susitarta dėl grūdų eksporto.

19:30 | V. Putinas ketvirtadienį Rusijoje susitiks su JT vadovu, pranešė Kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kuris atvyks į šalį pirmą kartą nuo 2022 metų balandžio mėnesio, pranešė Kremlius.

Susitikimas įvyks BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio centrinės Rusijos Kazanės mieste, metu – šiuo forumu Maskva tikisi pasinaudoti ir parodyti Vakarams, kad bandymai izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje žlugo.

Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad V. Putinas spalio 24 dieną dalyvaus dvišaliame susitikime su A. Guterresu, tačiau nepateikė detalių, apie ką jie kalbėsis.

A. Guterresas ne kartą kritikavo Maskvos karą Ukrainoje ir sakė, kad jis sukuria „pavojingą precedentą“ pasauliui.

Jis paragino siekti „teisingos taikos“, kurioje būtų gerbiama tarptautinė teisė ir Ukrainos „teritorinis vientisumas“.

2022 metų balandį vykusio vizito metu, praėjus dviem mėnesiams po Rusijos karo pradžios, A. Guterresas išdėstė JT poziciją dėl karo ir su V. Putinu aptarė pasiūlymus dėl humanitarinės pagalbos ir civilių gyventojų evakuacijos iš konflikto zonų, teigiama JT parengtoje susitikimo medžiagoje.

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Kyjivas ar Maskva būtų pasirengę platesnėms deryboms dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas dvejus su puse metų trunkantis karas.

V. Putinas kelia išankstinę paliaubų sąlygą, kad Ukraina faktiškai kapituliuotų, atsisakydama daugiau teritorijos pietuose ir rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutinka atiduoti teritorijų, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, ir atmeta tiesiogines derybas su V. Putinu.

Praėjusį mėnesį kalbėdamas Jungtinėse Tautose V. Zelenskis Saugumo Tarybai, kurios nuolatinė narė yra Rusija, pareiškė, kad Maskvą „galima tik priversti sudaryti taiką“.

18:44 | NATO perspėjo Maskvą ir Šiaurės Korėją nesiimti didelio eskalavimo Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį perspėjo Pchenjaną ir Maskvą nesiųsti Šiaurės Korėjos karių kovoti Ukrainoje.

Šiaurės Korėjos karių įtraukimas į Rusijos pajėgas „reikštų didelę eskalaciją“, – sakė M. Rutte platformoje „X“ po pokalbio su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeolu.

Jie abu telefonu kalbėjosi apie glaudžius Pietų Korėjos ir Vakarų karinio aljanso santykius, sakė M. Rutte, atkreipdamas dėmesį į jų bendradarbiavimą gynybos pramonėje ir „abipusį saugumą“.

Pietų Korėjos prezidentas Šiaurės Korėjos bendradarbiavimą su Rusija pavadino rimta grėsme saugumui „ne tik mūsų šaliai, bet ir tarptautinei bendruomenei“.

Penktadienį Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) apkaltino Šiaurės Korėjos kariuomenę, kad ji jau išsiuntė apie 1 500 karių į Rusiją mokymams prieš numatomą jų pasiuntimą į Ukrainą.

Iš viso, pasak agentūros, Šiaurės Korėja nusprendė kaip paramą Rusijai nusiųsti apie 12 000 karių, įskaitant specialiuosius dalinius.

17:40 | JAV paskelbus apie naują paramą Ukrainai – skeptiška analitiko reakcija: tai nesutrukdys Rusijai eiti toliau

JAV gynybos sekretorius L. Austinas Kyjive paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės ginkluotės paketą Ukrainai. Visgi „Bild“ leidinio atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Ropke sako, kad ši parama nepakeis karo eigos ir kritiškai vertina tokį JAV žingsnį. 

„Nieko čia nėra naujo. Niekas iš to (iš JAV pagalbos paketo, – red. past.) nepakeis bangos. Niekas iš to netrukdys Rusijai toliau veržtis į Vakarus ir sunaikinti Ukrainos“, – kritiškai JAV paramą įvertino analitikas J. Ropke. 

Agentūra „Reuters“ pranešė, kad į JAV paramos paketą įtraukta amunicijos, šarvuočių ir prieštankinių ginklų.

L. Austinas pirmadienį atvyko į Kyjivą neskelbto vizito. Tai jau ketvirtas jo apsilankymas Ukrainoje einant Pentagono vadovo pareigas.

JAV yra didžiausia karinė ir finansinė Rusijos užpultos Ukrainos rėmėja.

Nothing of this is new. Nothing of this will turn the tide. Nothing of this will prevent Russia from further advancing West and destroying Ukraine. https://t.co/bdqmLusiMs

— Julian Röpcke🇺🇦 (@JulianRoepcke) October 21, 2024

16:50 | Kyjive viešintis Pentagono vadovas paskelbė apie naują 400 mln. dolerių paramą

Į Kyjivą atvykęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbė apie naują 400 mln. dolerių ginkluotės paketą Ukrainai. Į jį įtraukta amunicijos, šarvuočių ir prieštankinių ginklų, sakė L. Austinas susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša agentūra „Reuters“.

L. Austinas pirmadienį atvyko į Kyjivą neskelbto vizito. Tai jau ketvirtas jo apsilankymas Ukrainoje einant Pentagono vadovo pareigas.

JAV yra didžiausia karinė ir finansinė Rusijos užpultos Ukrainos rėmėja.

16:28 | Vokietijoje atidaryta nauja NATO karinių jūrų pajėgų vadavietė Baltijos jūroje

Vokietija pirmadienį atidarė naują NATO karinių jūrų pajėgų vadavietę, kad sustiprintų gynybinę parengtį Baltijos jūros regione, Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą.

Vokietijos vadovaujama vadavietė (Commander Task Force Baltic) bus „pasirengusi vadovauti jūrų operacijoms taikos, krizės ir karo metu“, nurodė gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Regiono svarba tapo dar akivaizdesnė vykstant Rusijos agresijai mūsų artimiausioje kaimynystėje“, – per naujojo centro atidarymo ceremoniją sakė B. Pistorius 

Rostoko uostamiestyje įsikūrusiam centrui vadovaus Vokietijos admirolas, o jame dirbs darbuotojai iš 11 kitų NATO šalių.

Pasak Vokietijos gynybos pajėgų, juo bus siekiama „koordinuoti karinių jūrų pajėgų veiklą regione“ ir visą parą teikti NATO „jūrų situacijos Baltijos jūros regione vaizdą“.

Tarp dalyvių yra Suomija ir Švedija, kurios įstojo į NATO po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Vokietijos žvalgybos vadovas praėjusią savaitę prognozavo, kad Maskva gali būti pasirengusi pulti NATO dar iki 2030 metų. 

Berlynas taip pat apkaltino Maskvą šnipinėjus ir rengus sabotažo išpuolius Vakarų šalis.

„Vokietijoje ir Europoje matome, kad Rusijos agresija pasireiškia įvairiais būdais, pavyzdžiui, kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, kurios ir toliau naikina ribas tarp taikos ir karo“, – teigė B. Pistorius.

„Štai kodėl turime užtikrinti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nepasiektų savo tikslų. Turime gintis ir daryti viską, ką galime, kad palaikytume savo partnerius rytiniame NATO flange“, – pažymėjo jis.

Naujajame centre dirbs 180 darbuotojų, įskaitant Jungtinės Karalystės (JK), Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos atstovus.

16:06 | Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų zenitinių raketų sistemą „Buk-M3“, dislokuotą už 60 km nuo fronto linijos

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „Buk-M3“, buvusią už 60 kilometrų nuo mūšių zonos, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Spalio 21-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų sistemų pajėgos, kartu su kitais gynybos pajėgų daliniais vykdydamos užduotį rasti ir sunaikinti rusų oro gynybos sistemas, pataikė į zenitinę sistemą „Buk-M3“.

Šis kompleksas buvo dislokuotas už maždaug 60 kilometrų nuo fronto linijos.

Priklausomai nuo modifikacijos, jo kaina gali siekti nuo 40 iki 50 mln. JAV dolerių.

Pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgos per devynis mėnesius sunaikino 144 Rusijos artilerijos brigadų, kurių vertė – maždaug 8 mlrd. JAV dolerių.

14:58 | ES: balsavimas Moldovoje vyko esant „precedento neturinčiam“ Rusijos kišimuisi

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad balsavimą Moldovoje per referendumą dėl prisijungimo prie bloko ir per prezidento rinkimus temdė „precedento neturintis Rusijos kišimasis ir bauginimas“. 

„Pastebėjome, kad šis balsavimas vyko esant precedento neturinčiam Rusijos ir jos įgaliotų asmenų kišimuisi ir bauginimui, siekiant destabilizuoti demokratinius procesus Moldovos Respublikoje“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.

Visgi galiausiai Moldovos gyventojai pritarė, kad šalis prisijungtų prie ES, nors balsų persvara nebuvo didelė.

14:45 | „Foreign Affairs“: Ukrainai derybų metu su Rusija gali kilti rimtų problemų

UNIAN, remdamasi „Foreign Affairs“ publikacija, rašo, kad Vakarų partneriai Kyjivui dar ovis didesnį spaudimą ir ragina derėtis su Rusija. Tačiau, kaip teigiama, tai gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai.

„Foreign Affairs“ rašo, kad Ukrainos valdžia supranta, jog Vakarų parama nėra neribota. Tuo metu Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik 3 metus, o tai yra priežastis, kodėl ukrainiečių sąjungininkai daro kur kas didesnį spaudimą Kyjivui, siekiant pradėti derybas su Kremliumi.

Tačiau karo ekspertas Jackas Watlingas mano, kad Ukrainai šiuo metu yra pavojinga derėtis su Rusija. Jo teigimu, tai gali nulemti tai, kad rusai staiga atnaujins puolamąsias operacijas ir pakeis karo eigą fronte.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad dar rugpjūtį Ukrainos pajėgos sugebėjo prasiveržti į Kursko sritį bei užimti dalį teritorijos. O šios karinės operacijos tikslai buvo bent trys: siekis parodyti savo galią Vakarų partneriams, noras nukreipti Rusijos kariuomenės dėmesį, taip pat siekta užimti dalį Rusijos teritorijos, kad derybų atveju Ukraina turėtų pranašumą prieš Kremlių.

Pirmasis operacijos tikslas, pasak J. Watlingo, buvo pasiektas. Tuo metu antrasis siekis nebuvo sėkmingas, mat rusų kariai ir toliau užėmė teritorijas Donbase. O štai trečiasis tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei Ukraina sugebės išlaikyti užimtą Rusijos teritoriją Kursko srityje.

Visgi užsimenama, kad derybų su Rusija metu Ukrainos atstovams gali būti sudėtinga išspręsti keletą svarbių klausimų. Pavyzdžiui, Zaporižios atominės elektrinės, kurią rusai užėmė 2022 m., susigrąžinimas. 

Kita itin didelė problema derybų metu gali kilti dėl sankcijų – Ukraina ir Vakarų sąjungininkai nori, kad sankcijos liktų galioti ir pasibaigus karui. Tačiau, tikėtina, kad Ukrainai ir Vakarų valstybėms tektų nusileisti ir padaryti tam tikrų nuolaidų Rusijai.

J. Watlingas svarsto, kad Ukraina ir Rusija šiuo metu viena kitai kelia nesuderinamus reikalavimas, o labiausiai tikėtina derybų sąlyga galėtų būti ugnies nutraukimas be platesnio taikos susitarimo.

Rusija savo ruožtu, kaip rašoma „Foreign Affairs“ publikacijoje, gali reikalauti, kad Ukraina atsisakytų bet kokių karinių susitarimų su Vakarais. Tuo metu Kyjivas, kaip manoma, reikalaus, jog Maskva grąžintų visas okupuotas teritorijas.

O viena didžiausių rizikų Ukrainai, pasak eksperto, gali būti ta, kad po derybų Vakarų sąjungininkai sumažintų savo paramą. Tad jei Kyjivo kariuomenė po taikos derybų stokos karių, o valstybei pritrūks investicijų iš užsienio, Rusija gali bet kada atnaujinti puolamuosius veiksmus. 

J. Watlingas pabrėžė, kad Kyjivas savo ruožtu turi pasitelkti Vakarų karių koaliciją, kurią remia JAV, po to, kai bus sudarytas susitarimas dėl paliaubų.

1994 m. Budapešto memorandumo, kuriuo Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo remti Ukrainos teritorinį suverenitetą, žlugimas rodo, kad užsienio karinio dalyvavimo poreikis yra pagrįstas.

Tačiau tam, kad Rusija sutiktų su paliaubų sąlygomis, Europos gynybos pramonė taip pat turėtų įrodyti, kad ji geba suteikti reikiama paramą dislokuotoms pajėgoms.

14:05 | Chersono srityje rusai iš bepiločių orlaivių sužeidė tris civilius

Chersono srityje Rusijos kariškiai iš bepiločio orlaivio atakavo civilinį automobilį Novoroncovkos gyvenvietėje – nukentėjo du žmonės, priešas iš drono sužeidė ir Mykilskės kaimo gyventoją.

Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Rusijos kariškiai Novoroncovkoje iš drono atakavo civilinį automobilį“, – rašoma pranešime.

Gautomis žiniomis, iš drono numestas sprogmuo sužeidė 61 metų amžiaus vyrą. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, buvo sužeistas į galvą ir ranką. Greitosios pagalbos brigada nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę. Dabar jį prižiūri gydytojai.

Vėliau srities karinės administracijos atstovai pranešė apie dar vieną sužeistąjį Novoroncovkos gyvenvietėje.

„Sužinota apie dar vieną žmogų, nukentėjusį per priešo drono ataką Novoroncovkoje. 51 metų vyro būklė sunki“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad nukentėjusiajam nustatyta sprogimo sukelta trauma, krūtinės ląstos, galvos ir akių sužeidimai, galvos smegenų sumušimas. Vyrui teikiama medicinos pagalba.

Srities karinė administracija taip pat pranešė, kad spalio 21-osios rytą okupantai iš drono numetė sprogmenį ant Mykilskės kaimo gyventojo. 62 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą ir skeveldrinį kojos sužeidimą. Jis nugabentas į ligoninę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukraina reikalauja stiprios sąjungininkų reakcijos į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą

JK premjeras: bet koks Šiaurės Korėjos karių siuntimas Rusijai rodo neviltį

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė rugsėjo mėnesį daugiau kaip 2,7 tūkst. kartų atakavo Chersono sritį dronais.

13:55 | R. Stefančiukas neabejoja, kad naujasis Seimas toliau aktyviai palaikys Ukrainą 

Aukščiausiosios Rados vadovas Ruslanas Stefančiukas sako neabejojantis, jog po savaitgalį Lietuvoje pasibaigsiančių rinkimų Vilnius tęs dabartinį Ukrainos palaikymą.

„Noriu pasveikinti, visus jus, mūsų brangūs lietuviškieji draugai, su Seimo rinkimais, kurie atitinka aukščiausius demokratijos reikalavimus. Nebejoju, kad pagal antrojo turo rezultatus Lietuvos piliečiai išrinks atstovus, kurie bus garbingi ir tęs draugystę su mumis“, – Seime pirmadienį vykstančioje Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje kalbėjo jis.

„Pratęs dabartinės Seimo sudėties darbus ir pavyzdinį Ukrainos palaikymą kovoje už nepriklausomybę“, – akcentavo politikas.

Seimo rinkimų antras turas Lietuvoje vyks sekmadienį.

Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjos sesijoje aptariamas dvišalio parlamentinio dialogo ir bendradarbiavimo gynybos bei saugumo srityje stiprinimas, Ukrainos pasiūlytas pergalės planas kovoje prieš Rusijos agresiją.

„Vertiname šią galimybę susitikti (...) Lietuvoje svarbiu momentu – rinkimų metu, kuris taip pat yra tinkamas metas dar kartą patvirtinti savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainą. Šis įsipareigojimas, kuris tęsiasi nepaisant Vyriausybių kaitos ir demokratinių ciklų, kyla iš nuoširdžios ir tvirtos draugystės bei empatijos, kuria dalijasi mūsų tautos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad kai kuriose Vakarų šalyse pastebimas neryžtingumas, sau primestos raudonos linijos nuvilia ir yra pavojingos. Pasak Seimo vadovės, silpnumas ir neryžtingumas eskaluoja karą.

„Čia, Lietuvoje, ir kaimyninėse Baltijos bei Šiaurės Europos šalyse, suprantame, kad remti Ukrainą yra ir moraliai teisinga (...). Ne tik morališkai teisinga, bet ir pragmatiškai naudinga, kad Ukraina kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare ir gautų kvietimą tapti 34-ąja NATO nare“, – kalbėjo ji.

„Šiandien, kai didžioji demokratinio pasaulio dalis sulaikiusi kvapą laukia Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatų, manome, kad tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainą yra kaip niekada svarbus“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę Ukrainos parlamentui pristatė penkių punktų pergalės planą. Jame – kvietimas Kyjivui prisijungti prie NATO, gynybos aspektas, atgrasymas nuo Rusijos agresijos, ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas bei saugumo architektūra po karo.

R. Stefančiukas teigė, jog šiuo metu prioritetas yra karinės paramos Ukrainai pagreitinimas ir padidinimas, oro gynybos sistemų suteikimas, V. Zelenskio taikos plano palaikymas, teisinių instrumentų Rusijos atsakomybei kūrimas.

„Taip pat prašau padėti Ukrainos kaimyninėms šalims, kurios yra ES ir NATO, apginti savo oro erdvę, prašome nuimti draudimus Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, mums labai reikia palaikymo energetikos sektoriuje“, – akcentavo jis.

Pernai gruodį Rusijai bepiločiais orlaiviais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas jų sudužo Rumunijos teritorijoje. Panašus incidentas šalyje įvyko ir pernai rugsėjį. Gruodžio pabaigoje į Lenkijos oro erdvę taip pat buvo įskridusi Rusijos raketa, o rugsėjį Latvijoje nukrito Rusijos karinis dronas.

Tai paragino NATO rytinių šalių politikus keisti reakcijos algoritmo modelį. Lietuvos prezidentas po incidento Latvijoje kalbėjo, kad oro policijos modelis nebetarnauja gerai, nes yra pernelyg apribotas.

13:48 | JK žuvo patyręs karys, padėjęs treniruoti Ukrainos pajėgas 

Policija tiria 35 metų kapralo, padėjusio treniruoti Ukrainos karius, Chriso Gillo mirties aplinkybes, rašo „The Telegraph“.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija skelbia, kad karys žuvo per nakties metu vykdytas karines pratybas.

Nors JK ministerijos astovai daiugiau detalių apie nelaimės aplinkybes nepateikė, tačiau kario C. Gillo vadas apibūdino jį kaip „puikų kariuomenės specialiųjų operacijų karį“, kuris taip pat tarnavo ir Afganistane.

Vėliau, kaip teigiama publikacijoje, patyręs karys savanoriškai sutiko mokyti Ukrainos karius, kad šie pasirengtų karinėms operacijoms prieš Rusijos kariuomenę.

Užsimenama, kad vietovėje, kur rengiami specialiųjų pajėgų karių mokymai, šaudoma koviniais šaudmenimis.

Pulko vadas leitenantas Charlesas Bairsto pareiškime pagerbė žuvsį karį, užsimindamas, kad jo šeima neteko mylinčio ir rūpestingo tėvo, vyro, sūnaus.

13:31 | Rusai per parą keturis kartus nesėkmingai puolė Vovčansko rajone

Rusijos kariuomenė per pastarąją parą keturis kartus nesėkmingai šturmavo Vovčansko rajoną, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo karinio dalinio spaudos tarnyba. 

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 121 okupantą ir 61 priešo ginklų ir karinės technikos vienetą, taip pat 83 vietas, kuriose buvo kariškiai, ir vieną šaudmenų sandėlį. 

„Padėtis Charkivo sektoriuje iš esmės nepasikeitė ir išlieka sunki. Ukrainos gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos okupacinių pajėgų puolimą. Per pastarąją parą priešas 4 kartus nesėkmingai surengė puolimo veiksmus Vovčansko rajone. Rusai surengė tris oro antskrydžius ir panaudojo keturias valdomas bombas, įvykdė 50 smūgių kamikadzėmis vadinamais dronais. Jie 389 kartus šovė į Ukrainos gynėjų pozicijas“, – sakoma pranešime.

13:20 | TATENA finansavo Rusijos mokslinius tyrimus okupuotame Kryme

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) finansavo Rusijos valstybinius mokslinius tyrimus Kryme jau po to, kai Maskva 2014 metais okupavo pusiasalį.

Tai pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, kurio žurnalistai gavo agentūros vidaus dokumentų, rašo „Ukrinform“.

Žurnalistų duomenimis, 2016–2019 metais buvo pasirašytos dvi TATENA tyrimų sutartys su Rusijos valstybinėmis mokslo institucijomis, kuriose buvo numatyti lauko darbai okupuotame Kryme. Be to, pirmoji sutartis 2019 metų vasarą buvo pratęsta. Pažymima, kad šios sutartys buvo „palyginti nedidelės“.

TATENA pareiškime „Laisvės radijui“ sakoma, kad agentūra ir toliau laiko Krymą Ukrainos dalimi pagal 2014 metų JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją. Agentūra pridūrė, kad šie tyrimai buvo „grynai techninio pobūdžio“, ir pažymėjo, kad jie „nekeičia agentūros pozicijos dėl Krymo statuso“.

„Kontrahentų vartojami pavadinimai ir medžiagos pateikimas jų ataskaitose nereiškia, kad TATENA išsako kokią nors nuomonę dėl kurios nors šalies, teritorijos ar jos valdžios teisinio statuso“, – pabrėžė TATENA atstovas.

Be to, vieno iš projektų kontrahentą – Jungtinį branduolinių tyrimų institutą Dubnos mieste netoli Maskvos – jis pavadino „ne Rusijos organizacija, o tarptautine tarpvyriausybine mokslinių tyrimų organizacija, kuri yra Rusijoje“.

Ukrainos nuolatinė diplomatinė atstovybė Vienoje, kur įsikūrusi TATENA būstinė, „Laisvės radiją“ informavo, kad Ukrainos vyriausybė nepatvirtino jokių TATENA tyrimų projektų Kryme. „Mūsų pozicija tebėra aiški: Ukraina griežtai prieštarauja bet kokiems tarptautiniams projektams ar bet kokiai kitai veiklai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Krymo Autonominę Respubliką ir Sevastopolio miestą, nes tai pažeidžia mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, - sakoma diplomatų pareiškime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 21–27 dienomis TATENA tęs savo misijas Ukrainos atominių elektrinių aukštosios įtampos pastotėse, kurios yra svarbios branduolinei saugai.

13:08 | G. Landsbergis ragina grįžti prie E. Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą

Šiaurės Korėjai siunčiant karius remti Rusijos karą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarų valstybes grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą.

„Tai yra beprecedentis atvejis. Tokio Indijos-Ramiojo vandenyno atėjimo į Šiaurės Atlanto vandenyno teritoriją istorijoje dar nėra buvę. Tos saugumo erdvės akivaizdžiai susilieja ir niekaip kitaip kaip labai didele eskalacija to pavadinti negalime. Tai reikalauja atsako. Ir tyla iš Vakarų, kuri galbūt yra lemta to, kad neturime patvirtinimų Vakarų žvalgybų, vis dėlto, kelia nerimą“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Čia yra proga prisiminti prezidento Macrono iniciatyvą, kurioje jis sakė, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuojami Ukrainos teritorijoje – ar tai treniruotėms, ar tai kitoms misijoms. Nebuvo kalbama apie kovines misijas, aš pabrėžiu. Bet ta idėja buvo ganėtinai apibrėžta“, – tikino jis.

G. Landsbergis priminė, jog Lietuva į E. Macrono siūlymus reagavo palankiai.

„Lietuva buvo viena iš tų valstybių, kuri iš principo rėmė tokią idėją“, – kalbėjo ministras.

„Manau, kad tai yra tinkamas metas grįžti prie šito svarstymo“, – apibendrino jis.

Visgi, klausiamas, kokios yra karių siuntimo į Ukrainą perspektyvos – ar tam Vakarų valstybės ras politinės valios – G. Landsbergis nurodė, jog to reikėtų klausti idėjos iniciatorių. 

Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas yra pranešęs, kad Rusijoje yra apmokoma maždaug 11 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos, kurie bus parengti stoti į kovą per dvi savaites.

ELTA primena, kad pavasarį tarptautinėje erdvėje netilo diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.

12:53 | „Griežtai paragino tuojau pat atšaukti Šiaurės Korėjos pajėgas“

Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Seule, kad pareikštų kritiką dėl Pchenjano sprendimo nusiųsti tūkstančius savo karių, įskaitant specialiųjų pajėgų narius, padėti Maskvai kariauti Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų viceministras Kim Hong-kyunas išreiškė didelį Seulo susirūpinimą tuo, kad Šiaurės Korėja „neseniai nusiuntė karių į Rusiją“, ir „griežtai paragino tuojau pat atšaukti Šiaurės Korėjos pajėgas bei užbaigti su tuo susijusį bendradarbiavimą“, sakoma ministerijos pranešime.

Penktadienį Seulo žvalgybos agentūra pranešė, kad apie 1,5 tūkst. Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų karių jau yra Rusijoje, kur aklimatizuojasi, ir kad jie tikriausiai netrukus išvyks į frontą. Taip pat pranešama, kad netrukus išvyks papildomų karių.

Tai pirmasis toks Pchenjano karių dislokavimas užsienyje.

Vakarai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.

Birželį V. Putinas surengė retą vizitą į Pchenjaną, kur su lyderiu Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Kim Hong-kyunas Rusijos ambasadoriui Pietų Korėjoje Georgijui Zinovjevui teigė, kad Šiaurės Korėja, tiekdama Rusijai ginkluotę ir karius karui Ukrainoje, „kelia didelę grėsmę ne tik Pietų Korėjos, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui“.

Jis taip pat „pabrėžė, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos kelios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir JT Chartija“.

Rusų ambasadorius Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijai pareiškė, kad Rusijos bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja nėra nukreiptas prieš Seulą.

G. Zinovjevas „pabrėžė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas (...) nėra nukreiptas prieš Pietų Korėjos saugumo interesus“, nurodė Rusijos ambasada.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į žvalgybos pranešimus, kuriuose teigiama, kad Šiaurės Korėja rengia 10 tūkst. karių, kurie padės Rusijai kovoti su Ukraina, ir pareiškė, kad Maskva tikisi, jog Šiaurės Korėja kompensuos didelius rusų nuostolius.

12:49 | Rusai Zaporižioje sužeidė šešis žmones

Pirmadienį Rusijos kariuomenė smogė Zaporižiai. Šiuo metu žinoma apie šešis sužeistuosius. 

Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„49 metų vyro ir 48 metų moters būklė sunki. Dar trys žmonės yra vidutinio sunkumo būklės“, – rašoma pranešime.

Vėliau I. Fiodorovas pridūrė, kad nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki šešių.

Visiems sužeistiesiems teikiama medicinos pagalba.

Per ataką apgadinta daug civilinių objektų, gyvenamųjų namų, vaikų darželis, bendrabutis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 21 d. Rusija smogė gyvenamajam kvartalui Zaporižioje.

12:31 | Navalnaja: Rusijoje siekčiau tapti prezidente

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija interviu BBC pareiškė, kad grįžusi į gimtinę dalyvautų prezidento rinkimuose ir piktinosi „pajuokos vertomis“ sankcijomis dėl jos vyro mirties.

Anksčiau jos vyrą A. Navalną leidinys „Time“ įvardijo „žmogumi, kurio V. Putinas bijo labiausiai“.

„Mano tikslas – priartinti ir paversti realiomis permainas šalyje. Jeigu grįžčiau į Rusiją, eičiau į rinkimus kandidate į prezidentus“, – interviu BBC pasakojo J. Navalnaja. Tuo pačiu ji priminė, kad kol V. Putinas yra valdžioje, ji neturi galimybės grįžti į tėvynę – net savo vyro laidotuvėse jai dalyvauti nebuvo saugu.

12:27 | G. Landsbergis apie Ukrainos „Pergalės planą“: pakvietimas į NATO be išlygų yra saugumo garantija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Ukrainos pakvietimas į NATO yra svarbiausia sąlyga, norint įgyvendinti praėjusią savaitę prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą „Pergalės planą“.

„Yra visiškai aišku, kodėl „Pergalės plano“ reikia dabar. (...) Akivaizdu, kad daugelyje Vakarų sostinių karo nuovargis yra pasiekęs tokias aukštumas, kokių Ukrainos kariai, matyt, sau niekada gyvenime neleistų. Tas nuovargis verčia ieškoti išeičių“, – pirmadienį vykusioje Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje kalbėjo G. Landsbergis.

„Dėl saugumo garantijų arba, kitaip tariant, pakvietimo į NATO. Saugumo garantijos yra, tai, kas yra svarbiausia Ukrainai – žinoti, kad kai nutils ginklai, kita diena bus saugi. (...) Manau, kad narystė turėtų būti be jokių išlygų, aiški, tokia pati, kaip ir kiekvienos kitos NATO valstybės narystė. Tai yra saugumo garantija“, – pabrėžė jis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarų valstybės gali rasti resursų „Pergalės plane“ išskirtam ginkluotės prašymui.

„Ginkluotės prašymas yra aiškus ir logiškas. Jis skambėjo nuo pat pirmųjų karo dienų, kad Ukraina turi būti apginkluota tiek, kad galėtų apginti savo valstybę, savo žmones. Ši sąlyga nėra išpildyta. (...) Vakarai tikrai tai gali sau leisti“, – tikino G. Landsbergis.

„Daugeliui NATO valstybių draudimas atsišaudyti Ukrainai į tas vietas, iš kurių ji yra atakuojama, yra sunkiai suprantamas. Čia nereikia papildomų pinigų didelių – reikia politinės valios ir apsisprendimo, kad Ukraina turi laimėti, nes jei ji nelaimės, pralaimėsime mes visi“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurį sudaro penki punktai. Kitą dieną jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime

Tuomet Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukraina pergalės nepasieks.

Pirmajame „Pergalės plano“ punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis yra skirtas pokario laikotarpiui.

12:19 | V. Zelenskis: Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino iš viso 3767 ukrainiečius

Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, iš viso iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinti 3767 ukrainiečiai. 

„Kankinimai, pažeminimai ir badas – štai ką ukrainiečiai išgyvena Rusijos kalėjimuose ir lageriuose. Mums pavyko sugrąžinti namo 3767 ukrainiečius. Beveik visiems jiems prireikė ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos. Rusija ir toliau neteisėtai sulaiko tūkstančius kitų mūsų žmonių ir priverstinai perkelia vaikus“, – socialiniame tinkle X parašė V. Zelenskis. Jis paragino pasaulį padaryti viską, kad būtų išlaisvinti visi, pakliuvę Rusijos nelaisvėn, ir pridūrė, jog tikisi „Vatikano ir visų mūsų partnerių paramos“. 

Spalio 19 d. Ukraina susigrąžino iš Rusijos nelaisvės 95 karius, 20 jų Rusijoje buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos už tai, kad gynė savo žemę nuo agresorės.

12:18 | Rusija žada ir „toliau plėtoti“ bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja

Pirmadienį Rusija pažadėjo toliau bendradarbiauti su Šiaurės Korėja po pranešimų, kad Pchenjanas pasiuntė kareivius į Rusiją ir jie ten apmokomi kariauti Ukrainoje. 

„Šiaurės Korėja yra mūsų artima kaimynė ir partnerė, mes plėtojame santykius visose srityse, ir tai yra mūsų suvereni teisė. Mes ir toliau plėtosime šį bendradarbiavimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau neatsakė į klausimą, ar Rusija naudojasi Šiaurės Korėjos kariuomene.

11:45 | Šaltinis: Šiaurės Korėjos kariškiai mėgino pabėgti iš Rusijos kariuomenės pozicijų Kursko srityje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, 18 Šiaurės Korėjos kariškių mėgino pabėgti iš Rusijos kariuomenės pozicijų Kursko srityje. Rusai juos sulaikė Briansko srityje.

Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltiniai karinėje žvalgyboje.

„Iš pozicijų Kursko srityje bandę pabėgti KLDR kariškiai gali būti įtraukti į puolamuosius veiksmus prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. 18 Šiaurės Korėjos kariškių, mėginusių pabėgti iš Rusijos kariuomenės pozicijų Kursko srityje, rusai sulaikė Briansko srities Komaričių rajone“, – informuoja šaltiniai.

Agentūros pašnekovų duomenimis, apie 40 karinių instruktorių iš Šiaurės Korėjos kartu su pusšimčiu rusų buvo pozicijose miške Kursko srities Chomutovkos rajono Koliačeko gyvenvietės apylinkėse. 

„Nustatyta, kad šiaurės korėjiečiai mokė Rusijos ginkluotųjų pajėgų kareivius naudoti oro balionus kariniais tikslais. O Rusijos kariškiai supažindino Šiaurės Korėjos atstovus su šiuolaikinio pėstininkų mūšio ypatumais, remdamiesi vadinamosios specialiosios karinės operacijos patirtimi“, – pranešė šaltiniai karinėje žvalgyboje.

Pasak jų, pasibaigus mokymo kursui, Šiaurės Korėjos kariškiai kelioms dienoms buvo palikti miško masyve Chomutovkos rajono Koliačeko gyvenvietės apylinkėse be maisto ir nurodymų dėl tolesnių planų ir ketinimų.

„Spalio 14 d. dalis šiaurės korėjiečių nusprendė savavališkai palikti pozicijas ir ieškoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės. Po dviejų parų, spalio 16-ąją, iš savo pozicijų dingusius kariškius surado ir sulaikė okupantai rusai. Atstumas nuo pabėgimo vietos sudarė apie 60 kilometrų“, – sakė šaltiniai.

Agentūros pašnekovai pranešė, jog šiuo metu visi 40 Šiaurės Korėjos kariškių, kurie buvo dislokuoti Chomutovkos rajone, perkelti į Kursko srities Lgovo rajoną, kad juos būtų galima panaudoti puolamuosiuose veiksmuose Kursko srityje. 

Anksčiau Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba pareiškė, jog Šiaurės Korėjos režimas nusprendė nusiųsti 12 tūkst. kariškių, kad paremtų Rusiją kare prieš Ukrainą. Omenyje turimos keturios brigados, įskaitant specialiąsias pajėgas.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Seule, kad pareikštų jam susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos sprendimo siųsti į pagalbą Rusijai tūkstančius kareivių.

11:30 | Įvardijo, kur galėtų būti dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai

Stebėsenos grupės „VChK-OGPU“ atstovai, remdamiesi šaltiniais kariuomenės viduje, teigia, kad Kursko srityje rusai jau savaitę pjauna medžius.

Esą medžiai pjaunami tam, kad atvykę Šiaurės Korėjos kariai galėtų įsirengti pozicijas Kursko srityje.

NATO vadovas M. Rutte savo ruožtu teigė, kad kalbėjosi su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu apie Aljanso „artimą partnerystę su Seulu“.

„Šiaurės Korėjos karių siuntimas kovoti drauge su Rusija Ukrainoje žymėtų reikšmingą eskalaciją“, – pridūrė jis įraše socialiniame tinkle „X“.

11:21 | Lietuvos ir Ukrainos parlamentai aptarė V. Zelenskio „Pergalės planą“: bus įgyvendintas tik suteikus saugumo garantijas

Pirmadienį Vilniuje vykusios bendros Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesijoje dalyviai aptarė praėjusią savaitę šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą „Pergalės planą“.

„Tvirta politinė Lietuvos Seimo parama reikalinga konsoliduojant tarptautinę paramą dėl Ukrainos Pergalės plano, kuris gali būti visiškai įgyvendintas tik suteikiant tvarias saugumo garantijas – priimant Ukrainą į NATO ir suteikiant jai NATO sutarties 5 straipsnio saugumo garantijas“, – rašoma bendrame sesijos pareiškime.

Be to, pirmadienį sesijos dalyviai sutarė ir toliau remti regioninį bei daugiašalį karinį bendradarbiavimą, stiprinti Lietuvos ir Ukrainos parlamentų bendradarbiavimą, plėtoti tarpparlamentinius ryšius tarp Ukrainos ir Baltijos šalių, Lenkijos, Šiaurės Europos valstybių. Taip pat – remti bendrus projektus žmogaus teisių užtikrinimo, visuomenės atsparumo, istorinės atminties ir karinio bendradarbiavimo srityse.

„(Asamblėjoje dalyvavę politikai – ELTA) patvirtino, kad glaudžiai bendradarbiaus siekiant plėsti ir efektyvinti sankcijas Rusijai ir jos satelitinėms šalims bei užkardant šių sankcijų apėjimą“, – nurodoma pareiškime.

Sesijos metu palankiai buvo įvertintas Lietuvos Vyriausybės planas skirti 0,25 proc. šalies metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) Ukrainos saugumo ir gynybos poreikiams. Bendrame pareiškime išreikšta viltis, kad panašūs rodikliai bus išlaikyti ir ateityje.

Be to, sesijoje pabrėžta, kad svarbiausias bendras prioritetas šalių parlamentams išlieka Ukrainos pergalė.

Bendrą pareiškimą pasirašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas Pavlo Suško bei Lietuvos Seimo delegacijos pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurį sudaro penki punktai. Kitą dieną jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime

Tuomet Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukrainai pergalės nepasieks.

Pirmajame Pergalės plano punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis punktas yra skirtas pokario laikotarpiui.

10:54 | Gynybos pajėgos numušė 59 Rusijos dronus

Gynybos pajėgos numušė 59 iš 116 bepiločių orlaivių, kuriuos rusai paleido į Ukrainą nuo sekmadienio vakaro.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.

Nuo sekmadienio 20 val. okupantai rusai atakuoja Ukrainą įvairių tipų raketomis, „Shahed“ tipo ir nenustatyto tipo bepiločiais orlaiviais.

Pirmadienio 9.30 val. duomenimis, Oro pajėgų radiotechnikos kariuomenė aptiko ir palydėjo 119 oro atakos priemonių:

vieną balistinę raketą „Iskander-M/KN-23“ (iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos);

vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-35 (iš oro erdvės Juodosios jūros akvatorijoje);

vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-31P (iš oro erdvės Juodosios jūros akvatorijoje);

116 dronų (paleidimo rajonai: Kurskas, Oriolas, Primorsko Achtarskas).

Oro ataką atremia Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Iki šiol patvirtinta, kad Odesos, Mykolajivo, Chersono, Vinycios, Chmelnyckio, Žytomyro, Kyjivo, Sumų, Kirovohrado, Čerkasų, Černihivo ir Poltavos srityse buvo numušti 59 priešo dronai.

Be to, 45 Rusijos dronai dingo iš radarų ekranų. Ukrainos oro erdvėje liko iki 10 bepiločių orlaivių. Užfiksuoti keli smūgiai Ukrainos civilinei infrastruktūrai.

Kovinis darbas tęsiamas, informacija atnaujinama.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 20-osios naktį Gynybos pajėgos Kyjivo teritorijoje ir sostinės prieigose neutralizavo apie 10 Rusijos smogiamųjų dronų.

10:38 | Trumpas: aš Putinui pasakiau, kad smogsiu tiesiai į prakeiktos Maskvos centrą

JAV kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas interviu „The Wall Street Journal“ pareiškė, kad vieno iš pokalbių metu grasino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui smūgiu Maskvos centre, jeigu šis „ir toliau persekios Ukrainą“.

„Aš pasakiau: Vladimirai, jeigu tu persekiosi Ukrainą, aš smogsiu tau taip stipriai, kad tu net patikėti negali. Aš smogsiu tiesiai į prakeiktos Maskvos centrą. Aš pasakiau: „Mes draugai. Aš nenoriu to daryti, bet neturiu pasirinkimo“, – pasakojo D. Trumpas interviu „The Wall Street Journal“.

10:20 | V. Zelenskis: nuo metų pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 6 tūkst. dronų „Shahed“

Nuo 2024 m. pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 6 tūkst. kamikadzėmis vadinamų dronų „Shahed“, sekmadienio vakarą vaizdo ryšiu kreipdamasis į tautą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jo žodžiais, šiais metais beveik kiekvieną naktį, kartais rytais ir dienomis, Ukraina susiduria su nepilotuojamų orlaivių „Shahed“ grėsme. Šie Irano Rusijai tiekiami dronai tapo „vienu svarbiausių Rusijos teroro įrankių“ prieš Ukrainą, Rusija ir Iranas toliau juos tobulina. 

Vien praėjusią savaitę, nuo pirmadienio iki sekmadienio, dronai „Shahed“ lėkė į Ukrainą kiekvieną dieną, o spalio 18 d. jų buvo 129. Nuo metų pradžios Rusija panaudojo jau daugiau nei 6130 dronų „Shahed“, sakė prezidentas. 

Jis pridūrė, kad Ukrainos gynėjai numuša daug šių dronų, kitus sutrikdo radioelektroninės kovos sistemos, bet tai neišsprendžia problemos iki galo. „Todėl reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos gebėjimui jau ir gaminti šiuos ginklus. Mums reikia gebėjimo sunaikinti ne tik „Shahed“ laikymo bazes, bet ir visą jų gamybos bei logistikos infrastruktūrą. Deja, teroristai žino, kaip išnaudoti laiką, kurį jiems suteikia laisvojo pasaulio neryžtingumas“, – sakė V. Zelenskis.

10:12 | „The Telegraph“: Ukraina kuria naują ginklą

Ukraina kuria bepilotį orlaivį, galinti perimti Rusijos dronus kamikadzes („Shahed-136“), rašo „The Telegraph“.

Kaip teigiama leidinyje, naujai kuriamas dronas „Sting“ turėtų tapti pigesniu prieštankinių raketų, kurios tam tikrais atvejais naudojamos, siekiant numušti rusų paleistus dronus kamikadzes, pakaitalu.

„The Telegraph“ pažymi, kad naujas ukrainiečių dronas galėtų pasiekti maždaug 3 kilometrų aukštį. 

„Jis („Sting“ dronas) bus pilotuojamas nuo žemės, naudojant VR akinius, kurie leis operatoriui tiksliai matyti, kur jis skrenda.

Ateityje bus sukurta dirbtinio intelekto valdoma taikinių nustatymo sistema, kuri leis droną valdančiam asmeniui nusitaikyti į priešo taikinius“, – rašoma leidinyje.

10:00 | Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo

Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Seule, kad pareikštų kritiką dėl Pchenjano sprendimo nusiųsti tūkstančius savo karių, įskaitant specialiųjų pajėgų narius, padėti Maskvai kariauti Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų viceministras Kim Hong-kyunas (Kim Hongkjunas) išreiškė didelį Seulo susirūpinimą tuo, kad Šiaurės Korėja „neseniai nusiuntė karių į Rusiją“, ir „griežtai paragino tuojau pat atšaukti Šiaurės Korėjos pajėgas bei užbaigti su tuo susijusį bendradarbiavimą“, sakoma ministerijos pranešime.

09:58 | Rusijoje likviduotas civilių bombardavimu įtariamas rusų pilotas

Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) skelbia, kad netoli Briansko (Rusija) aptiktas Šaikovkos aerodromo aviacijos grupės vado, eskadrilės štabo viršininko ir bombonešio piloto Dmitrijaus Golenkovo lavonas su smurtinės mirties žymėmis

Ukrainos spec. tarnybų turima informacija rodo, kad D. Golenkovas yra susijęs su smūgiais Ukrainos civiliams objektams: prekybos centrui „Amstor“ Kremenčuge, kuomet žuvo 22 žmonės ir 2023-ųjų sausio 14-osios Dnipro apšaudymu, kuomet žuvo 46 civiliai, įskaitant 6 vaikus.

09:39 | JAV gynybos sekretorius L. Austinas atvyko į Kyjivą 

Į Kyjivą pirmadienį atvyko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, Ukrainai tikintis tolesnės paramos iki JAV rinkimų, pranešė televizija CNN.

Vos prieš kelias dienas JAV prezidentas Joe Bidenas nuvyko į Berlyną su Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir Kyjivo penkių etapų pergalės plano.

Tikimasi, kad JAV gynybos vadovas susitiks su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu ir aptars Ukrainos poreikius mūšio lauke.

CNN teigė, kad vizitas, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, taip pat laikomas proga iš šono pažvelgti į situaciją ir įvertinti JAV bei Ukrainos santykius per visą karo laikotarpį.

Tai ketvirtas L. Austino vizitas Kyjive.

„Kaip gynybos sekretorius ketvirtą kartą esu Ukrainoje, parodydamas, kad Jungtinės Valstijos drauge su tarptautine bendrija toliau palaiko Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė L. Austinas, paskelbdamas geležinkelio stotyje padarytą savo nuotrauką.

09:28 | „The Guardian“: Rusiją kamuoja šios problemos, Putino užgaidoms pasitelkiami ir užsieniečiai

Kaip teigiama leidinyje „The Guardian“, kurį cituoja UNIAN, Rusija yra priversta pasitelkti iš užsienio atkeliavusių karių pagalbą, vykdant karines operacijas. Be to, užsieniečių darbo jėga reikalinga ir tęsiant karinio–pramoninio komplekso užsibrėžtus tikslus.

O tai, kaip rašoma publikacijoje, atskleidžia Rusijos silpnumą, kadangi ši valstybė nepajėgi vykdyti Kremliaus vadovo Vladimiro Putino užgaidų.

Pastebima, kad populiacija Rusijoje keturis kartus didesnė nei Ukrainoje, tačiau Kremlius vis tiek yra priverstas prašyti užsieniečių pagalbos, o taip pat ir ginklų.

Be to, užsimenama, kad gimstamumo skatinimo politika Rusijoje taip ir nepasiteisino – šalies gyventojų skaičius mažėja ir sensta, todėl darbo migrantai tapo įprastu reiškiniu skirtinguose Rusijos miestuose.

Skaičiuojama, kad Rusijos ekonomikai trūksta apie 4,8 mln. darbuotojų, o frontas Ukrainoje tik blogina padėtį.

Kremlius savo ruožtu taip pat, įvertinęs šias aplinkybes, jau anksčiau bandė pritraukti samdinių iš užsienio, pavyzdžiui, Indijos, Nepalo ir kitų šalių, kad šie už pinigus sutiktų dalyvauti Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. Darbui karinėse gamyklose verbuojami ir Afrikos šalių piliečiai. Kaip paaiškėjo dabar, Rusija užsimojo prašyti ir iš Šiaurės Korėjos karių pagalbos.

Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad visa tai atskleidžia, kad Rusija susiduria su vidinėmis problemomis.

09:16 | Per naktinę raketų ataką Kryvyj Rihe sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikas

Naktį į pirmadienį per raketų ataką Kryvyj Rihe buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų – 12 metų vaikas.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Keturi žmonės nukentėjo per raketų smūgį Kryvyj Rihui. Sužeista 12 metų mergaitė. Laimė, jos būklė patenkinama. Ji bus gydoma namuose“, – rašoma pranešime.

Taip pat buvo sužeistas 22 metų vyras ir 36 bei 63 metų moterys. Jiems visiems buvo suteikta reikiama medicinos pagalba.

Nukentėjo viešbutis, penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai, kultūros objektas, bankas, dvi parduotuvės ir 14 automobilių.

Be to, naktį priešas iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolio rajoną ir smogė Marhanecui. Žmonės nenukentėjo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sekmadienį apie 23 val. priešo armija atakavo Kryvyj Rihą balistinėmis raketomis.

09:09 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 710 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 710 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 680 230 kareivių.

Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 071 tanko (+24), 18 175 šarvuotųjų kovos mašinų (+64), 19 589 artilerijos sistemų (+24), 1 232 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 979 oro gynybos priemonių (+1), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 17 333 dronų (+46), 2 624 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 27 034 automobilių (+47), 3 479 specialiosios technikos vienetų (+3).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

08:39 | Ukrainos atsargos kapitonas įvardijo, kada būtų smogiama Krymo tiltui

Ukrainos karinio jūrų laivyno atsargos kapitonas Andrijus Ryženko įvardijo, kuriuo momentu šalies ginkluotosios pajėgos galėtų suduoti smūgius Krymo tiltui, rašo UNIAN.

„Kerčės tiltas pastatytas kaip logistikos objektas. Juo gali naudotis ir civiliai, ir kariškiai. Per Kerčės tiltą į Krymą pristatoma 25 proc. karinių krovinių“, – kalbėjo A. Ryženko.

Pasak atsargos kapitono, rusai mato, kad tiltas yra pažeidžiamas, mat Ukrainos pajėgos jau yra sudavusios smūgius. 

Visgi, kaip kalbėjo A. Ryženko, idealus momentas suduoti smūgius šiam tiltui bus tada, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos užkirs kelią rusų okupantams sustiprinti savo dalinius per Azovo sritį, t.y. per Zaporižios ir Donecko pietines sritis.

„75 proc. karinių krovinių Ukrainos rytuose esančioms okupacinėms pajėgoms pristatoma per Azovo sritį“, – paaiškino Ukrainos atstovas.

08:12 | Rusai praėjusią parą smogė Zaporižios sričiai 229 kartus

Praėjusią parą okupantai rusai smogė 229 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė smogė septynis oro smūgius Lobkovei, Piatichatkams, Novodarivkai, Novodanilivkai ir Mala Tokmačkai“, – parašė I. Fiodorovas.

97 įvairių modifikacijų dronai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Malynivką, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką ir Levadnę.

Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 11 kartų buvo apšaudytos Lobkovė, Novodanilivka ir Robotynė.

Rusų artilerija 114 kartų apšaudė Lobkovę, Huliaipolę, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.

Gauta 17 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dešimt žmonių, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti šeštadienį, kai Rusijos kariuomenė smogė oro smūgį Zaporožiai.

07:46 | Gynybos pajėgos neutralizavo apie 10 dronų, atakavusių Kyjivą

Ukrainos gynėjai neutralizavo apie 10 Rusijos smogiamųjų dronų, kurie naktį į pirmadienį bandė atakuoti Kijevą iš įvairių pusių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Priešas nemažina oro atakų prieš Ukrainą ir Kyjivą intensyvumo. Naktį Rusijos dronai vėl bandė smogti sostinei. Oro pavojus Kyjive truko daugiau nei 5 valandas. Rusų dronai prie sostinės artėjo iš įvairių pusių. Visų Gynybos pajėgų komponentų pastangomis buvo neutralizuoti visi miestui grėsmę kėlę bepiločiai orlaiviai, tai yra apie 10 priešo dronų“, – rašoma pranešime.

Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popko, per Rusijos smogiamųjų dronų ataką trijuose sostinės rajonuose nukrito jų nuolaužų.

Preliminariais duomenimis, Dnipro rajone buvo pažeistas elektros kabelis. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta.

Holosijivo rajone iš dalies nukentėjo daugiabučio gyvenamojo namo sienų apdaila, išbyrėjo langai. Sugriovimų ir gaisrų išvengta. Nukentėjusiųjų taip pat nėra. 

Solomiankos rajone krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą ant vieno aukšto gyvenamojo namo stogo. Gaisras lokalizuotas. Nukentėjo vyras, medikai užfiksavo veido nudegimus. Nukentėjusysis atsisakė hospitalizacijos.

Kaip buvo pranešta, naktį Kyjive ir daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus dėl smogiamųjų dronų, kuriuos agresoriai rusai paleido iš šiaurės ir pietų, atakos.

07:22 | Ruošiasi naujai bombardavimų bangai

Naujausia ataka įvyko tuo metu, kai Ukrainos pareigūnai ruošiasi naujai bombardavimų bangai, kurios metu, jų manymu, artėjant žiemai, bus taikomasi į šalies energetikos tinklus, kaip Maskva jau daro pastaruosius dvejus metus.

Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime policija nurodė, kad Rusija apie 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) inicijavo smūgius trijuose Charkivo rajonuose ir sužalojo septynias moteris bei penkis vyrus. Be kita ko, smogta į gyvenamuosius pastatus, garažus ir automobilius, priduriama pranešime.

Sužeistiesiems pagalbą teikė medicinos tarnybos, tačiau dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas, nurodė policija.

Regiono gubernatorius Olegas Synegubovas ir Charkivo meras Igoris Terechovas „Telegram“ patvirtino, kad kai kuriose miesto dalyse nebuvo elektros, tačiau pareigūnai nepateikė detalių apie tikslų žalos mastą ir nenurodė, kokia elektros infrastruktūra nukentėjo.

Charkivas, pagrindinis to paties pavadinimo šiaurės rytinio regiono miestas, nuolat tampa Rusijos smūgių taikiniu. Jis yra išsidėstęs už mažiau nei 30 km nuo Rusijos sienos.

07:02 | V. Putinas dėkoja JAE už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) šeichui Mohamedui bin Zayedui Al Nahyanui už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais.

„Norėčiau padėkoti jums už jūsų vaidmenį sprendžiant humanitarines problemas, įskaitant tas, kurios susijusios su belaisvių mainais“, – sakė V. Putinas svečiui iš JAE, priimdamas jį savo rezidencijoje netoli Maskvos.

Maskva ir Kyjivas penktadienį paskelbė, kad po derybų, kurioms tiesiogiai vadovavo JAE, namo grįžo po 95 belaisvius.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, abi šalys apsikeitė šimtais karo belaisvių, o įvairiems susitarimams yra tarpininkavusios JAE, Saudo Arabija ir Turkija.

Šeichas Mohamedas sekmadienį atvyko į Rusiją prieš antradienį pietvakariniame Kazanės mieste prasidedantį BRICS šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.

V. Putinas sakė, kad su JAE prezidentu aptars karą Ukrainoje, o pirmadienį įvyks oficialesnis dvišalis jųdviejų susitikimas.

Pastaraisiais metais JAE ir Rusijos santykiai tapo glaudesni, o V. Putinas teigė, kad per pastaruosius trejus metus jų dvišalė prekyba išaugo tris kartus ir pasiekė 10 mlrd. eurų.

„Mes dar turime daug ką nuveikti“, – anot Rusijos naujienų agentūrų, sakė JAE lyderis.

V. Putinas JAE lankėsi 2023-iųjų gruodį – tai buvo vienas iš retų jo užsienio vizitų nuo tada, kai tų pačių metų kovą jam buvo išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis dėl neteisėto vaikų deportavimo iš Ukrainos.

Jungtinės Valstijos apkaltino kai kuriuos JAE įsikūrusius bankus padedant Rusijai išvengti Vakarų sankcijų ir pagrasino juos nubausti, jei jie ir toliau taip elgsis.