„Tvirti Ukrainos ir JAV santykiai naudingi visam pasauliui“, – sakė V. Zelenskis.
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui taip pat patvirtino, kad Kyjivas yra pasirengęs „tvirtam, tikrai naudingam susitarimui su JAV prezidentu dėl investicijų ir saugumo“, omenyje turėdamas anksčiau pasiūlytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų dalijimosi su JAV.
JAV patarėjas: Zelenskio žodžiai – įžeidimas, Trumpas „labai nusivylęs“
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu „labai nusivylęs“ Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo BBC.
Spaudos konferencijos metu Baltuosiuose rūmuose M. Waltzas buvo paklaustas, ar Donaldas Trumpas Rusijos vadovą Vladimirą Putiną laiko diktatoriumi, kaip ir V. Zelenskį, tačiau jis į šį klausimą tiesiogiai neatsakė, o tik dar kartą patvirtino, jog D. Trumpas yra nusivylęs dėl Ukrainos prezidento.
„Faktas kad jis [V. Zelenskis] nesėdo prie derybų stalo, kad jis nenorėjo pasinaudoti šia mūsų pasiūlyta galimybe“, – kalbėjo M. Waltzas ir pridūrė, kad Vašingtonas tikisi, kad Kyjivo atstovai „labai greitai“ priims sprendimą.
M. Waltzas taip pat buvo paklaustas, ar D. Trumpas kaltina Rusiją, ar visgi Ukrainą dėl karo, kurį Maskva pradėjo 2022 m. vasarį, patarėjas į šį klausimą tiesiogiai taip pat nepateikė atsakymo.
Vietoje to jis dar kartą pabrėžė, kad D. Trumpo nusivylimas dėl V. Zelenskio yra daugialypis. Patarėjas taip pat pridūrė, kad kai kurie iš Kyjivo sklindantys, jo teigimu, „įžeidimai“ D. Trumpui yra nepriimtini.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, kad dėl blogų išsireiškimų apie JAV vadovą D. Trumpą vėliau gali tekti gailėtis, rašo „dailymail.co.uk“.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino D. Trumpą gyvenant Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
E. Macronas pasakys D. Trumpui, kad jis negali būti silpnas su V. Putinu
Kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose apsilankysiantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad jis negali būti „silpnas“ su Vladimiru Putinu.
„Aš jam pasakysiu: negali būti silpnas su prezidentu Putinu. Nes tu toks nesi, tai ne tavo prekės ženklas, ne tavo interesai“, – sakė E. Macronas, socialinėje žiniasklaidoje atsakydamas į Prancūzijos visuomenės klausimus.
Jis taip pat pareiškė, kad Prancūzija įžengia į „naują erą“ ir turi stiprinti savo saugumą.
„Esu įsitikinęs, kad įžengiame į naują erą. Tai privers mus pasirinkti", – sakė E. Macronas. „Mes, europiečiai, turime sustiprinti savo karines pastangas“, – sakė Prancūzijos lyderis ir pridūrė, kad vėliau ketvirtadienį planuoja pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Europiečiams skubant reaguoti į pasikeitusią JAV politiką Rusijos ir karo Ukrainoje atžvilgiu, Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad kitą savaitę pirmadienį D. Trumpas Vašingtone susitiks su Prancūzijos prezidentu, o ketvirtadienį priims Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį.
Lenkijos premjeras pateikė 3 veiksmų planą: „Gana kalbėti, laikas veikti!“
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europa turėtų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tam, jog tokiu būdu būtų finansuojama suteikiama pagalba Ukrainai, rašo „SkyNews“.
Socialiniame tinkle D. Tuskas paskelbė įrašą, kuriame jis išdėstė tris veiksmus, pagal kuriuos turėtų būti sprendžiama karinė padėtis Ukrainoje.
„Gana kalbėti, laikas veikti!“ – rašė jis.
Pirmiausia, jis siūlo, kad Europa finansuotų pagalbą Ukrainai iš Rusijos įšaldyto turto.
Antra, Lenkijos premjeras svarsto, kad turėtų būti sustiprinta ne tik oro policija virš Europos, bet ir „ES sienos su Rusija“.
Jis taip pat pabrėžė, ką būtina padaryti Europai: „Skubiai priimti naujas fiskalines taisykles, skirtas ES saugumui ir gynybai finansuoti“. Nedelsiant!“
Baltieji rūmai: D. Trumpas kitą savaitę susitiks su Prancūzijos ir JK vadovais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę surengs atskirus susitikimus su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Kitą pirmadienį prezidentas priims Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, o ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat lankysis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
E. Macronas pareiškė, kad per šį planuojamą susitikimą ketina pasakyti D. Trumpui, kad jis negali būti „silpnas“ palaikant ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Pasakysiu jam: ‚Negali būti silpnas su prezidentu Putinu. Tai nėra tavo stilius, tai nėra tavo prekės ženklas, tai nėra tavo interesas‘“, – sakė E. Macronas, atsakydamas į prancūzų klausimus socialiniuose tinkluose.
Lenkija atmetė Baltarusijos pasiūlymą abipusiai vykdyti karinius patikrinimus
Lenkija atsakė į Baltarusijos gynybos ministerijos neseniai pateiktą pasiūlymą atlikti abupusius karinius patikrinimus.
Baltarusijos gynybos ministro padėjėjo Valerijaus Revenkos pareiškimą ketvirtadienį citavo Baltarusijos spaudos agentūra BELTA. Jame sakoma, kad Baltarusija yra pasirengusi deryboms ir vizitams į karinius dalinius bei informacijos apsikeitimui tiek Baltarusijos, tiek Lenkijos teritorijoje „iki 80 kilometrų gylyje“.
V. Revenka taip pat sakė, kad Baltarusija „visus vykstančius plataus masto regiono militarizavimo procesus vertina kaip potencialų išorinį karinį pavojų, kuris tam tikromis sąlygomis gali sukelti karinį konfliktą“. Pasak jo, abipusių patikrinimų pasiūlymas yra „tam tikras Lenkijos politikos išbandymas ir rodiklis“.
„Jei kaimynė į Vakarus nuo mūsų bus pasirengusi šiai veiklai, mes galėsime suprasti, kad jos politika yra taiki, nukreipta į kompromisų paieškas bei linkusi į gerą kaimynystę ir dialogą“, – pareiškė jis.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas į tai atsakė, kad pagal Konstituciją ir NATO statutą Lenkija yra įsipareigojusi ginti savo sienas ir atgrasyti nuo grėsmių, tačiau „neketina pradėti su niekuo kariauti“. Naujienų agentūrai PAP jis sakė, kad Lenkija neturi pagrindo pasitikėti niekuo kitu, tik savo tarnybomis: policija, kariuomene ir pasienio apsauga.
JK gynybos sekretorius palygino V. Zelenskį su W. Churchilliu, karo metu irgi nerengusiu rinkimų
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius palygino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su Winstonu Churchilliu, karo metu irgi nusprendusiu nerengti rinkimų.
Johnas Healey ketvirtadienį užsistojo V. Zelenskį po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukrainos lyderis yra „diktatorius be rinkimų“ ir Ukraina pati kalta dėl karo. Lygiai tokius pačius teiginius skelbia Rusijos pareigūnai.
Didžiosios Britanijos gynybos ministras palygino Ukrainos prezidento veiksmus su britų nacionalinio didvyrio W. Churchillio veiksmais per Antrąjį pasaulinį karą.
„Jis buvo išrinktas, jis yra išrinktas Ukrainos vadovas, – apie V. Zelenskį per vizitą Norvegijoje žurnalistams sakė J. Healey. – Ir jis elgiasi taip pat, kaip Antrojo pasaulinio karo metais elgėsi Winstonas Churchillis, kai vykstant karui sustabdė rinkimus Didžiojoje Britanijoje“.
V. Zelenskis buvo išrinktas 2019 m. penkerių metų kadencijai ir išliko lyderiu pagal karo padėties, įvestos jo šaliai kovojant už išlikimą, įstatymus. Milijonai ukrainiečių pabėgo iš šalies, 20 proc. jos teritorijos yra okupuota Rusijos, todėl surengti rinkimus būtų itin sudėtinga.
W. Churchillio vadovaujama Didžiosios Britanijos koalicinė vyriausybė Antrojo pasaulinio karo metais taip pat sustabdė įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, jie galiausiai įvyko 1945 m. liepos mėnesį.
D. Trumpas tęsė savo promaskvietišką retoriką, trečiadienį pareiškęs, kad derybose dėl karo užbaigimo visas kortas turi rusai, nes „jie užėmė daug teritorijų“. Patenkintas Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad „nusprendė atnaujinti Rusijos ir Amerikos dialogą visais klausimais“, ir pridūrė, kad „visiškai“ sutinka su JAV administracija dėl Ukrainos.
Pirmą kartą per tris mėnesius pavyko pristatyti humanitarinę pagalbą Kupjansko bendruomenei
Charkivo srities Kupjansko bendruomenėje liko 3 tūkst. gyventojų, pirmą kartą per tris mėnesius pavyko pristatyti jiems humanitarinę pagalbą.
Tai per televiziją pranešė Kupjansko miesto karinės administracijos vadovas Andrijus Besedinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiuo metu bendruomenės teritorijoje yra 3000 gyventojų, iš jų daugiau nei 800 – kairiajame (Oskilo upės) krante, kur padėtis, deja, yra kritinė. Nėra elektros, dujų, vandens, neveikia socialinė infrastruktūra, nedirba nei parduotuvės, nei vaistinė, nei ligoninė. Vienintelis dalykas, kurį mes ten galime padaryti, – evakuacijos priemonės. Įkalbinėjame žmones, tačiau statistika mūsų nedžiugina. Per dieną dėl evakuacijos kreipiasi maždaug 5–6 žmonės – tai labai mažai, turint omenyje, kad priešas naudoja vis daugiau ginklų, įskaitant valdomąsias aviacines bombas ir raketas“, – sakė pareigūnas.
Be to, anot jo, rusai aktyviai naudoja FPV dronus ir bepiločius orlaivius „Molnija“. Jais atakuojami greitosios pagalbos automobiliai, komunalininkai, paprasti gyventojai. Todėl nuvežti humanitarinę pagalbą, o tuo labiau ją išdalyti – nepaprastai sudėtinga užduotis.
Muskas užsipuolė Zelenskį: „Pelnosi iš žuvusių Ukrainos karių kūnų“
JAV prezidento Donaldo Trumpo bendražygis, turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „pelnosi iš žuvusių Ukrainos karių kūnų“.
Socialiniame tinkle „X“ E. Muskas užsipuolė V. Zelenskį ir pažėrė kaltinimus, kad Ukrainos prezidento paviešintos apklausos, rodančios, kad V. Zelenskį palaiko daugiau kaip pusė šalies gyventojų, neva yra klaidingos.
„Turėtų būti visiškai akivaizdu, kad Zelenskio kontroliuojama apklausa apie jo paties pritarimą nėra patikima!!!“ – skelbė jis.
E. Muskas teigė, kad „jei Zelenskis iš tikrųjų būtų mylimas Ukrainos žmonių, jis surengtų rinkimus“.
„Iš tiesų Ukrainos žmonės jį niekina, todėl jis atsisakė surengti rinkimus. Aš kviečiu Zelenskį surengti rinkimus ir tai paneigti. Jis to nepadarys.
Prezidentas D. Trumpas teisus, kad jį ignoruoja spręsdamas klausimus dėl taikos,
Iš tikrųjų Ukrainos žmonės jį niekina, todėl jis atsisakė surengti rinkimus. Aš kviečiu Zelenskį surengti rinkimus ir tai paneigti. Jis to nepadarys.
Prezidentas D. Trumpas teisus ignoruodamas jį ir spręsdamas taikos klausimus, nepriklausomai nuo šlykštaus, didžiulės korupcijos mechanizmo, kuris pelnosi iš žuvusių Ukrainos karių kūnų“, – pareiškė E. Muskas.
Apklausa: 57 proc. ukrainiečių pasitiki Zelenskiu
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) trečiadienį paskelbtos apklausos duomenimis, 57 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šios apklausos rezultatai paskelbti praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, esą tik 4 proc. ukrainiečių teigiamai vertina V. Zelenskį.
Respublikonas, ragindamas Ukrainoje surengti prezidento rinkimus, apie V. Zelenskį pareiškė: „Jo reitingas sumažėjo iki keturių procentų.“
Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Apklausos duomenimis, 57 proc. ukrainiečių pasitiki V. Zelenskiu, o 37 proc. teigia, kad yra neigiamos nuomonės apie jį. Tuo tarpu 6 proc. respondentų teigia neturintys nuomonės.
Naujausia apklausa parodė, kad pasitikėjimas V. Zelenskiu nuo ankstesnės apklausos gruodį išaugo 5 proc., nors Ukraina fronte patyrė karinių nesėkmių.
KIIS duomenimis, 2022 metų kovo mėnesį po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pasitikėjimas V. Zelenskiu buvo pakilęs iki 90 procentų.
KIIS pareiškė, kad naujausia apklausa rodo, jog Ukrainos prezidentas „išlaiko gana aukštą pasitikėjimo lygį“.
D. Trumpo antradienio komentarai atkartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad V. Zelenskis esą nėra teisėtas Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę.
Tačiau kritikai atkreipė dėmesį į prieštaringai vertinamą Ukrainos konstitucijos nuostatą, kurioje teigiama, kad nė vienas prezidentas negali eiti pareigų ilgiau nei penkerius metus, bet privalo jas eiti tol, kol bus išrinktas jo įpėdinis.
V. Zelenskis teigia, kad šiuo metu neįmanoma surengti prezidento rinkimų, nes milijonai ukrainiečių yra pasitraukę į užsienį arba kariauja. Be to, kyla rimtas pavojus saugumui.
KIIS pridūrė, kad „dauguma Ukrainos visuomenės ir toliau laikosi nuomonės, kad rinkimai turėtų būti surengti po karo“.
Kol kas neaišku, kaip D. Trumpas nustatė 4 proc. pasitikėjimo V. Zelenskiu reitingą.
Ukrainos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad D. Trumpas gyvena „dezinformacijos erdvėje“.
Trečiadienį Rusijos politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas naujienų agentūrai AFP Maskvoje sakė, kad šis „skaičius yra tipiškas Trumpui“.
Jis pridūrė, kad JAV prezidentas „nekreipia dėmesio į nuobodžius dalykus, tokius kaip faktai ir skaičiai“.
Apklausos metu vasario 4–9 dienomis telefonu buvo apklausta 1 tūkst. 18-os metų ir vyresnių respondentų.
Paklaidos riba – nuo 1,8 iki 4,1 procentinio punkto.
Į apklausą nebuvo įtraukti Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai ir užsienyje gyvenantys ukrainiečiai.
Chersone daugiaaukščio gyvenamojo namo griuvėsiuose rastas sužeistų dvynukų motinos kūnas
Chersone rastas per Rusijos aviacijos smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam namui dingusios moters – sužeistų dvynukų motinos – kūnas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Po beveik parą trukusių darbų gelbėtojams pavyko rasti paskutinio žmogaus, dingusio per Rusijos aviacijos smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam namui Chersone, kūną“, – sakoma pranešime.
O. Prokudinas patikslino, kad tai – dvynukų, sužeistų per priešo ataką, motina.
Pasak jo, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai stengiasi deblokuoti moters kūną.
Kaip jau pranešė „Ukrinform“, naktį rusai dešimčia valdomųjų aviacinių bombų smogė Chersono srities gyvenvietėms dešiniajame Dnipro krante. Trys bombos buvo paleistos į gyvenamąjį namą Chersone. Vienas iš smūgių teko devynių aukštų gyvenamajam namui miesto Centriniame rajone, visiškai sugriauta jo laiptinė.
Per aviacijos smūgį Chersonui sužeistų dvynukų būklė – vidutinio sunkumo. Vaikų mama per ataką buvo miegamajame, kuriam ir teko pagrindinis smūgis.
M. Rutte: Europos saugumo garantijas Ukrainai turės paremti JAV
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokias Europos saugumo garantijas Ukrainai pagal galimą taikos susitarimą su Rusija turės paremti JAV.
„Stiprios saugumo garantijos, jei jas suteiks Europos šalys, turi būti užtikrintos ir Jungtinių Valstijų, ne su kariais ant žemės, tačiau mes vis tiek turime gauti bendrą JAV paramą, kad užtikrintume atgrasymą“, – sakė Slovakijoje viešintis M. Rutte.
Žiniasklaida: Europos kariai būtų dislokuoti Ukrainos atominėse elektrinėse, uostuose
Didžiosios Britanijos ir kitų Europos šalių kariškiai galėtų būti dislokuoti Ukrainos miestuose, uostuose ir atominėse elektrinėse, kad padėtų užtikrinti taiką po susitarimo nutraukti ugnį su Rusija.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Sky News“, remdamasis Vakarų pareigūnais.
Pažymima, kad Europos kariai nebus dislokuoti prie pafrontės rajonų Rytų Ukrainoje ir neveiks kaip „taikdariai“. Jie bus „raminanti“ jėga visuomenei ir padės skatinti sugrįžti milijonus ukrainiečių, pabėgusių iš šalies dėl Rusijos sukelto karo.
Jei dėl misijos bus susitarta, kariai gali būti dislokuoti didžiuosiuose miestuose, uostuose ir kritinės nacionalinės infrastruktūros objektuose, pavyzdžiui, atominėse elektrinėse.
Taip pat gali būti pasitelkti palydovai, žvalgybiniai lėktuvai ir dronai.
Pasak šaltinių, šiuo metu taip pat diskutuojama apie oro patruliavimo misiją, naudojant lėktuvus, bazuojamus už Ukrainos ribų, siekiant padėti atverti Ukrainos oro erdvę civiliniams keleiviniams orlaiviams.
Juodojoje jūroje gali būti dislokuoti kariniai laivai išminavimo reikmėms, taip pat patruliavimui, kad būtų atnaujinti pervežimai jūra Ukrainos pakrantėje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Didžioji Britanija svarsto galimybę patruliuoti Ukrainos oro erdvę naikintuvais „Typhoon“, kai, susitarus dėl paliaubų, šaliai bus suteiktos saugumo garantijos.
Po susitikimo Kyjive V. Zelenskis ir D. Trumpo pasiuntinys nepateikė jokių pareiškimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai po ketvirtadienio susitikimo Kyjive nepateikė viešų pareiškimų, pranešė V. Zelenskio atstovas.
„Amerikos prašymu susitikimo formatas numato protokolinį filmavimą ir neapima pareiškimų ar atsakymų į klausimus“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas atvyko į Ukrainos sostinę trečiadienio, vasario 19-osios, rytą. Jis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha aptarė kelius į visapusišką, teisingą ir tvirtą taiką, taip pat susitiko su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku. Ketvirtadienį K. Kelloggas susitiko su prezidentu V. Zelenskiu.
K. Kelloggo kelionė į Kyjivą sutapo su neseniai pasireiškusiu D. Trumpo ir V. Zelenskio priešiškumu, sugadinusiu jų asmeninius santykius ir sukėlusiu dar daugiau abejonių, ar JAV toliau rems Ukrainą.
S. Nikiforovas nenurodė jokios kitos priežasties, kodėl buvo atšaukti pareiškimai, tik tai, kad tai atitiko JAV norus. JAV delegacija iš karto jokių komentarų nepateikė.
Prasidėjus susitikimui, fotografai ir žurnalistai buvo įleisti į patalpą, kurioje V. Zelenskis ir K. Kelloggas paspaudė vienas kitam ranką ir susėdo vienas priešais kitą prie stalo Kyjivo prezidentūroje. Jie turėjo kalbėtis apie D. Trumpo pastangas užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą.
Naujas Trumpo kirtis Zelenskiui: ruošiasi nepasirašyti Ukrainai svarbaus dokumento
JAV nepritars Jungtinių Tautų (JT) rengiamam rezoliucijos projektui, pagal kurį būtų išreiškiama parama Ukrainai, ketvirtadienį skelbia „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi savo šaltiniais.
Kaip teigiama publikacijoje, trys diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad JAV atsisako palaikyti JT rezoliucijos projektą, pagal kurį yra išreiškiama parama Ukrainos teritoriniam vientisumui bei smerkiama Rusijos agresija.
Toks pareiškimas pasirodė po ryškios kolizijos, įvykusios tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidentė Donaldo Trumpo, kuris šiuo metu siekia kuo greičiau sustabdyti karą Ukrainoje, nepaisydamas Kyjivo interesų.
Pažymima, kad toks ginčas lemia didelę politinę krizę Ukrainoje.
JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projekte, kurį įvertino ir „Reuters“ žurnalistai, yra smerkiama Rusijos agresija ir dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas‚ palaikyti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybe ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“.
„Pastaraisiais metais JAV nuolat palaikydavo panašias rezoliucijas, pagal kurias buvo remiama teisinga taika Ukrainoje“, – ketvirtadienį, išlaikydamas anonimiškumą, sakė „Reuters“ šaltinis.
Pasak vieno iš šaltinių teigimu, rezoliuciją, kuria išreiškiamas palaikymas Ukrainai, remia daugiau kaip 50 šalių.
Publikacijoje taip pat pažymima, kad JAV savo ruožtu iki šiol buvo viena iš pagrindinių tokių rezoliucijų, pagal kurias yra išreiškiama parama Ukrainai, iniciatorių.
Tiesa, pažymima, kad nėra aiškaus termino, iki kada reikia pritarti minimam rezoliucijos projektui, todėl Vašingtonas vis dar gali pakeisti savo poziciją.
Ir nors balsavimas JT dėl šios rezoliucijos priėmimo vis dar gali vykti be JAV paramos, tačiau yra mažai tikėtina, kad tokiu atveju būtų vieningai išreiškiama parama Ukrainai.
„Šiuo metu situacija yra tokia kad jie [JAV atstovai] šio dokumento nepasirašys“, – sakė vienas iš diplomatinių šaltinių.
Odesoje nugriaudėjo sprogimas
Ketvirtadienį Odesoje per nežinomo daikto sprogimą buvo apgadinti trys automobiliai.
Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausiosios valdybos atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
„Preliminariais duomenimis, sprogus nežinomam daiktui, apgadinti trys automobiliai. Laimė, žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.
Incidento vietoje dirba išminuotojai, kriminalistai, tyrėjai ir policijos operatyviniai darbuotojai. Tiriamos visos sprogimo aplinkybės.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau Odesoje teisėsaugininkai sulaikė 14-metį paauglį, kuris už pinigus padegė kariškių visureigį.
Trumpo pasiuntinys susitiko su Zelenskiu: tvyrant įtampai atšaukė spaudos konferenciją
D. Trumpo spec. pasiuntinys K. Kelloggas atvyko į Ukrainos prezidentūrą, pasikalbėti su V. Zelenskiu, skelbiama UNIAN. Pokalbis vyks tvyrant įtemptai situacijai tarp Baltųjų rūmų ir Kyjivo, kuomet D. Trumpas pažėrė seriją aršių pareiškimų V. Zelenskio atžvilgiu.
Maža to, taip pat pranešta, kad po susitikimo tarp K. Kelloggo ir V. Zelenskio nebus spaudos konferencijos, kaip žadėta anksčiau. Kodėl ji yra atšaukiama, nepranešama.
Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai Keithas Kelloggas antrą dieną lankosi Ukrainoje.
Vasario 19 d. jis susitiko su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku, žvalgybos ir specialiųjų tarnybų vadovais.
Sybiha patvirtino Kelloggui, kad Ukraina yra pasirengusi pasiekti taiką jėga
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha su JAV prezidento specialiuoju atstovu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu aptarė kelius į visapusišką, teisingą ir tvirtą taiką.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos diplomatijos vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X.
„Susitikau su generolu Kelloggu, kad aptartume kelius į visapusišką, teisingą ir tvirtą taiką. Aš patvirtinau Ukrainos pasirengimą pasiekti taiką jėga ir mūsų viziją dėl būtinų žingsnių. Taip pat pakartojau, kad Ukrainos ir „transatlantikos“ saugumas yra nedalomas“, – pažymėjo A. Sybiha.
Kaip pranešė „Ukrinform“, trečiadienio, vasario 19-osios, rytą į Ukrainos sostinę atvyko JAV prezidento specialusis įgaliotinis Ukrainai ir Rusijai K. Kelloggas.
Jis ketvirtadienį taip pat susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Naujos detalės apie skandalingą Zelenskio susitikimą su Trumpo pasiuntiniu: davė tik 1 val. priimti svarbų sprendimą
Tą dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas buvo atvykęs į Kyjivą ir susitiko su V. Zelenskiu. Susitikimas nebuvo palankus nei vienai pusei, rašo „NBC News“.
S. Bessentas įteikė V. Zelenskiui dokumentą, pagal kurį JAV priklausytų pusė Ukrainos retųjų iškasenų.
Pranešama, kad V. Zelenskį pribloškė S. Bessento požiūris.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„The Economist“: Ukrainai netikėtai atsivėrė naujas frontas iš Vakarų – Trumpas nori patraukti Zelenskį
Trejus metus Ukraina išgyveno tai, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama: puolimą iš oro ir sausumos, kruviną karą, raketas, dronus, sklandytuvus, kankinimus. Dabar netikėtai atsivėrė naujas frontas, šį kartą iš Vakarų, rašo „The Economist“.
Donaldas Trumpas įžūliai apkaltino Volodymyrą Zelenskį, o šis pradėjo rodyti pyktį. Antradienį V. Zelenskis atšaukė ilgai planuotą kelionę į Saudo Arabiją, sakydamas, kad nenori būti siejamas su ten vykstančiomis derybomis be jo. Kitą dieną D. Trumpas atsakė pavadindamas V. Zelenskį „diktatoriumi“.
D. Trumpo sprendimas kalbėtis su V. Putinu ir akivaizdus jo noras reabilituoti Kremlių šokiravo Kyjivą.
„Mūsų psichinė būklė nebuvo gera tą dieną, kai išgirdome naujieną, bet mes to tikėjomės“, – sako vienas iš V. Zelenskio partijos deputatų.
Ukrainos atstovams durys Vašingtone buvo užtrenktos.
„Supratome, kokiu lygiu Amerikoje įsigalėjo Rusijos naratyvai“, – sako jis.
Opozicijos deputatas sako, kad Ukrainos parlamente vyrauja nuojauta, kad jiems teks balsuoti dėl žeminančio paliaubų susitarimo.
„Net jei Ukraina išbris iš karo, šalies laukia kova už išlikimą. Žmonės, politikai ir kariai yra išsekę. Šimtai tūkstančių žmonių žuvo arba yra sužeisti. Milijonai žmonių paliko šalį. Bene trečdalis iš 4,3 mln. ukrainiečių, pabėgusių į Europą, yra jaunesni nei 18 metų; daugelis jų niekada nebegrįš. Susitarimas be ilgalaikio saugumo privers dar daugiau tėvų siųsti savo vaikus į užsienį, o tai dar labiau pagilins ir taip ryškią Ukrainos demografinę krizę“, – rašo leidinys.
Kol kas vyrauja sumaištis ir nėra nieko panašaus į artėjantį susitarimą. Kol kas daug kas apskritai vystosi pagal blogiausią Ukrainos scenarijų. Daugelis šalies elito atstovų nuogąstauja, kad iš D. Trumpo komandos sklindančios kalbos atkartoja Rusijos spąstus: raginama nutraukti ugnį be saugumo garantijų ir nedelsiant surengti rinkimus, kurie sugriautų Ukrainos vienybę.
„Panašu, kad D. Trumpas nori atsikratyti V. Zelenskio, kurio jis niekada nemėgo ir kuris, jo manymu, yra sudėtingas. Kalbama ne apie rinkimus, o apie tai, kaip atsikratyti V. Zelenskio“, – leidiniui sako deputatas.
D. Trumpas skubina Ukrainą ir to rezultatas tikriausiai bus ne tiek greita taika, kiek Ukrainai nepriimtinas pasiūlymas.
Didžiulis gaisras Maskvoje: užsiliepsnojo kompiuterių inžinerijos institutas
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Maskvos Lebedevo tiksliosios mechanikos ir kompiuterių inžinerijos institute kilo gaisras, praneša „Nexta“.
Sugriuvus instituto stogui ir sienoms, iš pastato beveik nieko neliko.
Institutui yra taikomos ES ir Šveicarijos sankcijos.
Institutas dirbo kuriant SIM korteles su rusišku šifravimu, gaminant radiolokacinius procesorius karinio jūrų laivyno radiolokacinėms stotims ir projektuojant sistemą, leidžiančią saugumo tarnyboms stebėti mobiliojo ryšio ir interneto vartotojus.
Šias technologijas plačiai naudoja Rusijos karinė pramonė.
Last night, a fire broke out at the Lebedev Institute of Precision Mechanics and Computer Engineering in Moscow
— NEXTA (@nexta_tv) February 20, 2025
The roof and walls of the institute collapsed, leaving almost nothing of the building.
The institute is under EU and Swiss sanctions.
It specialized in developing… pic.twitter.com/GDsVscA5e8
Rusija ir Baltarusija bendras karines pratybas „Zapad“ planuoja surengti šį rugsėjį
Baltarusija ir Rusija 2025-ųjų rugsėjį surengs dideles bendras karines pratybas „Zapad“ („Vakarai“), ketvirtadienį žurnalistams sakė baltarusių gynybos ministerijos Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas Valerijus Revenka.
„Tai plataus masto pratybos, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Jos yra stebimos. Dabar formuluojame savo poziciją, ar kviesti ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) valstybes nares į šias pratybas (kaip stebėtojas). Esame įsipareigoję laikytis 2011-ųjų Vienos dokumento“, – Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ citavo V. Ravenką.
Bendros Maskvos ir Minsko pratybos „Zapad“ rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
Praėjusį kartą, 2021 metais, pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“. Jos prasidėjo dvi savaitės iki Rusijai pradedant plataus masto invaziją Ukrainoje.
Baltarusija yra artima Maskvos sąjungininkė ir aktyviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. 2022 metais ši izoliuota Rytų Europos šalis leido Rusijos kariams iš savo teritorijos pradėti puolimą Kyjivo link.
Žiniasklaida: JAV svarsto suteikti Ukrainai automatinę narystę NATO, jei Rusija pažeistų taikos susitarimą
JAV kaip taikos Ukrainoje susitarimo dalį svarsto galimybę automatiškai suteikti Ukrainai narystę NATO, jeigu Rusija pažeistų susitarimą. Apie tai „NBC News“ sakė keturi šaltiniai. Tai reiškia, kad Rusijai vėl užpuolus Ukrainą, jai būtų automatiškai suteikiama narystė NATO.
Tokia nuostata būtų siekiama išspręsti pagrindinį Ukrainos ir jos sąjungininkių rūpestį, kad Rusija pergrupavusi savo pajėgas vėl įsiveržtų į šalį.
Ukraina siekia narystės NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad šiandien nėra kitų variantų, kaip garantuoti Ukrainos saugumą, tik narystė NATO arba stipri kariuomenė su stipria oro gynyba ir užsienio karių kontingentu.
Ukrainos vadovas sakė, kad Ukraina yra tokioje padėtyje, kad daug saugumo garantijų variantų tiesiog nėra. „Niekas nepaims ir nesukurs ko nors naujo, globalaus, kosminio", - sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina nori saugumo garantijų jau šiais metais, nes šiais metais nori baigti karą, tad saugumo garantijos yra aiškios.
V. Zelenskis sakė siūlantis Ukrainos narystę NATO, bet partnerėms nepatinka, kai jis apie tai kalba. Vienintelė alternatyva narystei NATO yra milijoninė Ukrainos kariuomenė ir visapusė oro gynybos sistema, kurią „turi tik amerikiečiai, prezidentas Donaldas Trumpas“, sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, kalbant apie saugumo garantijas, kai kurios partnerės ragina „ką nors duoti rusams, ištiesti jiems ranką“. Tačiau Ukrainai „nereikia Rusijos kontingento ir rusų oro gynybos“, Ukraina prašo apsaugos kaip tik nuo rusų, todėl gali kliautis vien savo partnerėmis, pabrėžė V. Zelenskis.
„Ukrainai reikia stiprios oro gynybos sistemos vien tam, kad apsisaugotų nuo Rusijos. Mums taip pat reikia kontingento iš tų šalių, kurios nori ir gali stovėti mūsų miestuose, prie mūsų sienų, prie kontaktinės linijos (...) bet esame pasirengę dialogui, diskusijoms, kokiais kiekiais“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anksčiau V. Zelenskis yra sakęs, kad prieš Ukrainos narystę NATO pasisako JAV, Vokietija, Vengrija ir Slovakija.
„Reuters“: Trumpas skubina Ukrainą pasirašyti susitarimą dėl iškasenų ir gali pateikti kitokį pasiūlymą
Donaldo Trumpo administracija gali siekti sudaryti supaprastintą susitarimą su Ukraina dėl naudingųjų iškasenų, kad susitarimas būtų sudarytas greitai, o tik vėliau būtų deramasi dėl išsamių sąlygų, pavyzdžiui, kiek didžiulių Ukrainos išteklių priklausytų JAV, rašo „Reuters“.
Apie tai agentūrai komentavo du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Paviešintas Europos planas Ukrainai: kalbama ir apie Rytų Europos stiprinimą
Didžioji Britanija ir Prancūzija parengė planą, pagal kurį Vakarų karinės pajėgos būtų dislokuotos Ukrainos miestuose ir strateginiuose objektuose, o dideli kontingentai būtų dislokuoti kaimyninėse NATO šalyse. Šį planą kitą savaitę Vašingtone D. Trumpui pristatys Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, pranešė „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais.
Trumpas apkaltino Zelenskį, kad „nemandagiai“ elgėsi su JAV pasiuntiniu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad su jo iždo sekretoriumi vizito Kyjive metu buvo elgiamasi „nemandagiai“, apkaltindamas Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį dėl to, kad šis „miegojo“ ir nesugebėjo dėl nieko susitarti.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas praėjusią savaitę Ukrainos sostinėje susitiko su V. Zelenskiu, kad aptartų galimybę mainais į pagalbą šalies saugumui suteikti Vašingtonui prieigą prie retųjų Ukrainos žemės mineralų.
„Scottas Bessentas ten nuvyko ir su juo elgėsi gana nemandagiai, nes iš esmės jam buvo atsakyta“, – prezidento lėktuve kalbėdamas su žurnalistais pasakė D. Trumpas.
„O Zelenskis miegojo ir negalėjo su juo susitikti.“
S. Bessentas „daugybę valandų važiavo traukiniu – tai pavojinga kelionė, o mes kalbame apie iždo sekretorių“, – aiškino D. Trumpas.
„Jis nuvažiavo, kad pasirašytų dokumentą, bet grįžo tuščiomis.
Jie to dokumento pasirašyti nenorėjo.“
Šios remarkos buvo išsakytos po to, kai D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą „diktatoriumi“, atsisakančiu surengti rinkimus, ir pareiškė, kad „visos kortos“ derybose dėl karo užbaigimo yra rusų rankose.
„Diktatorius be rinkimų Zelenskis verčiau paskubėtų, nes jam nebeliks jokios Šalies“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
V. Zelenskis pirmiau atsakydamas į JAV prezidento komentarus apie V. Zelenskio populiarumo reitingą sakė, kad D. Trumpas gyvena Rusijos „dezinformacijos“ burbule.
Jungtinės Valstijos yra suteikusios Ukrainai reikšmingos finansinės ir karinės pagalbos, tačiau D. Trumpas papykdė Kyjivą ir jo rėmėjus Europoje, pradėdamas derybas su Maskva, kuriomis, baiminamasi, karas gali būti užbaigtas jiems nepriimtinomis sąlygomis.
D. Trumpas JAV Ukrainai teikiamą karinę ir finansinę pagalbą kritikuoja nuo pat Rusijos invazijos pradžios, o šį mėnesį užsiminė norįs susitarti dėl galimybės iš Ukrainos gauti retų žemės mineralų – tokia būtų tolesnės JAV pagalbos sąlyga.
Vasario 12 d. šiam klausimui aptartį į Kyjivą išvyko S. Bessentas. Tai buvo pirmas D. Trumpo kabineto nario vizitas Ukrainoje.
V. Zelenskis 2019 m. buvo išrinktas penkerių metų kadencijai, tačiau, 2022 m. vasarį prasidėjus rusų invazijai ir šalyje paskelbus karinę padėtį, iš vadovo posto nepasitraukė.
Prezidentaujant Joe Bidenui, Jungtinės Valstijos sveikino Rusijos karinių pajėgų puolimui besipriešinančios Ukrainos prezidentą V. Zelenskį kaip didvyrį, o Maskvą apibėrė įvairiomis sankcijomis.
Macronas sako, kad Prancūzija ir sąjungininkai yra vieningi Ukrainos klausimu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, rengdamasis vykti Vašingtoną kitą savaitę, pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai sutinka, jog sudarant bet kokį susitarimą dėl karo su Rusija užbaigimo turėtų būti atsižvelgta į Ukrainos teises ir Europos saugumo interesus.
„Prancūzijos ir jos sąjungininkų pozicija yra aiški ir vieninga. Norime ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su 19 daugiausia Europos šalių vadovais, kurių dauguma dalyvavo nuotoliu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pribloškė Europos Sąjungą (ES) pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Vladimiru Putinu po trejus metus trukusio Rusijos karo prieš Ukrainą, nepaisydamas nei Europos šalių, nei Kyjivo interesų.
Trečiadienio popietę E. Macronas surengė susitikimą dėl Ukrainos, siekdamas koordinuoti Europos atsaką į tai, ką jis pavadino egzistencine grėsme iš Rusijos po šokiruojančio JAV politikos pasikeitimo.
„Mes palaikome Ukrainą ir vykdysime visas savo pareigas, kad užtikrintume taiką ir saugumą Europoje“, – po konferencijos sakė E. Macronas.
Tačiau jis sakė, kad dalyviai, tarp kurių buvo ES šalių, taip pat Islandijos, Norvegijos ir Kanados vadovai, pabrėžė, kad Ukraina turėtų būti įtraukta į procesą ir „gerbiamos jos teisės“.
Jie teigė, kad ilgalaikiam susitarimui užtikrinti reikia tvirtų ir patikimų garantijų ir kad reikia atsižvelgti į Europos saugumo problemas.
„Esame įsitikinę, kad reikia didinti gynybos ir saugumo išlaidas ir pajėgumus Europoje ir kiekvienoje mūsų šalyje“, – pridūrė E. Macronas.
Kelionė kitos savaitės pradžioje
E. Macronas su D. Trumpu Vašingtone susitiks jau pirmadienį, sakė JAV prezidentas žurnalistams trečiadienį savo lėktuve.
Anksčiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimas įvyks „kitos savaitės pradžioje“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniu Keitu Kelloggu (Kitu Kelogu) ir kad tikisi konstruktyvaus darbo su Jungtinėmis Valstijomis, po to, kai D. Trumpas jį užsipuolė socialiniuose tinkluose.
Trečiadienį D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, o dieną anksčiau apkaltino Kyjivą pradėjus karą, tuo sukeldamas net kai kurių savo Respublikonų partijos narių pasipriešinimą.
Prancūzija yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų iš Vakarų nuo tada, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Pirmadienį E. Macronas priėmė kelis Europos lyderius, įskaitant Vokietijos, Britanijos, Italijos, Lenkijos ir Nyderlandų vadovus, taip pat NATO ir ES vadovus, į skubias derybas, tačiau kelios mažesnės Europos šalys, įskaitant Rumuniją ir Čekiją, kaip pranešama, pasipiktino, kad nebuvo pakviestos.
Trečiadienio popietę vykusiame susitikime asmeniškai dalyvavo Rumunijos laikinasis prezidentas Ilie Bolojanas (Ilijė Bolodžanas) ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas (Liukas Fridenas), pranešė Prancūzija.
Tuo metu Lietuvos, Kipro, Suomijos, Belgijos, Bulgarijos, Kanados, Kroatijos, Estijos, Graikijos, Airijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos, Slovėnijos ir Čekijos vadovai prisijungė vaizdo ryšiu.
Vengrijos ir Slovakijos, kurių ministrai pirmininkai laikomi artimais V. Putinui, taip pat NATO narės Turkijos, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) norėtų atlikti tarpininko vaidmenį, dalyvių sąraše nebuvo.
„Egzistencinė grėsmė“
„Rusija kelia egzistencinę grėsmę europiečiams“, – sakė E. Macronas antradienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniams laikraščiams.
„Nemanykite, kad negali nutikti neįsivaizduojamų dalykų, įskaitant blogiausius“, – teigė jis.
E. Macronas atrodė esąs atviras idėjai siųsti taikdarių pajėgas į Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad tai galėtų vykti tik ribotai ir atokiau nuo fronto linijos.
Užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot (Žanas-Noelis Baro) sakė, kad Prancūzijai gali tekti priimti sudėtingus sprendimus.
„Rusija nusprendė pasidaryti iš mūsų priešus, ir mes turime atverti akis, suvokti grėsmės mastą ir apsisaugoti“, – sakė jis transliuotojui RTL.
„Jei nieko nedarysime, jei liksime akli grėsmei, fronto linija vis labiau artės prie mūsų sienų“, – teigė ministras.
Anksčiau jis sakė, kad tik europiečiai gali suteikti garantijas, būtinas ilgalaikei taikai Ukrainoje užtikrinti.
Siekdamos išlaikyti spaudimą Maskvai, ES šalys trečiadienį susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai etapo, sakė diplomatai.
Nausėda iš buvusio Ukrainos premjero atėmė Lietuvos apdovanojimą
Prezidentas Gitanas Nausėda iš buvusio Ukrainos premjero Mikolos Azarovo atėmė Lietuvos valstybės apdovanojimą.
Dekrete nurodyta, kad M. Azarovas iš apdovanotųjų sąrašo išbrauktas pažeminus apdovanotojo vardą.
Ukrainos ekspremjerui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius skirtas 1998 metų lapkritį per prezidento Valdo Adamkaus vizitą Ukrainoje.
M. Azarovas tuo metu vadovavo Ukrainos mokesčių tarnybai.
Ukrainos premjero pareigas jis ėjo 2010–2014 metais, prezidentu būnant prorusiškam Viktorui Janukovyčiui.
Iš Vyriausybės vadovo pareigų M. Azarovas atsistatydino vykstant vadinamiesiems Maidano protestams, kai į gatves išėję žmonės nuvertė V. Janukovičiaus valdžią. Šiuo metu M. Azarovas gyvena Rusijoje.
Kaip yra skelbęs leidinys „Kyiv Independent“, pernai Ukrainos generalinė prokuratūra dėl Rusijos karo Ukrainoje pateisinimo ir raginimo „nuversti konstitucinę santvarką“ M. Azarovui pateikė kaltinimus.
Pagal įstatymą, prezidentas gali išbraukti asmenis iš apdovanotųjų sąrašo, jei jų veikla žemina apdovanotojo vardą.
Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui.
Zelenskis tikisi, kad susitikimas su Trumpo pasiuntiniu bus konstruktyvus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu ir kad tikisi konstruktyvaus darbo su JAV po to, kai Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose užsipuolė ukrainiečių lyderį.
Vėlų trečiadienį V. Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius per savo kasdienį vakarinį vaizdo įrašą, praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas savo socialiniame tinkle jį sukritikavo ir pavadino diktatoriumi. Šie D. Trumpo komentarai atkartojo Kremliaus kalbas ir šokiravo Europą bei Kyjivą.
„Rytoj planuojame susitikti su generolu Kelloggu, ir mums labai svarbu, kad šis susitikimas ir apskritai mūsų darbas su Amerika būtų konstruktyvus“, – sakė V. Zelenskis.
„Kartu su Amerika ir Europa taika gali būti patikimesnė, ir tai yra mūsų tikslas“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad galingiausi pasaulio žmonės – akivaizdi aliuzija į D. Trumpą – turi rinktis – būti su Kremliumi arba siekti taikos.
„Ateitis yra ne su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, o su taika. Kiekvienas pasaulio gyventojas ir galingieji gali rinktis: būti su Putinu ar su taika. Turėtume rinktis taiką. Dėkoju visiems už palaikymą“, – pažymėjo jis.
Jis sakė, kad „tikisi Ukrainos vienybės“, taip pat „Europos vienybės“ ir „Amerikos pragmatizmo“.
V. Zelenskis taip pat tvirtino, kad Ukraina norėjo užbaigti karą nuo pirmos sekundės, kai 2022-ųjų vasarį įsiveržė Rusija, ir kad nori taikos susitarimo, užtikrinančio, jog Maskva daugiau nepuls.
„Esu įsitikinęs, kad jį užbaigsime ir pasieksime ilgalaikę taiką. Ir kad Rusija negalėtų vėl ateiti į Ukrainą, ir kad ukrainiečiai grįžtų iš Rusijos nelaisvės, ir kad Ukraina turėtų ateitį. Tai normalus kiekvienos tautos troškimas“, – teigė jis.
Vėliau V. Zelenskis pareiškė, kad kalbėjosi su JAV senatoriumi respublikonu Lindsey Grahamu (Lindsiu Grejemu), Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu).
„Labai vertiname JAV Kongreso dviejų rūmų ir abiejų partijų paramą Ukrainos žmonėms kovoje su Rusijos agresija“, – po pokalbio su L. Grahamu socialiniame tinkle sakė jis.
Jis sakė, kad E. Macronas „pasidalijo informacija apie neseniai vykusias derybas su pasaulio lyderiais“ ir kad „Prancūzija laisvę vertina taip pat kaip ir mes“.
„Dėkoju už jūsų paramą“, – sakė jis po pokalbių su E. Macronu ir K.. Starmeriu.
Trumpo išpuoliai prieš Zelenskį peraugo į asmeniškumus: laimėtojas bus tik vienas – Rusija
Per pastarąją parą viešojoje erdvėje matėme stipriai pasikeitusią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pusėn. V. Zelenskis taip pat griežčiau nei įprastai atsakė D. Trumpui. Kaip rašo CNN, jau anksčiau kirbėjo įtarimas, kad tai yra asmeniniai reikalai, tačiau anksčiau buvo vilties, kad nugalės gėrio Amerikai ir Ukrainai siekis.
Minėtas leidinys pateikė pastarųjų dienų konflikto tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio analizę.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Trumpo administracija nurodė Pentagonui mažinti biudžetą
Donaldo Trumpo administracija nurodė aukštesniojo rango JAV kariuomenės vadovams parengti plataus masto taupymo planą, pagal kurį gynybos biudžetas kasmet būtų mažinamas aštuoniais procentais ir per penkerius metus susitrauktų maždaug 290 mlrd. JAV dolerių, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Pradėti karpyti biudžetą Pentagonui liepė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, cituodamas viename memorandume skelbiamą informaciją pranešė „The Washington Post“.
Pentagono 2025 m. biudžetas sudaro apie 850 mlrd. JAV dolerių. Įvairių politinių pažiūrų įstatymų kūrėjai sutinka, kad tokių didelių išlaidų reikia tam, kad būtų galima atgrasyti grėsmes, ypač tas, kurias kelia Kinija ir Rusija.
Pilnai įvykdžius biudžeto mažinimo planą, ši suma kasmet sumažėtų dešimtimis milijardų dolerių, o pasibaigus penkerių metų terminui pasiektų maždaug 560 mlrd. JAV dolerių.
Pranešime nepaaiškinama, kokiose būtent srityse būtų taupomos didžiausios pasaulyje kariuomenės lėšos, tačiau pirmiau tame pačiame leidinyje pasirodžiusiame straipsnyje rašoma, kad yra nusitaikyta ne į uniformuotą personalą, o į jaunesniuosius civilius darbuotojus.
Toks pranešimas, pasirodęs po to, kai Pentagone lankėsi Elono Musko vadovaujamo Vyriausybės našumo departamento atstovai, greičiausiai sulauks tiek kariškių, tiek Kongreso pasipriešinimo.
Paskelbus šią žinią, trumpai nukrito tokių didžiausių JAV gynybos rangovų, kaip „Lockheed Martin“ ir „Northrop Grumann“ akcijų kainos.
P. Hegsetho memorandume teigiama, kad siūlomas taupymo planas turi būti parengtas iki vasario 24 d., o jame būtina atsižvelgti į 17 kategorijų, kurioms D. Trumpo pageidavimu turi būti pritaikyta išlygų. Tarp tokių kategorijų – prie JAV sienos su Meksika vykdomos operacijos ir branduolinių ginklų bei raketinės gynybos modernizavimas.
Memorandume taip pat reikalaujama skirti finansavimo regioniniams štabams, tokiems, kaip Indijos ir Ramiojo vandenyno vadavietė bei Kosmoso vadavietė.
Tačiau kitų svarbių centrų, tokių, kaip Europos vadavietė, kuri buvo atsakinga už JAV strategijos įgyvendinimą Ukrainoje vykstančiame kare, taip pat Afrikos vadavietė ir operacijas Vidurio Rytuose prižiūrinti Centrinė vadavietė, šiame sąraše nėra, nurodo „The Washington Post“.
Gynybos departamentas „privalo skubiai imtis veiksmų, kad būtų atgaivintas kario etosas, atkurta mūsų kariuomenė ir vėl sukurtos atgrasymo priemonės“, – savo antradienio memorandume rašė P. Hegsethas, kurio žodžius cituoja „The Washington Post“.
„Mūsų biudžete bus numatyta išteklių mums reikalingoms kovinėms pajėgoms, atsisakyta nereikalingų gynybos išlaidų, be to, juo bus mažinama perteklinė biurokratija ir skatinama veiksminga reforma, įskaitant pažangą atliekant auditą“, – tęsė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pažadėjęs ženkliai sumažinti vyriausybės išlaidas ir nutraukti JAV pagalbą Ukrainai pastarosios kare su rusų okupantais.
Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN.
Apie tai jis kalbėjo komentuodamas tebesitęsiančius konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.
„Visame pasaulyje greitai imuosi veiksmų, kad užbaigčiau karus, sureguliuočiau konfliktus ir atkurčiau taiką planetoje – noriu taikos ir nenoriu, kad <...> visi būtų žudomi“, – trečiadienį sakė jis.
„Ir pažvelkite į mirtį Artimuosiuose Rytuose, ir į mirtį, kuri vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, kuri tęsiasi, ir mes ketiname tai nutraukti. Trečiasis pasaulinis karas niekam nėra naudingas, ir jūs nesate taip toli nuo jo, pasakysiu jums dabar, jūs nesate taip toli. Jei (prezidento Joe Bideno – red. past.) administracija būtų dirbusi dar vienerius metus, jūs būtumėte patekę į Trečiąjį pasaulinį karą, o dabar jo nebus“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas padėkojo Saudo Arabijai, kuri parėmė JAV ir Rusijos delegacijų susitikimą, už tai, kad šią savaitę surengė JAV ir Rusijos derybas, ir pavadino jas „dideliu žingsniu“, o Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išvadino „kukliai sėkmingu komiku“ ir „diktatoriumi be rinkimų“.
D. Trumpo retorika pastarosiomis dienomis atitinka Kremliaus propagandą.
V. Zelenskis pareiškė, kad jo kolega „gyvena šioje dezinformacijos erdvėje“ ir padeda „Putinui išeiti iš izoliacijos“.
Britų premjeras pareiškė paramą „demokratiniu būdu išrinktam“ Zelenskiui
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį asmeniškai pareiškė paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvadino diktatoriumi, pranešė premjero kanceliarija.
„Ministras pirmininkas šį vakarą kalbėjo su prezidentu Zelenskiu ir pabrėžė, kad visiems būtina dirbti išvien“, – teigiama Dauning Stryto pranešime. K. Starmeris „pareiškė remiąs prezidentą Zelenskį kaip demokratiniu būdu išrinktą Ukrainos vadovą ir sakė, kad yra visiškai logiška karo metu nerengti rinkimų, kaip tai buvo daroma JK Antrojo pasaulinio karo metais“.
„Ministras pirmininkas dar kartą pakartojo, kad remia JAV vadovaujamas pastangas Ukrainoje pasiekti ilgalaikę taiką ir atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – nurodoma pranešime.
Trumpo pareiškimas dėl karo Ukrainoje: visos kortos yra rusų rankose
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasakė, kad derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo „visos kortos“ yra rusų rankose.
„Manau, kad rusai nori, kad karas baigtųsi... Bet galvoju, kad visos kortos kaip ir yra jų rankose, nes jie yra užėmę didelę teritorijos dalį, todėl visos kortos – jų rankose“, – kalbėdamas su žurnalistais aiškino D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tai pat jis pavadino lordą Zelenskį diktatoriumi, tačiau jis pats rinkimų metu sakė, kad norėtų tapti diktatoriumi ''bent 1 dienai''
kaip žinome Ukrainą palaiko ne tik dauguma Europos valstybių, bet ir pačioje JAV senate ir atstovų rūmuose tiek respublikonai, tiek demokratai dauguma palaiko Ukrainą, tad šis Trampo šiknos laižymas kacapams gali baigtis jo impičmentu ir jis tai puikiai žino
tuo tarpu vakar JAV Niu Jorke ir Vašingtone į gatves susirinko beveik šimtas tūkst. žmonių protestuoti prieš pirdylos politiką
šlovė demokratijai! mirtis fašizmui!
Zelenskis: esame pasirengę susitarimui su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino stiprinti Kyjivo ir Vašingtono ryšius, didėjant įtampai tarp jo ir JAV vadovo Donaldo Trumpo.
„Tvirti Ukrainos ir JAV santykiai naudingi visam pasauliui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad ketvirtadienį įvyko produktyvus susitikimas su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu dėl „padėties mūšio lauke, karo belaisvių grąžinimo ir veiksmingų saugumo garantijų“.
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui taip pat patvirtino, kad Kyjivas yra pasirengęs „tvirtam, tikrai naudingam susitarimui su JAV prezidentu dėl investicijų ir saugumo“, omenyje turėdamas anksčiau pasiūlytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų dalijimosi su JAV.
„Pasiūlėme greičiausią ir konstruktyviausią būdą, kad būtų pasiektas rezultatas. Mūsų komanda pasirengusi dirbti 24 valnadas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė V. Zelenskis.
Žiniasklaidos surinktais duomenimis, D. Trumpo administracija buvo pasiūliusi Ukrainai, kad Kyjivas perleistų 50 proc. šalies retųjų iškasenų JAV nuosavybei, tačiau V. Zelenskis atsisakė pasirašyti tokį susitarimą.