Zelenskis atvyko į Turkiją, susitiks su Erdoganu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad atvyko į Turkiją derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarti apsikeitimų kaliniais ir kitų klausimų.
„Oficialus vizitas su pirmąja ponia į Turkiją. Susitikimai su prezidentu Erdoganu ir pirmąja ponia Emine Erdogan“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pirmadienį pradėjo kelionę po Artimuosius Rytus, vykdamas į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Aplankyti jis ruošiasi ir Saudo Arabiją.
Tuo metu Maskva ir Vašingtonas antradienį Saudo Arabijoje ruošiasi savo pareigūnų susitikimui.
Taip pat kalbama apie galimą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą, Europai ir Kyjivui nerimaujant, kad jie bandys užbaigti trejus metus trunkantį karą Ukrainoje be jų.
ES vadovė: Ukraina nusipelno taikos per jėgą
Skubiame Europos lyderių susitikime dėl Ukrainos buvo sutarta, kad po kelerių metų karo su Rusija šalis nusipelno „taikos per jėgą“, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos vadovė Ursula von der Leyen.
„Šiandien Paryžiuje mes dar kartą patvirtinome, kad Ukraina nusipelno taikos per jėgą“, - socialiniame tinkle X parašė ji.
„Europa neša visą savo karinės pagalbos Ukrainai dalį. Tuo pat metu mums reikia stiprinti Europos gynybą“, - pridūrė U. Von der Leyen.
JK premjeras Starmeris: JAV parama – vienintelė Ukrainos apsauga nuo Rusijos
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį perspėjo, kad „JAV parama“ būtų „vienintelis būdas“ neleisti Rusijai vėl pulti Ukrainos, jei būtų sudaryta taika.
„Esu pasirengęs svarstyti galimybę panaudoti britų pajėgas kartu su kitomis, jei bus pasiektas ilgalaikis taikos susitarimas, tačiau turi būti JAV parama, nes JAV saugumo garantija yra vienintelis būdas veiksmingai atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo“, – sakė K. Starmeris po Europos viršūnių susitikimo Paryžiuje ir pridūrė, kad kitą savaitę vyks į Vašingtoną aptarti šio klausimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tuskas: Europa supranta, jog įžengė į naują santykių su JAV etapą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa supranta, jog jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą.
Jis su kitais Europos lyderiais pirmadienį dalyvavo Paryžiuje vykusiame skubiai surengtame susitikime saugumo klausimais, reaguojant į JAV politikos pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.
„Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Visi tai matome“, – sakė D. Tuskas žurnalistams Paryžiuje.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas be Kyjivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino V. Putinui pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
Danijos premjerė: dabar Rusija kelia grėsmę visai Europai
Rusija „dabar grasina visai Europai“, pirmadienį po skubių derybų Paryžiuje dėl JAV pasikeitusios politikos karo Ukrainoje atžvilgiu perspėjo Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Karas Ukrainoje susijęs su Rusijos „imperinėmis svajonėmis, stipresnės ir didesnės Rusijos kūrimu ir aš nemanau, kad ji sustos Ukrainoje“, – žurnalistams sakė premjerė.
Ji perspėjo JAV nesistengti susitarti dėl „greitų“ paliaubų, kurios suteiktų Rusijai progą „vėl mobilizuotis, pulti Ukrainą ar kitą šalį Europoje“.
Rusijos valstybinė televizija: Rusijos delegacija atskrido į Saudo Arabiją deryboms su JAV
Rusijos delegacija, kurioje yra užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas, atvyko į Saudo Arabiją aukšto lygio derybų su JAV pareigūnais, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija.
Naujienų kanalas „Rossija 24“ parodė, kaip pareigūnai išlipa iš lėktuvo Saudo Arabijos sostinėje Rijade. „Svarbiausia pradėti realų mūsų ir Vašingtono santykių normalizavimą“, – lėktuvui nusileidus žurnalistui sakė J. Ušakovas.
Zelenskis pasakė, ar dalyvaus susitikime su Rusijos ir JAV atstovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedalyvaus antradienį vyksiančiame pokalbyje tarp Rusijos ir JAV atstovų, rašo „Politico“.
Pasak leidinio, V. Zelenskio trečiadienį suplanuotas vizitas į šį regioną sukėlė spėliones, ar Ukraina visgi dalyvaus tariamose derybose dėl taikos sudarymo.
„Ukraina nedalyvaus derybose. Ukraina nežinojo, kad jos bus surengtos. Vizitas į šį regioną buvo suplanuotas dar prieš JAV nusprendžiant čia susitikti su Rusijos atstovais“, – teigė V. Zelenskis, pabrėždaamas, kad bet kokios derybos dėl taikos sudarymo, tačiau nedalyvaujant Kyjivo atstovams, „neatneš jokių rezultatų“.
Rusai atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija, sužeisti šeši žmonės
Rusijos kariuomenė pirmadienį atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija, sužeisti šeši žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Visą dieną agresorius atakavo Nikopolio rajoną dronais ir apšaudė iš artilerijos. Červonohryhorivkos bendruomenėje buvo sužeisti 5 žmonės. Dar vienas – Nikopolyje. Tai 48 metų vyras, jis gydysis ambulatoriškai“, – parašė pareigūnas.
S. Lysako duomenimis, per rusų atakas žalos taip pat padaryta Marhaneco ir Myrivkos bendruomenėms. Nukentėjo kelios įmonės, infrastruktūra, penki privatūs namai, ūkinis pastatas, dvi degalinės, automobilis.
Anksčiau buvo pranešta, kad pirmadienį Červonohryhorivkos bendruomenėje nuo bepiločio orlaivio smūgio nukentėjo keturios moterys ir vyras. Viena iš sužeistųjų nugabenta į ligoninę, jos būklė – vidutinio sunkumo.
O. Scholzas po susitikimo Paryžiuje: šiuo metu diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra visiškai nederamos
Pirmadienį po skubių Europos lyderių derybų Paryžiuje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dabar, kol vyksta karas, bet kokios diskusijos dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą yra „visiškai per ankstyvos“ ir „labai netinkamos“.
O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ debatai „netinkamu laiku ir netinkama tema“.
Vokietijos kancleris taip pat pareiškė, kad saugumo klausimais Europa ir Jungtinės Valstijos visada turi veikti kartu.
„Tarp Europos ir JAV neturi būti jokio saugumo ir atsakomybės pasidalijimo“, – Paryžiuje sakė O. Scholzas. „NATO remiasi tuo, kad mes visada veikiame kartu ir dalinamės rizika, taip garantuojame savo saugumą. Tuo neturi būti abejojama“, – pridūrė jis.
Budrys apie pajėgų dislokavimą Ukrainoje: kalba eina apie šimtus tūkstančių karių
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nutraukus Ukrainoje karą, į šalį gali tekti siųsti šimtus tūkstančių karių, kurie atgrasytų Rusiją nuo karinių veiksmų ateityje.
Jungtinės Karalystės premjerui užsiminus apie galimybes siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti, ministras pažymi, kad apie tai, ar Lietuva prisidėtų prie tokios iniciatyvos, kalbėta dar pernai Prancūzijoje vykusiame viršūnių susitikime.
„Po prieš metus buvusio Paryžiuje viršūnių susitikimo, kur buvo svarstomos naujos galimos paramos Ukrainai formos, kur dalyvavo Respublikos prezidentas ir aš tuo metu buvau jo delegacijoje, taip pat kalbėjome apie galimą karių siuntimą. Ir tada Lietuva sakė, kad neatmetame tos opcijos, ir dabar mes neatmetame.
Tačiau reikia eiti ir planuotis, kalbėti tada jau apie konkrečius dalykus, nes taikos palaikymas, taikos užtikrinimas esant vienam ar kitam mandatui, tai yra skirtingi dalykai“, – lnk žinioms sakė K. Budrys.
Pasak jo, net ir įvykus deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, turi būti imamasi stiprių sprendimų užkertant kelią Rusijos agresijai ateityje, o vienas jų ir yra Europos šalių karių siuntimas į Ukrainos teritoriją.
„Mes žinome, kokių skaičių reikia Rusijai atgrasyti. Kalba eina apie šimtus tūkstančių karių“ – kalbėjo ministras ir pridūrė, jog tai, kad Europos valstybės apie tai pagaliau garsiai diskutuoja, yra pasiekimas.
Kalbėdamas apie galimą taiką ar paliaubas, K. Budrys sako netikintis, kad Rusija laikysis susitarimo.
„Aš neturiu jokio tikėjimo, kad Rusija laikysis susitarimo, nes nemačiau nė vieno susitarimo, kuris būtų susijęs su taikos įvedimu, kurio ji laikėsi. Ji suras priežastis, kodėl tas vienas ar kitas yra blogas. Galų gale šitas karas 2022 metais vėl atsinaujino, nes Rusija sulaužė Minsko antrąjį susitarimą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje baigties, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.
Apie galimybes siųsti karių misijas į Ukrainą diskutuota ir bene prieš metus – tuomet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
„The Washington Post“: Europa planuoja Ukrainoje dislokuoti 25–30 tūkst. karių
Europos lyderiai tariasi dėl karių siuntimo į Ukrainą pagal paliaubų susitarimą. Be to, pokalbiai dėl JAV karinės paramos vyksta ir su Donaldo Trumpo komanda, rašo „The Washington Post“.
Leidinio teigimu, tema dėl karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje tarp Europos lyderių įgavo gerokai didesnį dėmesį, nes D. Trumpo administracijos atstovai artėja prie tiesioginių derybų su Maskva. Štai antradienį JAV ir Rusijos pareigūnai turėtų susitikti Saudo Arabijoje.
Štai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pirmadienį Paryžiuje rengiamą kelių Europos šalių susitikimą dėl Ukrainos telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Eliziejaus rūmai patvirtino, kad tokio pokalbio būta ir jis truko 22 minutes, bet iš pradžių nepateikė informacijos apie jo turinį.
Europos lyderiai pirmadienio popietę rinkosi aptarti bendros pozicijos dėl Ukrainos, JAV planuojant susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą karo užbaigimą
Be šeimininkės Prancūzijos, susitikime dalyvauja Vokietija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Ispanija, Nyderlandai ir Danija, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Nors Vašingtonas savo ruožtu nesutinka su idėja dislokuoti JAV karius Ukrainos teritorijoje, Europos pareigūnai tikina, kad D. Trumpo komanda neatmetė galimybės paremti Europos pajėgas, taip pat buvo teiraujamasi, kokios JAV paramos jiems gali prireikti.
„The Washington Post“, remdamasi keturių pareigūnų teiginiais, rašo, kad Europos pareigūnai prašo JAV suteikti žvalgybos pajėgumus, oro erdvės apsauga arba tam tikrą pagalbą priešlėktuvinės gynybos srityje, tokiu būtų apsaugant dislokuotus karius Ukrainos teritorijoje.
Pasak leidinio, Europa svarsto Ukrainos teritorijoje iš viso dislokuoti 25–30 tūkst. karių, kurie nebūtų dislokuoti palei fronto liniją.
Visgi, kaip pažymima leidinyje, dislokuoti kariai būtų pasirengę imtis veiksmų, jei Rusijos pajėgos bandytų atnaujinti karinę padėtį. Taip pat planuojama, kad dar daugiau karių galėtų būti dislokuojami šalia Ukrainos, jeigu staiga prireiktų padidinti pajėgų skaičių.
Vokietija perdavė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą
Vokietija pirmadienį, vasario 17-ąją, informavo apie dar vieną pagalbos Ukrainai paketą.
Federalinės vyriausybės svetainėje atnaujintas perduotos karinės pagalbos sąrašas, praneša „Ukrinform“.
Šiame sąraše:
- 56 minoms atsparios transporto priemonės MRAP;
- šaudmenys pagrindiniams koviniams tankams „Leopard 1“;
- šaudmenys pėstininkų kovos mašinoms „Marder“;
- 41 tūkst. šaudmenų savaeigiams zenitiniams pabūklams „Gepard“;
- raketos IRIS-T SLM;
- raketos IRIS-T SLS;
- 4 savaeigiai artilerijos pabūklai „Zuzana 2“;
- 50 tūkstančių 155 mm kalibro sviedinių;
- 2 tūkstančiai 122 mm kalibro sviedinių;
- 300 dronų HF-1;
- 51 žvalgybinis dronas „Vector“ su atsarginėmis dalimis;
- 245 žvalgybiniai dronai „RQ-35 Heidrun“;
- 29 žvalgybiniai dronai „Songbird“;
- 14 žvalgybinių dronų „Hornet“;
- 2 išminavimo tankai „Wisent 1“;
- 16 minų plūgų;
- 8 transporto priemonės sienos apsaugai;
- 645 lazeriniai tolimačiai;
- 74 tūkst. 44 mm kalibro šovinių;
- 100 kulkosvaidžių MG5;
- 2 915 šturmo šautuvų HK 416;
- daugiau kaip 60 mln. šovinių šaunamiesiems ginklams.
„Ukrinform“ primena, kad gruodžio mėnesį iš Vokietijos į Ukrainą buvo atgabentas (galbūt pats didžiausias) karinės pagalbos paketas, kuriame, be kita ko, buvo dangaus gynybos priemonių.
JAV akibrokštas Europai: ką darysite, jei Rusija užpuls jūsų karius?
JAV pareikalavo Europos Sąjungos (ES) valstybių pareigūnų įvardyti, kokias saugumo garantijas jos pasirengusios suteikti Ukrainai tam, kad būtų užtikrintas ilgalaikis taikos susitarimas, ir kaip sąjungininkės elgtųsi tuo atveju, jei Rusija užpultų jų dislokuotus karius taikos misijos metu, rašo „Bloomberg“.
„Bloomberg News“ įvertino dokumentuose pateiktą informaciją, kuri atskleidžia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai siekia gauti išsamesnę informaciją, kaip Europos sąjungininkai galėtų prisidėti prie saugumo garantijų Kyjivui užtikrinimo ir kaip atgrasytų Maskvą nuo galimo puolimo.
Pasak leidinio, JAV taip pat siekia sužinoti, kiek ES valstybės yra pasirengusios dislokuoti karių tam, kad būtų pasiektas taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Be to, D. Trumpo administracija prašo įvertinti, kokios, sąjungininkų vertinimu, paramos reikia, taip pat ir tai, ką galima padaryti dabar, kad būtų sustiprintos Kyjivo derybinės pozicijos.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję Europos diplomatai tikino, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai – į atsargą išėjęs generolas Keithas Kelloggas – šiuos klausimus turėtų aptarti jau šį mėnesį su kitais Europos pareigūnais.
Tokiu būdu, pasak leidinio, K. Kelloggas siekia išgirsti sąjungininkų nuomonę, o tik vėliau pateikti informaciją D. Trumpui.
Charkivo srityje rusai iš drono numetė sprogmenį ant civilinio automobilio, yra sužeistųjų
Charkivo srities Kupjansko bendruomenėje nuo rusų bepiločio orlaivio smūgio nukentėjo vairuotojas.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien apie 15.35 val. okupantai rusai atakavo Kupjansko rajono Pristino kaimą. Priešo dronas numetė sprogmenį ant civilinio lengvojo automobilio. Preliminariais duomenimis, ūminę reakciją į stresą patyrė vienas žmogus – nukentėjusio automobilio vairuotojas“, – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 10 d. Kupjansko bendruomenės Pristino kaime per bepiločių orlaivių „Molnija“ ir FPV dronų ataką nukentėjo automobilis ir kultūros namai.
Nyderlandų URM: Ukrainos ir Rusijos sutartyje turi būti numatytas ne taikdarių, o „atgrasymo pajėgų“ dislokavimas
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas mano, kad galimoje taikos sutartyje tarp Ukrainos ir Rusijos turi būti numatyta dislokuoti ne taikos palaikymo pajėgas, o „atgrasymo pajėgas“, kuriose tam tikru mastu dalyvautų JAV.
Jis tai pareiškė „Sven op 1“ laidoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pasak C. Veldkampo, tam tikras JAV dalyvavimas yra būtinas.
„Gal ne su kariais ant žemės, bet su visomis priemonėmis, kurių trūksta Europos šalims, jau daugelį metų skiriančioms nepakankamai lėšų gynybai. Omenyje turiu oro transportą ir žvalgybos duomenų rinkimą. JAV parama reikalinga“, – pareiškė jis.
Ministras pažymėjo, kad Nyderlandai galėtų prisidėti prie pajėgų, turinčių užtikrinti būsimą taiką Ukrainoje.
Jis pabrėžė, kad šalies Vyriausybė „kalba vienu balsu“.
Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas pirmadienį išvyko į Paryžių, kur rengiamas skubus Europos lyderių susitikimas dėl geopolitinės įtampos, susijusios su karu Ukrainoje.
Bet C. Veldkampas nepatikslino, kas konkrečiai svarstoma už uždarų durų. „Putinas neturi matyti mūsų kortų“, – pažymėjo jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad užsienio kariškių buvimas Ukrainos teritorijoje gali tapti platforma būsimam Europos ginkluotųjų pajėgų kūrimui.
JAV ir Rusijos susitikimas Saudo Arabijoje ‒ ne derybos dėl Ukrainos ‒ Vašingtonas
Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų susitikimai Saudo Arabijoje neturėtų būti laikomi derybomis dėl Ukrainos, pareiškė JAV valstybės departamento atstovė prieš antradienį Rijade vyksiantį susitikimą.
„Nemanau, kad žmonės turėtų tai vertinti kaip kažką, kas susiję su detalėmis ar judėjimu į priekį kažkokiose derybose“, – pirmadienį sakė Tammy Bruce.
Jos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė pareigūnams „efektyviai tęsti“ trečiadienį vykusį jo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kaip anksčiau pranešta, antradienį Rijade su rusais susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Rusijos pusei atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Kremliaus atstovas sakė, kad susitikimas skirtas aptarti dvišalių ryšių atkūrimui ir sudaryti sąlygas galimoms paliauboms Ukrainoje, taip pat V. Putino ir D. Trumpo susitikimui.
Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis savo ruožtu sakė, kad antradienį karalystė priims aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnus į parengiamąjį susitikimą prieš D. Trumpo ir V. Putino derybas dėl Ukrainos.
Derybos rengiamos po D. Trumpo praėjusios savaitės pokalbių telefonu su V. Putinu ir ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, labai suintensyvėjus diplomatijai dėl karo Ukrainoje. Per minėtus pokalbius D. Trumpas spaudė abu prezidentus nutraukti kovas.
Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
D. Trumpas sekmadienį žurnalistams sakė, kad V. Zelenskis „bus įsitraukęs“ į procesą, bet nedetalizavo, ką tai reiškia.
Ukrainos delegacija šiuo metu yra Saudo Arabijoje, kad pasiruoštų V. Zelenskio vizitui, sakė vienas Ukrainos pareigūnas.
Kaip pranešama, Ukrainos lyderis su žmona karalystėje viešės trečiadienį, nors pabrėžiama, kad toks vizitas planuotas jau seniai.
V. Zelenskis yra sakęs, kad nesutiks su jokiomis derybomis dėl Ukrainos, kuriose nedalyvautų jo šalis. Europos vyriausybės taip pat reikalavo, kad jos atliktų tam tikrą vaidmenį.
ES siekia padidinti ginklų tiekimą Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) ragina savo valstybes nares šiais metais padidinti pagrindinių ginklų, įskaitant oro gynybą, raketas ir bent 1,5 mln. artilerijos sviedinių, tiekimą Ukrainai, sakoma pasiūlyme, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Europa stengiasi didinti paramą Kyjivui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) apstulbino sąjungininkus, užmezgęs kontaktą su Rusija dėl beveik trejus metus trunkančio plataus masto karo pabaigos.
Svarbiausi žemyno lyderiai pirmadienį susitinka Paryžiuje aptarti, kaip sustiprinti bet kokį D. Trumpo sudarytą susitarimą ir pabandyti sustiprinti Ukrainos derybinę poziciją.
ES diplomatinės tarnybos išplatintame pasiūlyme teigiama, kad juo „siekiama paspartinti ir sutelkti ES ir valstybių narių pastangas patenkinti neatidėliotinus trumpalaikius Ukrainos poreikius“.
Jame ES valstybės raginamos įsipareigoti kuo greičiau 2025-aisiais pristatyti tam tikrą kiekį ginkluotės, tačiau konkretus skaičius nenurodomas.
Iniciatyva apima „stambaus kalibro artilerijos amuniciją su minimaliu 1,5 mln. šaudmenų tikslu“, taip pat „oro gynybos sistemas, raketas (giluminiams tiksliems smūgiams), dronus“.
Dokumente teigiama, kad kiekvienai ES valstybei būtų paskirta finansinė kvota, kurią ji turės įvykdyti ir kuri bus apskaičiuota atsižvelgiant į jos bendrąsias nacionalines pajamas.
Diplomatai sakė, kad pasiūlymą antradienį Briuselyje aptars ES valstybių narių atstovai.
„Suprantu, kad iki susitarimo dar toli“, – sakė vienas ES diplomatas, pridūręs, kad kelios šalys dėl šios iniciatyvos turi svarbių klausimų.
Kitas diplomatas sakė, kad pasiūlymas vis dar yra „labai miglotas“, be to, jame nėra rekomendacijų, kaip išvengti Vengrijos blokavimo.
Briuselis nori pasiųsti Kyjivui tvirtą paramos žinią, o Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir jos vadovaujama komanda kitą savaitę ketina apsilankyti Ukrainoje, kai bus minimos trečiosios plataus masto Maskvos invazijos metinės.
D. Trumpui reikalaujant greitai užbaigti konfliktą, Vašingtonas pareiškė, kad dabar tikisi, jog Europa suteiks didžiąją dalį pagalbos Ukrainai.
Kremlius palankiai atsiliepė apie Paryžiuje rengiamą specialųjį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos
Rusija palankiai įvertino pirmadienį Paryžiuje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono rengiamą nepaprastąjį viršūnių susitikimą dėl karo Ukrainoje.
Tai būtų pozityvu, jei Europos lyderių derybos būtų skirtos konflikto užbaigimui, o ne jo tęsimui, Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Rusija ne kartą tvirtino, kad Vakarų tiekiami ginklai Ukrainai tik pratęsia jau beveik trejus metus trunkantį karą.
Šiuo metu Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje svarstomą Europos taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Ukrainoje D. Peskovas pavadino „sudėtinga“ problema, nes kalba eina apie NATO valstybių narių ginkluotųjų pajėgų įtraukimą.
Tokiam dislokavimui yra nustatytos taisyklės, pabrėžė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Tačiau kol kas konkrečių diskusijų šiuo klausimu nėra“, – sakė D. Peskovas.
U. von der Leyen: Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, pirmadienį atvykusi į Paryžių, kur rengiamas skubus senojo žemyno lyderių susitikimas, pareiškė, kad Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“.
Paryžiuje susitikimas rengiamas aptarti Vašingtono politikos pokyčius karo Ukrainoje klausimu.
„Europos saugumas atsidūrė lūžio taške. Taip, tai susiję su Ukraina, bet taip pat ir su mumis. Mums reikia skubaus mąstymo. Mums reikia sustiprinti gynybą. Ir abiejų dalykų mums reikia dabar“, – sakė ji socialiniame tinkle „X“.
Taip pat susitikime dalyvausiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa sakė, jog iniciatyva yra „proceso, kuris tęsis su visų Europos taikai ir saugumui įsipareigojusių partneriu įsitraukimu, pradžia“.
„Europos Sąjunga ir jos šalys narės atliks centrinę rolę šiame procese“, – teigė jis „X“.
Europa skubiai imasi kurti planus, jog užtikrintų bet kokio taikos sutarimo tarp Kyjivo ir Maskvos ilgaamžiškumą, o Jungtinė Karalystė (JK) jau pareiškė esant reikalui galinti Ukrainoje dislokuoti taikos palaikymo pajėgas.
Susitikime Paryžiuje dalyvaus JK, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos valstybių vadovai, taip pat ir EVT, EK bei NATO galvos.
Europos lyderiai Paryžiuje susitinka aptarti atsako į JAV veiksmus dėl karo Ukrainoje
Europos lyderiai pirmadienį susitinka Paryžiuje, kad aptartų Vašingtono politikos pokytį dėl karo Ukrainoje.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustūmė į šalį Kyjivą ir jo rėmėjus Europoje ir paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui aptarti derybų dėl karo užbaigimo galimybę.
D. Trumpas taip pat yra pareiškęs, kad artimiausiu metu galėtų susitikti su V. Putinu.
Skubiai sušauktas neoficialus Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų prasidėti 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
Susitikime, kurį Eliziejaus rūmuose rengia prezidentas Emmanuelis Macronas, dalyvaus Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos lyderiai, taip pat Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos (EK) ir NATO vadovai.
Susitikimas vyks prieš trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines vasario 24-ąją.
JK atstovas Keiras Starmeris sekmadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs „prireikus pasiųsti savo karius“, reaguodamas į tai, ką jis pavadino „kartą per vienos kartos gyvenimą pasikartojančia akimirka mūsų žemyno kolektyviniam saugumui“.
K. Starmeris taip pat sakė, kad artimiausiomis dienomis susitiks su D. Trumpu.
D. Trumpas yra teigęs, jog tiki, kad V. Putinas tikrai nori nutraukti kovas Ukrainoje, o jo administracija įspėjo NATO sąjungininkes, kad Europa nebebus jos svarbiausias saugumo prioritetas.
Zelenskis: Ukraina nepripažins be Kyjivo sudarytų susitarimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalis nebuvo informuota apie būsimas Rusijos ir JAV derybas, ir pareiškė, kad Kyjivas nepripažins be jo sudarytų susitarimų.
V. Zelenskio teigimu, Kyjivas nieko nežinojo apie šią savaitę rengiamas derybas. Jo komentarą citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
Ukraina negali pripažinti „jokių susitarimų apie mus be mūsų“ ir tokių susitarimų nepripažins, pabrėžė V. Zelenskis.
Smūgis rusams: ukrainiečiai sunaikino vieną moderniausių Rusijos sistemų už 130 mln.
Ukrainos Donecko srities kariškiai sunaikino naujausią Rusijos trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų sistemą S-350 „Vitiaz“, rašo „Ukrainska Pravda“. Sistemos vertė siekia 135 mln. dolerių (beveik 130 mln. eurų).
Informaciją apie tai „Telegram“ patvirtino Chortycios kariai. Anot ukrainiečių karių, ši priešlėktuvinė raketų sistema yra naujausias Rusijos gynybos pramonės kūrinys, yra vienas pažangiausių Rusijos ginklų.
Sistemą sukūrė koncernas „Almaz-Antey“, kad pakeistų pasenusias sistemas S-300PS ir „Buk-M1-2“. Sistemos kūrimas prasidėjo 2007 m., o 2020 m. ji buvo įjungta į ginkluotę.
Sistema skirta apsaugoti administracinius, pramoninius ir karinius objektus nuo masinių smūgių, suduodamų šiuolaikinėmis ir perspektyvinėmis oro atakos priemonėmis, įskaitant lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas, bepiločius orlaivius ir taktines balistines raketas.
Dar 2007 m. aiškiai išskyrė Rusijos grėsmę: JAV gynybos sekretorius ir sovietų ekspertas kiaurai permatė Putino užmačias
2007 metais, vos paskirtas į pareigas JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas tuomet daugelį nustebino pareikšdamas, kad be karo su pasauliniu terorizmu, JAV taip pat gali susidurti su tokių šalių kaip Rusija ir Kinija keliamais pavojais. Tuomet vyravo nuomonės, kad Rusija ir JAV suartės, todėl Rusijos, kaip karinės grėsmės, įvardijimas, stebino daugelį.
Zelenskis vyks į Saudo Arabiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje, kitą dieną po planuojamo Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimo, pranešė ukrainiečių lyderio atstovas spaudai.
Prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas sakė, kad V. Zelenskis su žmona apsilankys Saudo Arabijoje ir tai bus seniai suplanuoto oficialaus vizito dalis.
V. Zelenskis apie tokią kelionę pranešė praėjusią savaitę, bet nenurodė, kada išvyks. Jis taip pat sakė, kad neplanuoja susitikti su Rusijos ar JAV pareigūnais.
Paaiškėjo, kas iš Rusijos vyksta į derybas su JAV
Rusija patvirtino, kad šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dalyvaus Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose su JAV, rašo „Sky News“.
Prie jo taip pat prisijungs Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama JAV ir Rusijos santykių atkūrimui ir galimam taikos susitarimui Ukrainoje.
Jis pridūrė, kad S. Lavrovas ir V. Ušakovas į Rijadą išskris pirmadienį.
Anksčiau pirmadienį į Saudo Arabiją derybų atvyko JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Derybos Saudo Arabijoje vyks antradienį.
Vengrija pareiškė, kad Europos lyderiai užkerta kelia paliauboms Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris, likus kelioms valandoms iki pirmadienį Paryžiuje įvyksiančio Europos lyderių susitikimo, kuriame daugiausiai dėmesio tikriausiai bus skiriama Vašingtono politikos pokyčiams dėl karo, pareiškė esąs pasirengęs prireikus siųsti karius į Ukrainą.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas be Kijivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui, pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
D. Trumpui pareiškus, kad jis „labai greitai“ gali susitikti su V. Putinu, Europos vadovai skuba į Paryžių aukščiausio lygio deryboms dėl žemyno saugumo.
K. Starmeris sakė, kad tai reta akimirka, ir teigė esąs pasirengęs „prireikus pasiųsti savo karius“.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą reiškia, kad padedama užtikrinti mūsų žemyno saugumą ir šios šalies saugumą“, – vėlai sekmadienį dienraštyje „The Daily Telegraph“ rašė jis.
D. Trumpas sakė tikįs, kad V. Putinas tikrai nori nutraukti kovas Ukrainoje, o jo administracija perspėjo NATO sąjungininkus, kad Europa nebebus jos svarbiausias saugumo prioritetas.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas taip pat atmetė galimybę Ukrainai po karo įstoti į NATO arba susigrąžinti iki 2014 metų egzistavusias sienas.
Paryžiaus susitikime, kuris vyks prieš trečiąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines vasario 24-ąją, dalyvaus JK, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai.
Į susitikimą atvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Prancūzų prezidentūra pareiškė, kad susitikime bus aptarta padėtis Ukrainoje ir saugumas Europoje.
„Dėl Ukrainos klausimo pagreitėjimo ir dėl to, ką sako JAV vadovai, europiečiams reikia daugiau, geriau ir nuosekliau dirbti dėl mūsų kolektyvinio saugumo“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro vienas patarėjų.
Kremlius siekė, kad Saudo Arabijoje vyktų JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, kuriose būtų aptartas ne tik karas Ukrainoje, bet ir platesnio masto Europos saugumas.
Europos šalys baiminasi, kad V. Putinas gali pakartoti prieš 2022-aisiais pradėtą invaziją iškeltus reikalavimus apriboti NATO pajėgas Europos rytuose ir JAV dalyvavimą žemyne.
„Nėra vienkartinis dalykas“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio stengėsi sumenkinti lūkesčius dėl proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais.
„Taikos procesas nėra vienkartinis dalykas“, – sakė jis interviu televizijai CBS Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
„Dar niekas nėra galutinai suderinta“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius pridūrė, kad JAV siekia platesnio masto derybų, kurios apimtų ir Ukrainą, ir galimą karo pabaigą.
Pirmadienį M. Rubio vyksta į Saudo Arabiją. Tai viena iš jo kelionės po Artimuosius Rytus, kurią šį savaitgalį jis pradėjo Izraelyje, stotelių.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) pareiškė, kad Europa tiesiogiai nedalyvaus derybose, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, tačiau į jos interesus bus atsižvelgta.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino sukurti Europos kariuomenę, teigdamas, kad žemynas nebegali pasikliauti Vašingtonu.
Praėjusią savaitę Paryžiuje susitikę Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai primygtinai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo partnerių Europoje dalyvavimo.
AFP žurnalistas: aukščiausias JAV diplomatas Rubio atvyko į Saudo Arabiją
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį nusileido Saudo Arabijoje, tai antroji pirmosios jo kelionės po Artimuosius Rytus nuo prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią dalis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
M. Rubio turėtų surengti derybas su Saudo Arabijos pareigūnais dėl D. Trumpo pasiūlymo, pagal kurį JAV perimtų Gazos Ruožą.
Kiek anksčiau D. Trumpas sukėlė sumaištį pareikšdamas, kad 2 mln. Gazos Ruožo gyventojų turėtų būti perkelti. D. Trumpas sako norintis perimti sugriauto Gazos Ruožo kontrolę ir paversti teritoriją „Artimųjų Rytų rivjera“.
Švedija neatmeta galimybės siųsti taikdarius į Ukrainą
Švedija pirmadienį pranešė, kad, prireikus, neatmestų galimybės siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.
„Dabar pirmiausia turime susiderėti dėl sąžiningos ir tvarios taikos, gerbiančios tarptautinę teisę, gerbiančios Ukrainą ir, be kita ko, užtikrinančios, Rusija negalėtų tiesiog atsitraukti ir per kelerius metus persigrupuoti ir pulti Ukrainą ar kitą šalį“, – visuomeniniam radijui „Sveriges Radio“ pareiškė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
„Kai bus įtvirtinta tokia taika, ją reikės palaikyti ir tuo klausimu mūsų vyriausybė nieko neatmeta“, – sakė ji.
K. Starmeris dienraštyje „The Daily Telegraph“ vėlai sekmadienį rašė, kad jis yra pasirengęs „į vietą pasiųsti mūsų pačių karius, jei to prireiktų“. „Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.
Trumpas sureagavo į Zelenskio perspėjimą dėl Rusijos karo prieš NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutinka su teiginiais, kad Rusija ruošiasi pradėti karą su NATO, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis pasisakė sekmadienį, jo komentarus transliavo „Fox News“.
JAV prezidento buvo paklausta, ar jis sutinka su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, kad Rusija ketina pradėti karą prieš NATO, ir ar jis dėl to nerimauja.
„Ne, nesutinku. Aš nesutinku. Visiškai ne“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusija ruošiasi vykdyti karą prieš susilpnėjusią NATO, jei Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sumažintų JAV paramą Aljansui.
Interviu transliuotojui NBC Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas turi svertų pastūmėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau įspėjo, jog Kremliaus šeimininku niekada negalima pasitikėti.
„Mes manome, kad V. Putinas vykdys karą prieš NATO“, – sekmadienį parodytame interviu minėtai stočiai sakė V. Zelenskis. Jis užsiminė, kad V. Putinas galbūt laukia „NATO susilpnėjimo“, kurį gali paskatinti tikimybė, jog „Jungtinės Amerikos Valstijos svarstys galimybę išvesti savo kariuomenę iš Europos“.
Įsidrąsinusi Rusija greitai įjungtų teritorinės ekspansijos režimą, tvirtino Ukrainos lyderis. „Nežinau, (ar) jie norės 30 proc. Europos, 50 proc., nežinau. Niekas nežino. Bet jie turės tokią galimybę“, – dėstė jis.
Trumpas pateikė pasiūlymą Europai: štai kaip Ukrainą gali pasiekti ginklai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra leis Europai pirkti JAV pagamintus ginklus ir perduoti juos Ukrainai, rašo „Bloomberg“.
Šis žingsnis potencialiai leistų Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, net ir tuo atveju, kai JAV nutrauktų savo karinę paramą šaliai.
Buvęs prezidentas Joe Bidenas savo kadencijos metu patvirtino dešimtis milijardų dolerių vertės pagalbos Ukrainai, o paskutiniaisiais savo administracijos mėnesiais, prieš D. Trumpui pradedant eiti pareigas, skubiai skyrė milijardus dolerių. Didelė dalis šių lėšų buvo skirta aprūpinti Ukrainą JAV pagaminta amunicija.
Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie šią perspektyvą D. Trumpas atsakė „taip“. Tai atveria duris Ukrainai gauti ginkluotės, net jei D. Trumpas nutrauks JAV pagalbą.
Ar šis scenarijus išsipildys, neaišku. Viena vertus, D. Trumpas siekia greitai ir visam laikui nutraukti kovas Ukrainoje. Kita vertus, D. Trumpas spaudžia Europą labiau prisidėti prie savo gynybos.
D. Trumpo administracija yra sakiusi Vakarų sąjungininkėms, kad nori, jog jos pirktų amerikietiškų ginklų ir karinės įrangos, kad išlaikytų NATO. D. Trumpo komanda pokalbiuose apie saugumo santykius taip pat užsiminė norinti, kad Europa pirktų daugiau amerikietiškos energijos.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 530 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 17 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 859 920 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 530 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 089 (+16) priešo tankus, 21 063 (+52) šarvuotas kovos mašinas, 23 222 (+37) artilerijos sistemas, 1 283 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 067 (+0) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 25 505 (+128) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 063 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 37 605 (+149) automobilių ir degalų cisternas, 3 750 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Rusijos ir JAV derybos dėl Ukrainos: aiškėja kur ir kada įvyks susitikimas
JAV ir Rusijos atstovų susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos turėtų vykti antradienį, rašo „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais.
Šaltinių duomenimis, Saudo Arabijoje vyksiančiame susitikime bus aptartas galimas susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos, taip pat padėti pamatai Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
JK premjeras teigia yra pasirengęs prireikus siųsti karius į Ukrainą
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį pasakė esąs pasirengęs pasiųsti karių į Ukrainą, jei to reikėtų tam, kad būtų užtikrintas Didžiosios Britanijos ir Europos saugumas.
JK vaidina svarbų vaidmenį remiant Kyjivą šio kare su Rusija, o tai „taip pat reiškia, kad reikia būti pasirengusiems prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų ir prireikus į vietą pasiųsti mūsų karius“, – dienraštyje „The Daily Telegraph“ rašė.
„Nesakau to neapgalvotai“, – pridūrė K. Starmeris, teigdamas, kad stipriai jaučia „atsakomybę, susijusią su tuo, kad britų kariai galimai būtų statomi į pavojų“.
„Tačiau bet koks vaidmuo padedant garantuoti Ukrainos saugumą reiškia, kad padedama užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą.“
K. Starmeris patvirtino pirmadienį dalyvausiąs Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime, kuriame bus diskutuojama apie nerimą keliančias JAV pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Jis taip pat sakė „ateinančiomis dienomis“ susitiksiąs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pridurdamas, kad JK vaidina „išskirtinį vaidmenį“ užtikrinant glaudų Europos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą.
„JAV parama toliau bus svarbi, o JAV saugumo garantijos yra būtinos, norint užtikrinti tvarią taiką, nes tik JAV gali atgrasyti Putiną nuo naujo puolimo“, – rašė K. Starmeris, omenyje turėdamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Į viršūnių susitikimą, įvyksiantį artėjant trečiosioms 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms, ketina atvykti Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos valstybių vadovai.
Europos šalys baiminasi, kad tuo atveju, jeigu Vašingtonas priverstų Ukrainą sutikti su jai nepalankiu sandoriu, V. Putinas paskelbtų pergalę, o žemynas atsidurtų padrąsintos Maskvos malonėje.
„Susiduriame su kolektyvinio mūsų žemyno saugumo akimirka, kuri pasitaiko kartą vienos kartos gyvenime“, – sekmadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje perspėjo K. Starmeris.
„Tai nėra tik Ukrainos ateities klausimas – tai egzistencinis visos Europos klausimas.“
Zelenskis sako atvykęs į JAE oficialaus vizito
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus vizito su „didele humanitarine programa“ prieš numatomą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą.
V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis išlipa iš lėktuvo JAE ir kalbasi su pareigūnais.
„Oficialus vizitas su pirmąja ponia į Jungtinius Arabų Emyratus“, – platformoje „Telegram“ pranešė V. Zelenskis.
„Prioritetas teikiamas tam, kad iš nelaisvės namo sugrįžtų dar daugiau mūsų žmonių. Taip pat investicijos ir ekonominė partnerystė. Didelė humanitarinė programa“, - pridūrė jis.
Šią savaitę jis sakė, kad artimiausiomis dienomis planuoja aplankyti šią šalį, taip pat Turkiją ir Saudo Arabiją.
Tačiau penktadienį jis pareiškė, kad neplanuoja susitikti su Rusijos ar JAV pareigūnais.
Maskva ir Vašingtonas ruošiasi savo vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui, Europai ir Kyjivui nerimaujant, kad jie bandys išspręsti trejus metus trunkantį karą Ukrainoje be jų.
JAE yra svarbus tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos, per visą karą padėjęs keistis belaisviais ir grąžinti neteisėtai išvežtus ukrainiečių vaikus iš Rusijos.
„Financial Times“: prasideda lemtinga Europai savaitė
„Vakarų sostinės ruošiasi galimai lemiamai Europos saugumui savaitei“, sekmadienio vakarą rašė „Financial Times“. JAV ir Rusija pradeda derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Europa rengia skubų susitikimą.
Galingiausi Europos lyderiai pirmadienį susirinks Paryžiuje į skubias derybas dėl Ukrainos ir Europos gynybos ateities. Susitikimą paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pradėti taikos derybas su Rusija.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Paaiškėjo, iki kada Donaldas Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje iki Velykų, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniais.
Anot leidinio, Europos pareigūnai rengia naują svarbų dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama padidinti išlaidas gynybai ir paremti Kyjivą. Pasak su planais supažindintų pareigūnų, išlaidų planai nebus paskelbti iki vasario 23 d. vyksiančių rinkimų Vokietijoje, kad prieš balsavimą nekiltų ginčų.
Leidinio duomenimis, pirmadienį į Paryžių buvo pakviesti keli ES vadovai pradėti rengti dokumentus. Europos vadovams iš esmės pavesta atgaivinti žemyno karinę galią.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus pakeitė transatlantinius santykius, o JAV pareigūnai leido suprasti, kad D. Trumpas yra pasirengęs leisti europiečiams pajusti pasekmes. JAV pabrėžia, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
D. Trumpas skuba užbaigti karą Ukrainoje, tačiau Vakarai nerimauja, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali būti pastūmėtas į jam nepalankų sandorį, jei Europa greitai nesuras būdo suteikti Ukrainai karinį užnugarį.
„Bloomberg“ šaltinių duomenimis, D. Trumpo administracija Europos pareigūnams sakė, kad nori užtikrinti paliaubas Ukrainoje iki Velykų. Kai kurie pareigūnai mano, kad derybų tempas yra ambicingas ir galimai nerealus.
Daug labiau tikėtina, kad sprendimas bus priimtas iki šių metų pabaigos, sakė vienas šaltinis.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Europos vadovai renkasi į viršūnių susitikimą aptarti Trumpo planus dėl karo Ukrainoje pabaigos
Europos šalių lyderiai pirmadienį renkasi į neeilinį viršūnių susitikimą, kad aptartų JAV prezidento Donaldo Trumpo planus užbaigti karą Ukrainoje.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad į Paryžiuje vyksiantį neformalų susitikimą turėtų atvykti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai bei Europos Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį susitikimą surengė, kad būtų galima pradėti konsultacijas dėl padėties Ukrainoje bei saugumo iššūkių Europoje, teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad šis procesas bus tęsiamas kitais formatais.
Miuncheno saugumo konferencijoje skubios tvarka organizuoto viršūnių susitikimo tikslas – suburti visus partnerius, suinteresuotus taika ir saugumu Europoje.
ES šalys bei Ukraina baiminasi, kad po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė esąs pasiryžęs užbaigti konfliktą ir telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, JAV ir Rusija gali siekti dvišalio taikos sprendimo.
Europa ir Ukraina primygtinai tvirtina, kad taikos derybose turi dalyvauti ir jos. Sekmadienį vakare JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasakė, kad į derybas turėtų būti pakviestos ir Ukraina, ir Europa.
Be šių klausimų, Paryžiuje susirinksiantys Europos šalių vadovai aptars platesnę strategiją JAV administracijos atžvilgiu, kurią skatina priimti iš Vašingtono aidintys reikalavimai bei kritika.
Diplomatų teigimu, bus kalbama ir apie Europos indėlį į galimą taikos susitarimą, mat JAV reikalauja didesnio Europos įnašo.
Susitikimas Paryžiuje įvyks tą pačią savaitę, kai M. Rubio bei JAV specialusis pasiuntinys ir nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas Saudo Arabijoje turėtų susitikti su Rusijos atstovais.
Derybose Saudo Arabijoje nedalyvaus nei Ukrainos, nei Europos atstovai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas per JAV televiziją yra sakęs nesutiksiąs su jokiu taikos sprendimu, kurį priimant Ukraina nedalyvavo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis: JAV „nori įtikti Putinui“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje. Be to, jis perspėjo dėl Europos karinio silpnumo.
„JAV dabar sako (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui labai palankius dalyku (...), nes nori įtikti jam“, – teigė V. Zelenskis, anot transliuotojo ARD pateikto šeštadienį įrašyto interviu vertimo.
„Jie nori greitai susitikti ir greitai laimėti. Tačiau tai, ko jie nori – „tik paliaubų“ – nėra pergalė“, – teigė V. Zelenskis.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas be Kyjivo ir jo rėmėjų Europoje žinios paskambino V. Putinui pasikalbėti apie derybų dėl karo užbaigimo pradžią.
JAV gynybos vadovas Pete'as Hegsethas taip pat, atrodo, atmetė galimybę Ukrainai prisijungti prie NATO arba susigrąžinti nuo 2014 metų prarastas teritorijas.
Kalbėdamas apie būsimo susitarimo kontūrus, V. Zelenskis teigė, kad „nepasirašysime bet ko, kad tik sulauktume aplodismentų“, ir pabrėžė, kad ant kortos pastatytas „mūsų valstybės likimas ateinančioms kartoms“.
Jis atmetė idėją atiduoti Ukrainos teritoriją, kurią užgrobė Rusija, sakydamas: „Mes ją visą atgausime“.
Europos lyderiams Paryžiuje susirinkus skubių derybų dėl tolesnių veiksmų, ARD transliavo interviu, kurį V. Zelenskis dave sekmadienį pasibaigusioje trijų dienų Miuncheno saugumo konferencijoje.
Ukrainos prezidentas perspėjo, kad Europa yra silpnoje padėtyje, jei negali pasikliauti JAV saugumo skėčiu.
Nors pastaraisiais metais „pasirengimas padidėjo“, „kalbant apie karių skaičių, kovinių pajėgų, laivyno, oro pajėgų, dronų (...), nuoširdžiai manau, kad Europa šiandien yra silpna“, teigė jis.
V. Zelenskis sakė, kad per pastaruosius trejus metus Ukraina tapo atsparesnė ir kad „Putinas negalėtų mūsų okupuoti taip, kaip norėtų“.
Vis dėlto jis perspėjo, kad „be JAV paramos Ukrainos pergalės tikrai nebus“.
V. Zelenskis teigė, kad jis ir D. Trumpas yra kalbėjęsi apie užsienio karių dislokavimą, kurie prižiūrėtų būsimas paliaubas.
„Pasakiau jam, kad amerikiečiai turėtų prie to prisidėti, nes kitaip galime prarasti vienybę“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame Kyjivo rėmėjų susitikime P. Hegsethas kategoriškai atmetė JAV karių dislokavimo Ukrainoje galimybę.
Paklaustas, ar atsisakytų prezidento posto, jei to prireiktų siekiant susitarimo, V. Zelenskis atsakė, kad „dėl taikos esu pasirengęs padaryti bet ką“.
„Jei rytoj Ukraina būtų priimta į ES ir NATO, jei Rusijos kariuomenė pasitrauktų ir gautume saugumo garantijas, manęs nebereikėtų“, – sakė jis.
Rusijos ir JAV pareigūnai antradienį susitiks Saudo Arabijoje aptarti dvišalių ryšių atkūrimo ir sudaryti sąlygų galimoms paliauboms Ukrainoje, taip pat V. Putino ir D. Trumpo susitikimui.