Svarbiausios dienos naujienos:
19:11 | Rusijos karinė galia sulėtėjo: iš fronto – įdomi informacija
Iš 270 kvadratinių kilometrų, kuriuos Rusijos kariuomenei pavyko užimti per nepilną sausio mėnesį, apie 200 kvadratinių kilometrų buvo užimta Pokrovsko, Kurachovo ir Didžiosios Novoselkos srityje. Dar apie 60 kvadratinių kilometrų buvo užimta Torecko ir Chasov Jaro miestuose.
„Agentstvo“ primena, kad Rusijos kariuomenė pradėjo sparčiai didinti puolimo Ukrainoje tempą po to, kai Ukrainos karinės pajėgos perkėlė dalį geriausių savo karių į Kursko sritį. Ukrainos kariuomenė tikėjosi tokiu būdu atitraukti Rusijos pajėgas iš Rytų fronto, tačiau Kyjivo skaičiavimai pasitvirtino tik iš dalies. Dėl to Rusija lapkričio mėn. užėmė daugiau kaip 700 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, palyginti su 181 kvadratiniu kilometru liepos mėn.
Tačiau vėliau Rusijos kariuomenės veržimosi greitis tik mažėjo, o 2025-ųjų sausį pasiekė „lėčiausią“ tempą nuo pernai vasaros.
Sausio mėnesį ir Kursko srityje Rusijos kariuomenė demonstravo lėčiausią nuo rugpjūčio mėnesio žygio tempą. Remiantis „DeepState“ duomenimis, Rusijai pavyko visiškai susigrąžinti tik 33,3 kvadratinių kilometrų kontrolę. Prieš tai keturis mėnesius kovų apimta teritorija mažėjo nuo 90 iki 216 kvadratinių kilometrų per mėnesį.
16:09 | Zalužnas: Putino laukia Hitlerio likimas, jie abu padarė lemiamas klaidas
Ukrainos užpuolimas buvo lemiama Vladimiro Putino klaida; tokia pati kaip Adolfo Hitlerio įsiveržimas į SSRS. Dėl tokių klaidų žlunga diktatoriški režimai, siekiantys viešpatauti pasaulyje, nors jie ir sugeba sutelkti visus savo kontroliuojamų šalių išteklius karui, pareiškė buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, dabar dirbantis šalies ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
„Ko diktatoriški režimai tikrai negali padaryti (ir istorija tai patvirtina), tai nedaryti lemtingų klaidų. Ten, kur viską sprendžia vienas žmogus, nėra vietos kitoms mintims. Štai kodėl Hitleriui sprendimas užpulti SSRS vėliau tapo lemtingas. Putino sprendimas pulti Ukrainą 2022 m. taip pat taps fatališkas dėl mūsų neįtikėtinų pastangų“, – rašė V. Zalužnas savo skiltyje laikraštyje „Ukrainska pravda“, kuri buvo skirta nacių koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo 80-osioms metinėms.
Buvęs Ukraino skariuomenės vadovas Ukrainą užpuolusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „paranojišku, psichiškai nesveiku fiureriu“ ir pridūrė, kad jo organizuotas karas „turi visas galimybes užimti vietą ant baisiausių žmonijos istorijos įvykių pjedestalo“. Pasak V. Zalužno, dabar Ukrainoje vyksta užsitęsęs karas, kuris dar toli gražu nesibaigė. Jis paragino „visą demokratinį pasaulį“ suvienyti pastangas, kad būtų nugalėtas „diktatorius lupikautojas“, ir nebijoti V. Putino „raudonųjų linijų“.
15:11 | Andrzejus Duda kreipėsi į Europos lyderius: tikiuosi, kad jie pasimokys
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad dujų srautas iš Rusijos į Vakarų Europą niekada neturėtų būti atnaujintas, net jei Rusija ir Ukraina pasieks taikos susitarimą, rašo BBC.
Leidiniui jis sakė, kad „Nord Stream“ dujotiekiai, kuriais nesinaudojama nuo 2022 m., „turėtų būti išmontuoti“.
14:44 | Budanovo žodžių paskelbimą vadina pažeidimu
Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyryla Budanovo pareiškimas apie tariamą grėsmę Ukrainos egzistavimui ištrauktas iš konteksto, sako ukrainiečių deputatas Olehas Dunda, rašo UNIAN.
Anot jo, apskritai informacijos iš uždaro pokalbio paskelbimas yra pažeidimas, o tokių klausimų komentavimas trukdo nacionaliniam saugumui.
O. Dunda mano, kad šią informaciją paskleidę asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn.
Primename, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K. Budanovas perspėjo, kad rimtos derybos dėl karo pabaigos turėtų būti pradėtos iki vasaros.
Kitu atveju gali prasidėti procesai, keliantys grėsmę Ukrainos egzistavimui.
Apie tai jis kalbėjo „Ukrainska Pravda“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, neseniai vyko uždaras Rados posėdis, į kurį parlamento frakcijos pakvietė Ukrainos pajėgų vadovybę.
„Iš pradžių daug, painiai, bet labai įdomiai papasakojo Generalinio štabo atstovai. Paskui dar buvo įvairių pranešimų. Bet labiausiai įsiminė Budanovo atsakymas. Kažkas jo paklausė, kiek dar turime laiko. O Kyryla su šalta šypsena atsakė: „Jei iki vasaros nebus rimtų derybų, gali prasidėti labai pavojingi procesai pačiai Ukrainos egzistencijai. Visi pažvelgė vienas į kitą ir nutilo. Matyt, reikia, kad viskas išsispręstų“, – sakė susitikime dalyvavęs pašnekovas.
14:34 | Ligoninėje mirė moteris, sužeista per Rusijos smūgį Zaporižiai sausio 8-ąją
Ligoninėje mirė moteris, sužeista per Rusijos smūgį Zaporižiai sausio 8-ąją.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorė Rehina Charčenko, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Padaugėjo sausio 8-osios atakos aukų. Miesto ligoninėje mirė moteris, kurios būklė buvo itin sunki“, – parašė R. Charčenko.
Pažymima, kad medikai dėl sužalotos moters gyvybės kovojo iki paskutinės akimirkos.
Kaip buvo pranešta, sausio 8-ąją rusai smogė Zaporižiai aviacinėmis bombomis. Iškart žuvo 13 žmonių, daugiau nei šimtas buvo sužeisti. Sausio 17-ąją buvo sužinota, kad ligoninėje mirė vienas sužeistasis.
14:05 | Rusija ruošiasi naujai galingai atakai: ekspertai įvertino, ar derybų su Trumpu mintis sutvardys Putiną
Pastarosiomis dienomis – prieš ir po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos – Rusija nevykdė masinių raketų atakų prieš Ukrainą, nors kiekvieną naktį paleidžia dešimtis dronų, rašo UNIAN. Vis dėlto negalima tikėtis, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nutrauks atakas, tikėdamasis tam tikrų susitarimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sako karinis ekspertas Vladislavas Selezniovas.
Anot jo, pagrindinis veiksnys, ar V. Putinas atakuos Ukrainą yra ištekliai, o ne derybos su D. Trumpu. Tai reiškia, kad „neverta pildytis iliuzijų, kad Putinas staiga taps „geru seneliu“ ir atsisakys agresijos“, sako V. Selezniovas.
„Akivaizdu, kad Putinas <...> svajoja visiškai kontroliuoti visą Ukrainos teritoriją. Kad įgyvendintų šią misiją, jis pasirengęs panaudoti visus įtakos svertus: informacinius, karinius ar jėgos“, – sako jis.
Pasak jo, V. Putinas turi išteklių toliau pulti Ukrainą dronais, raketomis, artilerija, todėl nereikėtų tikėtis operatyvinės pauzės Rusijos atakose.
„Putinas nori visko. Todėl tol, kol jis turės išteklių bent kiek pasistūmėti į priekį, kad įgyvendintų savo tikslą, jis veiks taip, kaip veikia iki šiol, įskaitant masines raketų ir dronų atakas ir apskritai spaudimą prie visų sienų ir pozicijų, kur tik turės galimybę jį įgyvendinti“, – teigia ekspertas.
Jo skaičiavimu, nuo paskutinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą panaudojant strateginę aviaciją praėjo 12 dienų, o šio laiko pakanka pasirengti kitam smūgiui.
13:05 | Atstovas: Zelenskis atvyko į Lenkiją minėti Aušvico išvadavimo, susitiks su Macronu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lenkiją dalyvauti Aušvico atminimo renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose, įskaitant su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pirmadienį žurnalistams pranešė V. Zelenskio atstovas.
Prezidentas „atvyko į Lenkiją dalyvauti Aušvico išvadavimo 80-ųjų metinių minėjimo renginiuose“, nurodė jo atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Jis pridūrė, kad „vizito programoje taip pat numatyti dvišaliai susitikimai su Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovu Antonio Costa ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu“.
12:43 | Rusija skelbia atsiėmusi iš Ukrainos pajėgų kaimą Kursko srityje
Pirmadienį Rusija pranešė susigrąžinusi nedidelį Nikolajevo-Darino kaimelį, Ukrainos pajėgų užimtą pernai rugpjūtį, kai ukrainiečiai įsiveržė į Rusijos Kursko sritį prie Ukrainos sienos.
„Per puolimo operacijas kariuomenės Šiaurės grupės daliniai išlaisvino Nikolajevo-Darino gyvenvietę“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
12:18 | Rusijai apšaudant Nikopolį Pietų Ukrainoje, sužeisti 5 žmonės
Rusijai pirmadienį ryte iš artilerijos pabūklų apšaudant Nikopolį Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, buvo sužeisti penki 30–39 metų vyrai, pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Jo pareiškime platformoje „Telegram“ sakoma, kad kilęs gaisras vėliau buvo užgesintas ir kad apgadintas vienas pramonės objektas.
Nikopolis yra prie dabar išdžiūvusio Kachovkos tvenkinio, priešais Rusijos okupuotus Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę, ir dažnai tampa rusų atakų taikiniu.
12:01 | Vengrija leis ES pratęsti sankcijas Rusijai
Tikimąsi, kad Vengrija pirmadienį atsisakys savo prieštaravimų dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pratęsimo, teigė diplomatai.
Pareigūnai sakė, jog buvo pasiektas susitarimas, kuris nutiesė Vengrijai kelią sutikti su pratęsimu užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
„Sankcijos bus atnaujintos“, – sakė Prancūzijos aukščiausiasis diplomatas Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) susitikimo pradžioje.
27 ES narės iki sausio 31 dienos turi pasiekti vienbalsį sprendimą pratęsti 15-os precedento neturinčių sankcijų Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą paketų galiojimą.
Vengrija – viena iš pagrindinių Rusijos sąjungininkių ES viduje – pareikalavo nemažai kitų bloko narių kantrybės dėl kelias savaites trukusio atsisakymo paremti pratęsimą.
Budapeštas teigė, jog norėjo palaukti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijos ir sužinoti Vašingtono poziciją prieš sutinkant.
Penktadienį premjeras Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti pratęsimą, nebent ES imtųsi didinti spaudimą Ukrainai vėl atverti dujotiekį iš Rusijos į Centrinę Europą.
Ukraina Naujųjų metų dieną leido dujų tiekimo sutarimui su Rusija nutrūkti. Taip Kyjivas siekia atkirsti Maskvos pajamų šaltinius, naudojamus finansuoti plataus masto karą, kurį Kremlius pradėjo 2022-ųjų vasarį.
Diplomatų teigimu, ES sutiko pirmadienio susitikimo metu garsiai perskaityti pareiškimą dėl Vengrijos energetinio saugumo. Už tai Budapeštas pažadėjo paremti sankcijų pratęsimą.
V. Orbanas nekart vilkino ankstesnius sprendimus dėl sankcijų, tačiau galiausiai juos paremdavo.
Sankcijos turi būti iš naujo patvirtintos kas šešis mėnesius.
11:20 | Lukašenka pareiškė, kad nesigaili padėjęs „vyresniajam broliui“ Putinui pulti Ukrainą
Po fiktyvių rinkimų surengęs spaudos konferenciją autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė nesigailintis, kad padėjo Rusijai užpulti Ukrainą, rašo „The Guardian“.
Jis teigė, kad nesigaili sprendimo leisti savo „vyresniajam broliui“ Vladimirui Putinui pasinaudoti Baltarusija įsiveržimui į Ukrainą.
„Dėl nieko nesigailiu“, – sakė jis.
10:39 | Budanovas perspėjo Ukrainos vadovus: nurodė, iki kada turi prasidėti derybos – kitu atveju kils grėsmė Ukrainos egzistencijai
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas perspėjo, kad rimtos derybos dėl karo pabaigos turėtų būti pradėtos iki vasaros.
Kitu atveju gali prasidėti procesai, keliantys grėsmę Ukrainos egzistavimui.
Apie tai jis kalbėjo „Ukrainska Pravda“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, neseniai vyko uždaras Rados posėdis, į kurį parlamento frakcijos pakvietė Ukrainos pajėgų vadovybę.
„Iš pradžių daug, painiai, bet labai įdomiai papasakojo Generalinio štabo atstovai. Paskui dar buvo įvairių pranešimų. Bet labiausiai įsiminė Budanovo atsakymas. Kažkas jo paklausė, kiek dar turime laiko. O Kyryla su šalta šypsena atsakė: „Jei iki vasaros nebus rimtų derybų, gali prasidėti labai pavojingi procesai pačiai Ukrainos egzistencijai. Visi pažvelgė vienas į kitą ir nutilo. Matyt, reikia, kad viskas išsispręstų“, – sakė susitikime dalyvavęs pašnekovas.
10:11 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 430 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 430 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 831 620 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 871 tanko (+3), 20 561 šarvuotosios kovos mašinos (+12), 22 339 artilerijos sistemų (+16), 1 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 050 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 23 327 dronų (+74), 3 053 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 35 183 automobilių (+59), 3 716 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
9:34 | Žiniasklaida: Europa ruošiasi neįsivaizduojamiems įvykiams
Visoje Europoje matyti ženklų, kad žemynas ruošiasi neįsivaizduojamiems įvykiams, rašo „NBC News“. Lietuva ketina užminuoti pasienį, Baltijos jūroje NATO laivai medžioja Rusijos vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kaltinamą povandeninių kabelių sabotažu. O Europos danguje planuojama sukurti didžiulę priešraketinės gynybos sistemą, panašią į Izraelio „Geležinį kupolą “, tačiau aiškiai skirtą Maskvos paleistoms raketoms numušti.
Europos vyriausybės ir piliečiai nerimauja, kad padrąsėjęs Kremlius gali nukreipti savo kariuomenę į jų pusę po Ukrainos. Taip pat auga nerimas, dėl Donaldo Trumpo. Naujasis JAV prezidentas yra užsiminęs, kad gali neginti NATO sąjungininkių, jei jas užpultų Rusija.
Nors D. Trumpas šią savaitę kritikavo Vladimirą Putiną, jis parodė nedaug ženklų, kad laikytųsi kitokios pozicijos. Ketvirtadienį „Fox News“ D. Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturėjo leisti, kad 2022 metais Ukrainoje įvyktų plataus masto Rusijos kariuomenės invazija.
Apie NATO ar Europą jis pasakė nedaug naujo, tik pakartojo savo reikalavimą, kad Europos sąjungininkės gynybai skirtų 5 proc. savo BVP ir apgailestavo, kad Vašingtonas Ukrainos gynybai remti išleido daug daugiau nei Briuselis.
„Tai juokinga, nes juos tai paveikia daug labiau. Tarp mūsų yra vandenynas“ , – sakė jis.
Europos pareigūnai taip pat ne kartą pareiškė, kad V. Putinas ruošiasi karui su Vakarais. Daugelio nuomone, tai jau vyksta: analitikai, vyriausybės ir pati NATO kaltina Maskvą hibridinio karo atakomis. Nors Maskva tai neigia, Vakarų pareigūnai ir ekspertai beveik vieningai sutaria, kad ši kampanija, atrodo, tik plečiasi.
Šalys didina gynybos finansavimą, Lietuvos Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.
„Europa turi būti pasirengusi ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams“, – „NBC News“ sakė bloko atstovas spaudai.
„Paprastai tariant: kad išvengtume karo, turime išleisti daugiau. Jei daugiau lauksime, tai mums kainuos brangiau“, – nurodė jis.
Baltijos šalys yra ypač pažeidžiamos. Jos iš esmės dabar stato „Baltijos gynybos liniją“ – šimtų kilometrų ilgio sieną, nusėtą prieštankiniais grioviais ir pylimais. Lietuva jau įsigijo sandėlius „drakono dantų“ ir planuoja užminuoti savo tiltus į Kaliningradą, „NBC News“ sakė Krašto apsaugos ministerija.
Tuo tarpu Norvegija atnaujino visiems piliečiams dalijamą pasirengimo ekstremalioms situacijoms knygelę, kurioje nurodoma, kiek vandens, maisto ir kitų atsargų kaupti „karo veiksmų“ atveju. 20 puslapių dokumente istoriškai daugiausia dėmesio buvo skiriama ekstremalioms oro sąlygoms ir nelaimingiems atsitikimams, tačiau naujausioje jo versijoje pažymima, kad „gyvename vis labiau neramiame pasaulyje“, ir įspėjama kaip elgtis karo veiksmų atveju.
Švedijos bažnyčios vadovybė, vadovaudamasi Švedijos ginkluotųjų pajėgų rekomendacijomis, pradėjo ieškoti papildomos vietos kapinėms, jei toks konfliktas pasiektų jų krantus.
Vis dėlto yra nuomonių, kad Europa daro nepakankamai. Vakarų Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, įsipareigojo tik „nedideliais procentais padidinti gynybos biudžetus, o tai nė iš tolo neprilygsta permainingoms investicijoms“ Rytų Europoje, sako gynybos analitikas Keiras Gilesas. Anot jo, problema yra ta, kad toliau esančios šalys vis dar apsimeta, jog „karas yra kažkas, kas nutinka kitiems žmonėms“.
Be to, pastangas dar labiau apsunkina politinė padėtis. Pagrindinėms Europos partijoms iššūkį meta populistai, kurie savo aršų pasipriešinimą imigracijai dažnai derina su švelnesne, o kartais net draugiška pozicija Rusijos atžvilgiu.
9:21 | Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, bendra salvė – iki keturių raketų „Kalibr“
Juodojoje jūroje budi du Rusijos kariniai laivai, iš kurių vienas yra raketnešis, jo bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“.
Tai sausio 27 d. 6 val. suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra du priešo laivai, vienas iš jų – kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė - iki keturių raketų; Azovo jūroje priešo laivų nėra“, – rašoma pranešime.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų duomenimis, šiuo metu Viduržemio jūroje budi šeši priešo laivai, iš jų du yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, bendra salvė – iki 22 raketų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos jūreiviai sunaikino Rusijos raketą Ch-59, kuri buvo paleista į Pietų uosto civilinę infrastruktūrą.
8:43 | Kur Rusija taikysis pavasarį: pateikė 3 galimus scenarijus
Užėmę Velyka Novosilką, rusai turi keletą tolimesnio puolimo variantų, kurių gali imtis pavasarį ar vasarą, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„Velyka Novosilka yra netoli kelių upių, o tai gali apsunkinti tolesnį rusų taktinį žygį šiame rajone. Tikėtina, kad taktiniai vietovės ypatumai apsunkins Rusijos pajėgų galimybes panaudoti Velyka Novosilkos užėmimą siekiant operatyviai reikšmingų laimėjimų vakarinėje Donecko srityje“, – sako analitikai.
Kartu ISW pažymi, kad yra kelios galimybės, kaip rusai galėtų veikti užėmę šią gyvenvietę.
8:10 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 430 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 430 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 831 620 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 871 tanko (+3), 20 561 šarvuotosios kovos mašinos (+12), 22 339 artilerijos sistemų (+16), 1 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 050 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 23 327 dronų (+74), 3 053 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 35 183 automobilių (+59), 3 716 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
7:37 | Volodymyras Zelenskis nurodė, kodėl ukrainiečiai nesitraukia iš Kursko
Ukraina palaiko savo pozicijas Kursko srityje, kad užkirstų kelią Rusijos prieš Sumus ir Charkivą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo sekmadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
V. Zelenskis nurodė, kad kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru ir aptarė padėtį fronte, įskaitant ir Kursko sritį.
„Netrukus sueis jau pusė metų, kai mes aktyviai veikiame Kursko srityje, siekdami apginti Ukrainos žemę. Mes palaikome buferinę zoną Rusijos teritorijoje, kad apsaugotume mūsų Sumus ir Charkivą nuo Rusijos atakų. Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie gina Ukrainos pozicijas ir naikina okupantą“, – sako V. Zelenskis.
Ukrainos daliniai rugpjūčio pradžioje įžengė į Rusijos Kursko sritį ir čia užėmė dešimtis vietovių. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tada sakė, kad rusai turi pajusti, ką reiškia karas.
7:18 | Galingi sprogimai Rusijoje: ukrainiečiai smogė dronų sandėliams
Ukrainos pajėgos smogė rusų dronų sandėliams Rusijos Orelio srityje, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais, sudavė smūgį Rusijos okupantų smogiamųjų bepiločių orlaivių sandėliams Rusijos Federacijos Orelio srityje“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad „buvo pataikyta į betonines konstrukcijas, kuriose buvo laikomos termobarinės kovinės galvutės, kuriomis aprūpinami bepiločiai orlaiviai“. Taip pat turima informacijos apie stiprią antrinę detonaciją.
Generalinis štabas pažymi, kad žalos rezultatai ir mastas dar tikslinami, tačiau, preliminariais duomenimis, daugiau kaip 200 dronų buvo sunaikinta.
„Kovinis darbas su svarbiais objektais, susijusiais su Ukrainos civilinės infrastruktūros naikinimu ir civilių terorizavimu, bus tęsiamas“, – sakoma pranešime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
