Svarbiausios dienos naujienos:
23:22 | Rusai antradienį atakavo Nikopolio rajoną iš „Grad“ sistemų, artilerijos ir bepiločiais orlaiviais
Antradienį rusai kelis kartus atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną. Nukentėjo pramonės įmonė, infrastruktūra ir pastatai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Visą dieną agresorius terorizavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną – rajono centrą, Marhaneco ir Myrivkos bendruomenes. Taikėsi iš „Grad“ sistemų, sunkiosios artilerijos, dronų“, – parašė pareigūnas.
Pasak jo, nukentėjo infrastruktūra, pramonės įmonė, aštuoni privatūs gyvenamieji namai, penki ūkiniai pastatai, garažas ir automobiliai, dujotiekis ir elektros perdavimo linija. Sužeistųjų nėra.
„Ukrinform“ primena, kad pirmadienį per rusų atakas Nikopolyje du žmonės žuvo, o dar penki buvo sužeisti.
22:15 | Borisas Johnsonas – apie grėsmes Baltijos šalims ir Sakartvelui, jei Ukraina kristų: pasekmės neapsiribotų tik Europa
Buvęs JK premjeras Borisas Johnsonas prakalbo apie galimą pavojų Baltijos šalims ir Sakartvelui, teigdamas, kad Ukrainos pralaimėjimas turėtų toli siekiančių pasekmių visai Europai. Jis taip pat perspėjo, kad tokiu atveju Didžiosios Britanijos išlaidos gynybai gerokai padidėtų, palyginus su dabartine parama Ukrainai.
B. Johnsonas pažymėjo, kad Ukrainos pralaimėjimo pasekmės neapsiribotų tik Europa, bet paveiktų ir Ramiojo vandenyno regiono bei Pietų Kinijos jūros saugumą.
„Donaldo Trumpo [komandoje] yra daug skirtingų balsų, o Respublikonų partijos fronte, tiesą sakant, nemažai jų, kurie laikosi neteisingos pozicijos Ukrainos klausimu“, – sakė jis.
21:20 | Moldovoje vėl aptiktas dronas – trečias per tris dienas
Antradienį Moldovos teritorijoje buvo rastas dar vienas dronas.Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak Moldovos policijos generalinio inspektorato atstovų, dronas buvo aptiktas netoli Kriulenio rajono Košernicios kaimo. Incidento vietoje dirba specialistai.
Anksčiau, lapkričio 10 d., po Rusijos atakos prieš Ukrainą Moldovos teritorijoje buvo aptikti du bepiločiai orlaiviai: Keušenio ir Raškanio rajonuose.
Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad aptikti bepiločiai orlaiviai nebekelia pavojaus Moldovos piliečiams, tačiau pažymėjo, jog reikia pirkti daugiau radarų, kad būtų galima apsaugoti šalį ir jos gyventojus.
Anksčiau Moldovos užsienio reikalų ministerija įteikė Rusijos ambasadoriui Kišiniove Olegui Ozerovui protesto notą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus ir dviejų dronų, kurių nuolaužos buvo rastos Keušenio ir Raškanio rajonuose, įvykdyto šalies oro erdvės pažeidimo.
20:15 | Kyjivo kariuomenė: Rusija ruošiasi puolamosioms operacijoms Pietų Ukrainoje
Rusija prieš planuojamas atakas palei Ukrainos pietinį frontą stiprina pėstininkų pajėgas ir šarvuočių dalinius bei intensyvina bombardavimus iš oro. Tai antradienį pareiškė Kyjivo kariuomenės atstovas.
Paaštrėjusios kovos Zaporižios srityje keltų didelę grėsmę Ukrainos pajėgoms, kurios praranda pozicijas rytinėje Donecko srityje ir Rusijos pasienio regione Kurske.
„Rusai jau kurį laiką, kelias savaites, ruošiasi vykdyti puolamąsias operacijas keliomis kryptimis, konkrečiai – Zaporižios kryptimi“, – naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Vološynas.
Pasak jo, Rusijos kariai sutelkia dėmesį į teritorijas aplink Vremivką, Huliaipolę ir Robotynę.
„Ten jie kiekvieną dieną vykdo oro ir inžinerinę žvalgybą ir pildo amuniciją. Jau kelias savaites priešas ruošiasi per šiuos puolimus panaudoti šarvuočius“, – pridūrė V. Vološynas.
Jis atsisakė įvardyti, kiek Rusijos karių buvo sutelkta palei frontą, tačiau nurodė, kad nedidelės Rusijos pajėgų grupės kasdien inicijuoja po keletą atakų.
Atstovas pažymėjo, kad Ukraina fronto sektoriuje sustiprino savo gynybines linijas ir yra pasirengusi atremti bet kokią didelio masto ataką.
18:47 | Šiaurės Korėjos smogikai Putino gretose „nėra pasiruošę šiam karui“
Ukrainos gynybos pajėgos svarsto strateginius žingsnius, o puolimo Kursko srityje rezultatai gali lemti ateities sprendimus fronte. Puolime dalyvavęs 103–iosios atskirosios būrio vadas Jurijus Turlajus, žinomas šaukiniu „Rudolfas“, atskleidžia, kokiu atveju ukrainiečiai pasitrauktų iš Kursko, ir kiek tai susiję su Šiaurės korėjiečių smogikų įsitraukimu.
UNIAN paklaustas, ar rusams pavyks išstumti Ukrainos kariuomenę iš Kursko srities, jis pabrėžė, kad viskas priklauso nuo situacijos Ukrainos teritorijoje.
„Dabar Rusijos Federacija turi labai galingų mūsų brigadų. Jeigu mums teks ginti Dniprą, tikriausiai teks išvesti mūsų [karius] iš Rusijos. Geriau išsaugoti teritoriją čia nei ten. Tikiuosi, kad karinė vadovybė ką nors sugalvos“, – UNIAN sakė „Rudolfas“.
Jo nuomone, puolimas Kursko srityje padėjo atitraukti Rusijos kariuomenę iš Pokrovskio krypties.
„Operacija Kursko srityje atliko savo darbą. Vaikinai iš Pokrovskio informavo, kad mūsų puolimas tikrai atitraukė Rusijos pajėgas nuo Donbaso, kur jos stipriai žengė į priekį. Be to, visas pasaulis stebisi, kaip Ukraina susidoroja su jais. Ant jų sienos parašyta: „Rusijos siena yra šventa ir neliečiama“. Tačiau mes ją paėmėme ir „palietėme“ normaliu būdu,“ – pridūrė jis.
Daugiau apie tai skaitykite: ČIA.
17:13 | Apklausa: daugiau kaip pusė ukrainiečių yra prieš teritorines nuolaidas Rusijai
Dauguma – 58 proc. – ukrainiečių yra prieš teritorines nuolaidas Rusijai, o 32 proc. yra pasirengę atsisakyti teritorijų, kad baigtųsi karas.
Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Pažymima, kad nuo 2022 metų gegužės iki 2023 metų gegužės teritorinėms nuolaidoms buvo pasirengę 8–10 proc. ukrainiečių, o absoliuti dauguma – 82–87 proc. – stabiliai prieštaravo bet kokioms nuolaidoms. Po 2023 metų gegužės pamažu didėjo pasirengusių teritorinėms nuolaidoms Ukrainos gyventojų dalis. Pavyzdžiui, 2023 metų pabaigoje jų skaičius išaugo iki 19 proc., 2024 metų vasarį – iki 26 proc., 2024 metų gegužę – iki 32 proc. Nuo šių metų gegužės iki spalio pradžios situacija iš esmės nepasikeitė – šiuo metu teritorinėms nuolaidoms yra pasirengę 32 proc. Ukrainos piliečių.
Tuo pat metu jokioms teritorinėms nuolaidoms nepritariančių ukrainiečių dalis atitinkamai mažėjo ir 2024 metų gegužę sudarė 55 proc. 2024 metų spalio pradžioje, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, dauguma – 58 proc. – Ukrainos gyventojų buvo prieš bet kokias teritorines nuolaidas Rusijai.
Apklausa buvo surengta 2024 metų rugsėjo 20-spalio 3 dienomis telefonu visuose Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamuose regionuose. Joje dalyvavo 2004 vyresni nei 18 metų amžiaus respondentai.
16:59 | Rutte teigimu, NATO „privalo padaryti daugiau nei vien pasirūpinti, kad Ukraina galės kovoti toliau“
NATO vadovas Markas Rutte antradienį paragino Vakarų šalis didinti pagalbos Ukrainai apimtis pastarajai kovojant su Rusijos agresija, sakydamas, kad Kyjivui reikia daugiau nei vien pasirūpinti, kad „galės kovoti toliau“.
„Privalome padaryti daugiau nei vien pasirūpinti, kad Ukraina galės kovoti toliau“, – iki Paryžiuje įvyksiančio susitikimo su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu kalbėdamas su žurnalistais pasakė M. Rutte.
„Turime priversti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną ir jam padedančius autoritarinius bičiulius brangiau sumokėti, teikdami Ukrainai pagalbą, kurios jai reikia konflikto trajektorijai pakeisti.
Mes aptarsime, kaip svarbu tęsti pagalbą, ukrainiečiams besirengiant turbūt atšiauriausiai žiemai nuo 2022 m... Mes turime vėl įsipareigoti laikytis kurso, ilgam.“
M. Rutte neužsiminė apie tai, kad JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, kuris, baiminamasi, gali imtis mažinti Amerikos teikiamos pagalbos Ukrainai apimtis, tačiau pridūrė: „Turime būti vieningi – Europa, Šiaurės Amerika, mūsų partneriai visame pasaulyje... Turime pasirūpinti, kad mūsų transatlantinis aljansas bus tvirtas“.
15:51 | Įtakingas Vokietijos politikas: duočiau Putinui ultimatumą ir 24 valandas pagalvoti
Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovas Frierichas Merzas pareiškė, kad jo partijai laimėjus rinkimus ir jam tapus kancleriu pateiktų ultimatumą Rusijai per parą apsispręsti dėl karo Ukrainoje tęsimo.
Jeigu reikalavimas nutraukti karo veiksmus nebūtų įgyvendintas, F. Merzas perduotų Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“ ir atšauktų draudimą naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje. „Vokietijos pozicija turi remtis tuo, kad Ukraina galėtų sėkmingai gintis visomis turimomis priemonėmis“, – pažymėjo jis leidiniui „Stern“, bet pridūrė, kad yra „atviras dialogui su Vladimiru Putinu“.
Rugsėjį CDU kandidatu iškeltas A. Merzas jau anksčiau yra išreiškęs griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Spalio mėnesį kalbėdamas Bundestage jis ragino laikytis „ryžtingesnio kurso“ ir kritikavo kanclerį Olafą Scholzą, kurį kaltino tuo, kad Ukraina „turi kovoti su viena ranka už nugaros“, nes Berlynas nenori perduoti Kyjivui raketų „Taurus“.
15:10 | Rusų raketa Ukrainoje nužudė 32-ejų motiną ir tris jos vaikus
Kryvyj Rihe lapkričio 11-ąją Rusijos pajėgų paleista raketa pataikė į daugiabutį ir pražudė 32-ejų moterį ir visus tris jos vaikus. Kartu namuose buvusį vaikų tėvą ir moters vyrą sprogimo banga „išsviedė lauk“, jis liko gyvas.
14:46 | Pompeo: Trumpas neleis Putinui „tiesiog pervažiuoti“ Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjęs eiti pareigas pakeis rinkiminės kampanijos metu girdėtą savo retoriką ir Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu užims griežtesnę poziciją, Niujorke vykusiame Pasauliniame forume pasakė buvęs JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo.
„Prezidentas Trumpas neleis Vladimirui Putinui tiesiog pervažiuoti Ukrainos. Nesuteikus ukrainiečiams pagalbos, būtent taip ir įvyktų, tą jam sakys visa jo komanda“, – kalbėjo M. Pompeo.
M. Pompeo išreiškė viltį, kad D. Trumpas supras, jog Vakarai turi užimti tvirtą poziciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu.
„Absoliučiai svarbu suprasti, kad Vakarai turi pasipriešinti šiam banditui ir siaubingam žmogui [Putinui] bei neleisti blogiui triumfuoti – tai yra svarbiausia“, – pridūrė buvęs JAV valstybės sekretorius.
Pranešama, kad Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko sakė, jog nė vienas iš žiniasklaidoje iki D. Trumpo inauguracijos pasirodžiusių „ypatingų taikių scenarijų“ tikrovėje neturi jokio pagrindo ir tėra tam tikrų žiniasklaidos kanalų ir asmenų platinamos išpūstos žinutės skaitytojams pritraukti.
14:39 | Taivanas netikėtai tapo viena didžiausių Ukrainos karinių sąjungininkių
Be jokių skambių antraščių Taivanas, tikėtina, tapo viena didžiausių Ukrainos karinių oro pajėgų pagalbininke, rašoma „Forbes“. Buvusio Pentagono valdininko teigimu, Taivanas perdavė Ukrainos kariuomenei atliekamas oro gynybos sistemas HAWK.
13:40 | Medvedevas apkaltino Europą siekiant „pavojingiausio karo etapo“ ir pažėrė naujų grasinimų
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Europos lyderius siekiant eskaluoti karą Ukrainoje po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
13:11 | Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas galingas Kurachovės užtvankos sprogimas
Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti Kurachovės užtvankos sprogimo momentas.
12:41 | Būsima vyriausioji diplomatė: ES privalo remti Ukrainą „tol, kol reikės“
Europos Sąjunga privalo Ukrainą šios kovoje su rusų invazija remti „tol, kol reikės“, antradienį posėdyje, kuriame buvo svarstoma jos kandidatūra, pasakė paskirtoji šalių bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Padėtis mūšio lauke yra sunku. Būtent todėl turime dirbti kiekvieną dieną“, – įstatymų kūrėjams Briuselyje sakė buvusi Estijos premjerė.
„Šiandien, rytoj ir tol, kol reikės teikti tokią karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, kurios reikės.“
Tam, kad arši Rusijos kritikė 47-erių K. Kallas šalių bloko užsienio politikos vadovo kėdėje pakeistų Josepą Borrellį, jos kandidatūrą turi patvirtinti parlamentas, nors mažai kam kyla abejonių, kad tai įvyks, mat ją kandidate į šias pareigas pasiūlė tiesiogiai ES vadovai.
Ji yra viena iš šešių pretendentų į naujosios ES vadovės Ursulos von der Leyen Europos Komisijos vicepirmininko postą, kurių kandidatūras antradienį – paskutinę savaitę trukusio nagrinėjimo proceso dieną – svarsto įstatymų kūrėjai.
K. Kallas teigė, kad bloko pagalba „turėtų būti grindžiama aiškiu Ukrainos stojimo į ES keliu“, perspėdama, kad „čia kovojame dėl Europos saugumo ir Europos principų“.
Briuselis derybas su Kyjivu dėl stojimo į sąjungą pradėjo birželį. Nuo to laiko Ukraina pamažu juda ilgu keliu narystės link, kurį Rusija mėgino jai užkirsti.
Vokietijos Kylio instituto duomenimis, nuo Rusijos invazijos 2022 m. pradžios Europa Ukrainai skyrė pagalbos už maždaug 125 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Jungtinių Valstijų suteiktos pagalbos apimtys siekė apie 90 mlrd. dolerių.
K. Kallas pirmtakas J. Borrellis šeštadienį, per pirmąjį aukšto rango ES pareigūno vizitą po to, kai JAV rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, pažadėjo Ukrainai „nepalaužiamą“ šalių bloko paramą.
Perrinkus D. Trumpą, tiek Ukrainoje, tiek Europoje nerimaujama, kad jis gali nutraukti Vašingtono pagalbą Kyjivui, šiam kovojant su rusų invazija.
12:21 | Analitikas: Ukrainos kariuomenė atsidūrė bėdoje
Ukrainos kariuomenė atsidūrė bėdoje, sako „Sky news“ analitikas Stuartas Ramsay.
Anot jo. Kyjivo gynyba yra „gerai įsitvirtinusi“, tačiau susiduria su „didžiule pėstininkų skaičiaus problema“.
„Jie turi naudoti amerikiečių tankus pėstininkų manevruose, kad tik palaikytų vyrus, nes jie tiesiog neturi pakankamai karių, kad galėtų vykdyti puolamąsias atakas“, – sako jis.
Tai reiškia, kad gauti pagalbą iš sąjungininkų, ypač JAV, dabar yra „absoliučiai gyvybiškai svarbu“, priduria jis.
Vis dėlto pastarosios savaitės yra gana sudėtingos – JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas, todėl baiminamasi, kad JAV parama Ukrainai sumažės.
11:59 | Žiniasklaida: Trumpas susidomėjo Zelenskio idėjomis
Ukraina rengia savo „pergalės planą“ būsimai Donaldo Trumpo administracijai, pabrėždama galimus verslo sandorius, prieigą prie žaliavų ir karinių pajėgų dislokavimą, siekdama paveikti sandoriais garsėjantį išrinktąjį JAV prezidentą, rašo „Financial Times“.
Pasak leidiniui komentavusių Ukrainos ir Europos pareigūnų, Ukrainos sąjungininkai Europoje ir JAV, patarė, kaip geriausiai suformuluoti pasiūlymus. Norima, kad pasiūlymai skatintų glaudų bendradarbiavimą su Kyjivu, o ne nutrauktų svarbią pagalbą šaliai.
Anot šaltinių, dvi idėjos buvo išdėstytos Volodymyro Zelenskio „pergalės plane“, punktai buvo įrašyti omenyje turint būtent D. Trumpą. Vėliau šie pasiūlymai buvo pristatyti D. Trumpui, kai Ukrainos prezidentas rugsėjo mėnesį susitiko su juo Niujorke.
Pagal vieną idėją, po karo kai kuriuos Europoje dislokuotus JAV karius pakeistų Ukrainos pajėgos. Kitame punkte siūloma dalytis svarbiausiais Ukrainos gamtiniais ištekliais su Vakarų partneriais.
Pasak šaltinio, D. Trumpas buvo „susidomėjęs“ šiais dviem punktais.
Atskirai Ukrainos verslo lyderiai taip pat kalbasi su vyriausybe dėl galimybės pasiūlyti D. Trumpui „investicijų atrankos“ įgaliojimus, leidžiančius jam iš esmės pasirinkti, kas gali užsiimti verslu šalyje.
Vienas planavime dalyvaujantis asmuo šią idėją apibūdino kaip „ABC – bet kas, išskyrus Kiniją“, o tai galėtų ypač gerai suveikti su D. Trumpu.
11:12 | JAV analitikai: Rusijos pajėgos galėjo smogti Kurachovės rezervuaro užtvankai, kad palengvintų puolimą
Rusijos pajėgos galėjo nusitaikyti į Kurachovės rezervuaro užtvanką, kad sukeltų didelius ir ilgalaikius potvynius į vakarus nuo jos, nes tai gali palengvinti pastangas apsupti Ukrainos pajėgas, esančias į šiaurę ir pietus nuo Kurachovės, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Šiuo metu Rusijos kariuomenė vykdo puolimo operacijas į šiaurę, pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo Kurachovės, siekdama likviduoti Ukrainos pajėgų išsikišimą Kurachovės sektoriuje. Rusijos puolimo operacijų į šiaurės vakarus ir į šiaurę nuo Kurachovės palei Soncivkos-Voznesenkos-Novoselydivkos liniją tikslas yra prasiveržti į pietvakarius ir pietus bei apsupti Ukrainos kišenę į šiaurę nuo Kurachovės rezervuaro. Rusijos kariuomenė taip pat plačiu frontu veržiasi palei Šachtarsko-Trudovės-Antonivkos liniją, kad apsuptų Ukrainos pajėgas į pietus nuo Kurachovės.
Pasak ISW analitikų, Kurachovės rezervuaras yra reikšminga vandens kliūtis, skirianti ukrainiečių pajėgų grupes, esančias šiauriau ir piečiau Kurachovės. Pranešta, kad Rusijos pajėgos taikėsi į Ternivkos užtvanką, kad užtvindytų gyvenvietes palei Vovčos upę ir pratęstų vandens barjerą, atskiriantį šias Ukrainos pajėgas. Taip galbūt ketinta neleisti Ukrainos pajėgoms naudotis Donecko-Zaporižios greitkeliu H-15.
Pasak ISW analitikų, galima nauda Rusijos pajėgoms lieka „neaiški“, nes nežinomas potvynio mastas ir trukmė.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos šaltiniai lapkričio 11 d. pranešė, kad apgadinus Kurachovės rezervuaro užtvanką, buvo užtvindytos netoliese esančios gyvenvietės. Pranešimai rodo, kad Rusijos pajėgos galėjo smogti užtvankai dar rugsėjo mėnesį.
„Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė apgadino Kurachovės rezervuaro užtvanką ir sukėlė grėsmę gyventojams palei Vovčos upę tiek Donecko, tiek Dnipropetrovsko srityse. Donecko srities karinės administracijos viršininkas Vadymas Filaškinas perspėjo apie šioms bendruomenėms kylančius pavojus.
Pats Kurachovės miestelis yra ant rezervuaro, skirto vėsinti Kurachovės šiluminę elektrinę, kranto.
10:36 | Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 950 žmonių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 12 dienos Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 712 610 karių, iš jų 1 950 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 9 276 (+23 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 18 847 (+81) šarvuotas kovos mašinas, 20 352 (+38) artilerijos sistemas, 1 249 (+4) daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, 996 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 2 636 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 369 karo lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 18 737 (+61) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 28 870 (+68) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 626 (+6) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
10:11 | Didžiojoje Britanijoje gaujos vagia iš traktorių GPS įrenginius, kad jie būtų panaudoti Ukrainoje
Jungtinės Karalystės ūkiuose iš traktorių ir kombainų vagiamos GPS sistemos, skirtos naudoti Rusijos kare Ukrainoje, pareiškė parlamento narys.
Leiboristų parlamentaras Timas Roca per diskusiją apie kaimo reikalus sakė, kad dėl organizuotų nusikalstamų gaujų įvykdytų vagysčių draudimo išmokų skaičius šiemet išaugo 137 proc., o prieš tai jos pirmą kartą padidėjo po konflikto pradžios 2022 m. vasario mėnesį.
GPS sistemas galima perkonfigūruoti, kad jos galėtų būti naudojamos valdyti ginklus mūšio lauke.
Nacionalinės ūkininkų sąjungos duomenimis, vagysčių vertė siekia 4,2 mln. svarų (5,4 mln. JAV dolerių). Parlamentarai ragina įvesti imobilizatorius ir kriminalistinį ženklinimą parduodamai žemės ūkio technikai, kad atgrasytų vagis.
Kai kuriuos parlamentarus labiausiai šokiravo tai, kad šios vagystės gali būti susijusios su karu Ukrainoje.
Češyre GPS įrenginių vagystes iš žemės ūkio transporto priemonių vykdo organizuotos nusikalstamos grupuotės iš Rytų Europos. Kiekvienas šių GPS įrenginių kainuoja labai brangiai - 20 tūkst. svarų sterlingų. Ūkininkai juos naudoja valdyti traktorius, kombainus ir kitą techniką derliui nuimti, kad padidintų tikslumą. Tačiau dabar baiminamasi, kad jie yra vagiami ir perkonfigūruojami į valdymo sistemas, naudojamas kare kitame žemyno gale.
Češyro policijos ir nusikaltimų komisaras Danas Price'as kartu su penkiais apygardos parlamento nariais pasirašė laišką, kuriame gamintojai ir vyriausybė raginami imtis veiksmų prieš šias vagystes. Laiškas buvo išsiųstas spalio viduryje. Gamintojų prašoma įrengti imobillizatorius ir žymėti GPS įrenginius bei žemės ūkio mašinas, kad būtų pagerintas būtinosios ūkio įrangos saugumas ir kad ją būtų galima susekti organizuotų nusikalstamų grupuočių labirintuose. Tam reikia, kad vyriausybė įgyvendintų įstatymą ir priimtų reglamentus, reikalingus nustatyti įrangos pirkimo ir pardavimo apribojimus, jei ji neatitinka tam tikrų standartų, o policijai suteikti reikiamas galias.
Pranešta, kad gaujos per vieną naktį aplanko kelis ūkius. Be to, jos dažnai grįžta į tą patį ūkį pavogti pakeistų įrenginių.
9:49 | Rusų smūgis Kryvyj Rihui: žuvo mama ir trys vaikai, jauniausiam buvo vos 2 mėnesiai
Rusijos smūgis Kryvyj Rihui pražudė mamą ir tris vaikus, rašo UNIAN. Iš visos šeimos gyvas liko tik tėvas.
Rusai Kryvyj Rihą atakavo pirmadienį.
„Trečiojo vaiko kūnas buvo rastas po penkiaaukščio pastato griuvėsiais. Jam nebuvo nė metų... Iš viso per vakarykštį Kryvyj Riho puolimą rusai nužudė keturis žmones. Baisi tragedija. Nuoširdžiai užjaučiame aukų šeimas. Paieškos ir gelbėjimo operacija baigta“, – nurodė Dniepropetrovsko administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Skelbiama, kad žuvusioji moteris yra Jelena Kulik, žuvo trys jos vaikai – Kyrylas (10 m.), Demidas (2,8 m.) ir Uljana (2 mėn.).
Ankstyvą lapkričio 11 dienos rytą Rusijos raketa pataikė į daugiabučių namų kvartalą Kryvyj Rihe ir sugriovė vieną pastato dalį. Vėlai vakare iš po griuvėsių buvo ištrauktas moters kūnas.
Antradienio rytą Dniepropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad iš po pastato griuvėsių ištraukti dviejų vaikų kūnai ir kad gelbėtojai ieško trečiojo vaiko.
8:30 | Sprogimas Belgorode: rusai skelbia apie dronų ataką
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbia, kad Ukrainos dronas pataikė į naftos saugyklą, įvyko sprogimas ir gaisras.
8:00 | Žiniasklaida: Trumpas ketina paskirti Rubio valstybės sekretoriumi
Tikimasi, kad išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas valstybės sekretoriumi paskirs Floridos senatorių Marco Rubio, pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The New York Times“.
Laikraštis citavo tris šaltinius, sakiusius, kad sprendimas nėra galutinis, bet atrodo, kad D. Trumpas apsisprendė dėl M. Rubio, jam lojalaus asmens, kurio nepasirinko kandidatu į viceprezidentus. Pastarąją savaitę M. Rubio buvo nuolat minimas kaip vienas iš pirmaujančių vadovauti JAV diplomatijai, kartu su buvusiu ambasadoriumi Vokietijoje Ricu Grenellu.
Kubietiškų šaknų turinčio kongresmeno vanago paskyrimas žymi reikšmingą posūkį jo santykiuose su D. Trumpu. 2016 m., kai jiedu varžėsi dėl Respublikonų partijos nominacijos kandidatuoti į prezidentus, M. Rubio vadino D. Trumpą „aferistu“ ir „vulgariausiu žmogumi, kada nors siekusiu prezidento posto“.
Gimęs imigrantų iš Kubos šeimoje Majamyje, M. Rubio 1993 m. baigė politikos mokslų studijas Floridos universitete. Jis buvo išrinktas į JAV Senatą 2010 m., jo kampaniją palaikė kraštutinės dešinės respublikonų, susivienijusių po Baracko Obamos išrinkimo prezidentu, Arbatos partijos judėjimas.
7:49 | Šiaurės Korėja ratifikavo gynybos sutartį su Rusija
Šiaurės Korėja ratifikavo svarbią „visapusės strateginės partnerystės“ sutartį su Rusija, antradienį pranešė Pchenjano valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Pasak Ukrainos ir kitų karinių šaltinių, į Rusiją pasiųsti Šiaurės Korėjos kariai kovoja prieš Ukrainą.
Birželio 19 d. Pchenjane sudaryta sutartis „buvo ratifikuota lyderio Kim Jong Uno įsaku“, antradienį pranešė KCNA. Ji įsigalios, kai abi šalys apsikeis ratifikavimo dokumentais, nurodė agentūra.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutartį pasirašė šeštadienį, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra TASS. Rusijos Dūma, parlamento žemieji rūmai, pritarė sutarčiai spalio 24 dieną. Pagal šią sutartį abiejų šalių karinis bendradarbiavimą perėjo į naują lygmenį ir numato abipusę pagalbą, jei kuri nors jų būtų užpulta.
V. Putinas ir Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės sutartį birželį Pchenjane per Kremliaus vadovo vizitą Šiaurės Korėjoje.
7:13 | Putinas skuba atgauti Kurską: tai padaryti nori prieš Trumpui tampant prezidentu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dislokavo 50 tūkst. Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių, kad atkovotų Kurską, rašo „The Telegraph“. Anto leidinio, tai V. Putinas skuba padaryti iki sausio, kai JAV prezidento pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas.
Britų karinės žvalgybos įvertinimas, su kuriuo susipažino „The Telegraph“, rodo, kad artimiausiomis dienomis Rusija greičiausiai suaktyvins kamikadzių dronų atakas prieš Ukrainos pozicijas, naudodamasi naujomis paleidimo aikštelėmis netoli sienos.
Buvo pranešta, kad D. Trumpas neva telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir jį perspėjo neeskaluoti karo. Vis dėlto Kremlius šią informaciją neigia.
Tikėtina, kad kovose Kursko regione taip pat dalyvaus apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Ukrainos analitikai teigia, kad Kremlius taip pat gali pasinaudoti kontrpuolimu Kursko regione, kad įgytų pagreitį ir veržtųsi į Ukrainos šiaurės rytų Sumų regioną.
Rusija jau susigrąžino maždaug pusę teritorijos, kurią Ukraina buvo užėmusi Kursko srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
ši merga įžymi tuo, kad jos orgazmai tikri, kai daugelis kitų mergų feikina
