Svarbiausios naujienos:
23:05 | Pasiuntinys taikai: Trumpas pasiūlys sprendimą, priimtiną tiek Putinui, tiek Zelenskiui
Respublikono Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys taikai Ukrainoje Keithas Kelloggas sako, kad jo tikslas yra per 100 dienų nuo naujai išrinkto JAV prezidento inauguracijos dienos surasti išeitį dėl karo padėties Ukrainoje.
Interviu „Fox News“ K. Kellogas teigė, kad tiek D. Trumpas, tiek jis pats turi „nedaug laiko“, kad būtų surastas sprendimą dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pabaigos.
„Žmonės turėtų suprasti – jis [D. Trumpas] nesistengia kažko atiduoti Putinui ar rusams, jis iš tiesų bando išsaugoti Ukrainos suverenitetą ir tai garantuoti. Ir jis užtikrins, kad tai būtų teisinga bei sąžininga“, – pabrėžė jis.
K. Kelloggo įsitikinimu, vis dar JAV prezidento pareigas užimančio Joe Bideno „didžiausia klaida“ buvo atsisakymas pasikalbėti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu iškart po 2022 m. (metai, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje). Tuo metu D. Trumpas, jo teigimu, yra pasiryžęs tai padaryti.
Specialusis pasiuntinys mano, kad D. Trumpas sugebės pasiūlyti priimtiną sprendimą tiek V. Putinui, tiek Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui „artimiausiu metu“.
„Aš sieksiu išsikelti tikslą - tiek asmeniniame, tiek profesiniame lygmenyje - tarkime, išsikelkime šimto dienų tikslą“, – apie galimą susitarimo paieškos laiką kalbėjo K. Kellogas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai kelionė į Kyjivą buvo atšaukta, bet bus perkelta į kitą datą, pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Planuoti K. Kelloggo – atsargos generolo leitenanto, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis D. Trumpo patarėjas gynybos klausimais, – susitikimai su Ukrainos pareigūnais yra „nepaprastai svarbūs“, žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė A. Sybiha.
„Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas įvyks savo laiku“, – sakė jis per spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu Islandijos diplomatijos vadovu.
„Palaikome ryšį, kad aiškiai apibrėžtume jo organizavimo terminus ir užtikrintume, kad susitikimas būtų kuo prasmingesnis“, – pridūrė jis.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio 20 dieną dar padidins neapibrėžtumą dėl galimos tolesnės šio beveik trejus metus besitęsiančio karo eigos ir dėl galimybių jam pasibaigti artimiausioje ateityje.
Kad galėtų toliau kovoti, Ukraina remiasi Vakarų ir ypač Jungtinių Valstijų karine parama.
Tačiau D. Trumpas yra kritiškai kalbėjęs apie milijardus JAV dolerių, kuriuos Joe Bideno administracija išleido Ukrainai.
Jis taip pat yra sakęs, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, nors nedetalizavo, kaip tai galėtų padaryti.
Kyjivo pareigūnai siekia įtikinti D. Trumpą toliau remti Ukrainą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra gyręs D. Trumpo „stiprybę“ ir sakęs, kad Amerikos prezidento „nenuspėjamumas“ gali būti naudingas Ukrainai.
22:00 | Suomijoje vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas dėl saugumo Baltijos jūroje
Suomijoje kitą savaitę vyks NATO priklausančių ir prie Baltijos jūros esančių valstybių aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas aptarti regiono saugumą.
Susitikimas rengiamas Aljansui siekiant sustiprinti savo karinį buvimą šioje jūroje po kelių povandeninių kabelių pažeidimo.
Gruodžio 25 dieną, kaip įtariama, dėl sabotažo išėjo iš rikiuotės Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.
Incidentas įvyko kelios savaitės po to, kai per panašius incidentus, kurie, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis, Baltijos jūroje buvo pažeista kitų kabelių.
Sausio 14 dieną Helsinkyje vyksiančiame viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „priemonėms, reikalingoms apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą“, sakoma Suomijos prezidento Alexander'o Stubbo (Aleksandro Stubo) biuro pranešime.
„Diskusijoje daugiausia dėmesio bus skiriama NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimui ir atsakui į Rusijos šešėlinio laivyno keliamą grėsmę“, – pažymima jame.
Vadinamąjį šešėlinį laivyną sudaro laivai, gabenantys Rusijos naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.
Dažnai šie seni laivai, kurių nuosavybė yra neaiški, eksploatuojami be tinkamo draudimo.
Susitikime dalyvaus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos vadovai, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Henna Virkkunen.
Suomijos prezidentas A. Stubbas ir Estijos premjeras Kristenas Michalas kartu vadovaus susitikimui.
Dėl gruodžio 25-osios incidento įtariamas su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kaip manoma, priklausantis Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Vykdydami kriminalinį tyrimą dėl įtariamo sabotažo, Suomijos pareigūnai gruodžio 28 dieną perėmė šį laivą.
„Eagle S“ stovi į rytus nuo Helsinkio esančiame Porve. Suomių pareigūnai uždraudė aštuoniems įgulos nariams išvykti iš Suomijos teritorijos, kol policija atliks tyrimą.
Tyrėjai įtaria, kad kabelius pažeidė per juos vilktas tanklaivio inkaras.
Suomijos policija antradienį paskelbė, kad tanklaivio „Eagle S“ inkaras buvo ištrauktas pirmadienio popietę.
Gruodžio pabaigoje NATO paskelbė, kad sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje po povandeninių kabelių pažeidimų.
2023 metais Suomija tapo NATO nare, nutraukusi dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką. Tokį žingsnį šalis žengė po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
21:03 | V. Zelenskis pareiškė: dalyvaus Vokietijoje vyksiančiame sąjungininkų gynybos susitikime
Ukrainos prezidentas pranešė, kad ketvirtadienį dalyvaus susitikime Vokietijoje.
„Rytoj dalyvausiu susitikime Ramšteine, taip pat planuoju derybas su partneriais gynybos ministrų ir karinių vadų lygiu“, – trečiadienį internete paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Jis kalbėjo apie Ukrainos rėmėjų susitikimą, ketvirtadienį rengiamą JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje.
20:30 | Rusijos bendrovės nebegali nuslėpti niūrios realybės
Rusijos vadovo Vladimiro Putino pradėta invazija į Ukrainą, Kremlius dirbtinai, su valstybės paskatomis, pagyvino ekonomą. Tačiau, praėjus beveik trejiems metams nuo karinės invazijos, pastebima vis daugiau ženklų, kad netrukus už viską reikės susimokėti, rašo „Bloomberg“.
Nors Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose nuotaika ir vis dar pakili, o restoranuose bei prabangiose parduotuvėse netrūksta žmonių, tačiau dėl rekordiškai aukštų palūkanų normų ir besitęsiančios infliacijos kyla rizikų dėl pirminių prognozių.
„Santykinai geras laikotarpis Rusijos ekonomikai, kuri buvo paremtas anksčiau sukauptais ištekliais, baigėsi“, – pareiškė ekonomistas, buvęs Rusijos centrinio banko aukšto rango pareigūnas Olegas Vjuginas.
Negana to, Rusijai taip pat taikomos sankcijos, o neseniai susilpnėjo ir rublis, rizikų kelia ir neaiškios naftos kainų perspektyva ir kad didžiausia prekybos partnerė – Kinija – nesugebės išsikapanoti iš kilusių ekonominių sunkumų šalyje.
O net ir didžiausios bendrovės jau dabar permąsto tolimesnes savo investicines strategijas. Pavyzdžiui, valstybinė naftotiekių operatorė „Transneft“, o taip pat ir Rusijos geležinkeliai smarkiai sumažino investicines programas (iš dalies dėl patiriamų išlaidų skolinantis).
Tuo metu kitos privačios šalies bendrovės, pavyzdžiui, plieno bendrovė „Severstal“ ir kasybos bendrovė „Norilsk Nickel“, taip pat mažina sąnaudas
O pirmaujanti aliuminio gamintoja Rusijoje „United Co. Rusal International“ irgi svarsto galimybę sumažinti gamybą daugiau kaip 10 proc., kaip vieną iš priežasčių nurodydama miglotą ekonominę padėtį šalyje.
Be to, publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad mažėjančios naftos kainos yra viena didžiausių grėsmių 2025 m. ekonomikai, t.y. jei naftos kaina kris dar žemiau, Rusija bus priversta ką nors paaukoti papildomai.
Primenama ir tai, kad Ukraina savo ruožtu sustabdė Rusijos gamtinių dujų tranzitą per savo teritoriją. Ir nors dalis analitikų teigia, kad ekonominis poveikis, tikėtina, nebus itin didelis, Kremliui tai vis tiek gali kainuoti 0,2–0,3 proc. (skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto).
Rusijos diktatorius V. Putinas toliau meluoja apie tai, kad Rusijos ekonomika yra stabili, atsakomybę už ekonomines problemas perkeldamas ant kitų pečių ir manipuliuodamas faktais, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.
„Putinas užsiminė, kad Rusijos centrinis bankas ir jo valdytoja Elvira Nabiullina nesusitvarkė su Rusijoje kylančiomis palūkanomis ir pastebėjo, kad Rusijos vyriausybės ekonomikos politikoje būta „šiokių-tokių trūkumų“, tokiu būdu kaltę dėl kylančių palūkanų ir infliacijos greičiausiai mėgindamas suversti kuriam kitam Rusijos pareigūnui“, – teigiama straipsnyje.
ISW straipsnyje taip pat minima, kad Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė prognozuojąs, jog Rusijos BVP 2025 m. augs 0,5–1,5 proc. Palūkanos Rusijoje šiuo metu siekia 21 proc. ir oficialūs asmenys yra užsiminę, kad gruodžio 20 d. įvyksiančiame centrinio banko posėdyje jos gali būti padidintos iki 23 proc.
V. Putino teigimu, Rusija yra stipri valstybė ir per beveik trejus plataus masto invazijos Ukrainoje metus tik dar labiau sustiprėjo.
„Putinas teigė, kad, kalbant apie jos ekonomiką, Rusija geba „pati patikimai stovėti ant kojų“ ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tebėra viena iš pagrindinių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje, pamiršdamas paminėti, kad Rusija nesiliauja neteisėtai eksportavusi iš okupuotos Ukrainos pavogtus grūdus“, – pridūrė analitikai.
ISW manymu, V. Putinas mėgina nukreipti Rusijos liaudies dėmesį nuo ekonominių ir kitokių karo Ukrainoje pasekmių, nenorėdamas pripažinti Rusijos ekonomiką slegiančių Vakarų sankcijų poveikio.
Žurnalas „The Economist“ gruodžio 19 d. pastebėjo, kad Ukrainos ekonomika vis dar yra ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau pirmą kartą po plataus masto Rusijos invazijos pradžios pagal keletą svarbių rodiklių lenkia pastarosios šalies ekonomiką.
19:56 | Rusija atakavo Nikopolio rajoną
Trečiadienį Rusijos kariuomenė vėl atakavo Dnipropetrovsko sritį, suduoti smūgiai infrastruktūrai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas visą dieną cir artilerija, ir dronais. Agresorius smogė Nikopoliui, Marhaneco, Mirivkos ir Pokrovsko bendruomenėms. Nukentėjo infrastruktūra. Taip pat – 6 privatūs namai. Vienas iš jų užsidegė, gelbėtojai užgesino gaisrą“, – parašė S. Lysakas.
Be to, anot jo, apgadinti 3 ūkiniai pastatai, mikroautobusas, elektros perdavimo linija. Žmonės nenukentėjo.
S. Lysakas pridūrė, kad, patikslintais duomenimis, Synelnykovės rajone per naktinį smūgį buvo apgadinta apie dvi dešimtis privačių gyvenamųjų namų ir mokymo įstaiga.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė atakavo du Dnipropetrovsko srities rajonus – nukentėjo gyvenamieji namai.
19:28 | V. Zelenskis ėmė menkinti D. Trumpo teiginį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį ėmėsi menkinti susirūpinimą dėl išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų – šis pareiškė, kad esą supranta, kodėl Rusija nenori, jog Ukraina įstotų į NATO.
Ukrainos lyderis įspėjo nedaryti prielaidų apie JAV poziciją ir pažymėjo, kad šį klausimą aptars su D. Trumpu. „Nedarykite prielaidų apie JAV politiką iš karto“, – Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos užsienio reikalų ministre žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Turime dirbti ir daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina gautų padorias saugumo garantijas (…) kurios galėtų sustabdyti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
D. Trumpas, kuris prezidento pareigas pradės eiti sausio 20 d., antradienį pareiškė suprantantis, kodėl Rusija nenori, kad Ukraina prisijungtų prie transatlantinio aljanso. „Na, kažkas yra prie pat Rusijos slenksčio, aš galiu suprasti dėl to kylančius jų jausmus“, – kalbėjo D. Trumpas. Jis tvirtino, kad kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė, jog Ukraina „turėtų prisijungti prie NATO“, ir leido suprasti, kad tai esą prisidėjo prie visapusiškos Rusijos invazijos 2022 m. vasarį.
NATO sąjungininkai dar 2008 m. susitarė, kad Ukraina kažkuriuo metu įstotų į Aljansą. Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas tuo metu, kai pareigas ėjo respublikonų prezidentas George‘as W. Bushas.
V. Zelenskis trečiadienį argumentavo, kad tai, jog Ukraina nėra NATO narė buvo „viena iš priežasčių, kodėl mes kariaujame, nes (…) V. Putinas suprato, kad Ukrainos niekas neužstos“. Jis pažymėjo, kad Ukraina „turi teisę reikalauti rimtų, stiprių saugumo garantijų“, kurios, pasak jo, yra reikalingos norint įtikinti milijonus nuo karo pabėgusių piliečių grįžti iš užsienio. V. Zelenskis nurodė, kad tai aptarė tiek su D. Trumpu, tiek su J. Bidenu.
18:40 | Rusai dronais atakavo Sumų srities pasienio rajonus, sužeisti du žmonės
Okupantai rusai FPV dronais atakavo Sumų srities pasienio rajonus, yra sužeistųjų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2025 m. sausio 8 d., apie 12.30 val., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo metodus, okupantai atakavo Šostkos rajono Seredyna Budos miesto civilinę infrastruktūrą, preliminariais duomenimis, FPV dronais. Buvo sužeisti 52 metų moteris ir 57 metų vyras“, – rašoma pranešime.
Taip pat pranešama, kad nukentėjo tenykštė techninės priežiūros stotis ir transporto priemonė.
Prokurorai, bendradarbiaudami su kitais pareigūnais, dokumentuoja apšaudymo padarinius.
Šostkos apygardos prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Ikiteisminį tyrimą atlieka Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Sumų srityje Šostkos rajono policijos valdybos tyrėjai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį atakavo Zaporižią. Žuvo 13 žmonių, dar 18 buvo sužeisti. Mieste sustabdytas tramvajų eismas.
18:04 | Rusija sudavė naujus smūgius Ukrainai
„Per priešo išpuolį Zaporižioje žuvo trylika žmonių“, – socialiniame tinkle pranešė Zaporižios gubernatorius Ivanas Fedorovas, patikslindamas anksčiau skelbtą aukų skaičių.
Anksčiau jis paskelbė, kad per smūgį žuvo vienas žmogus, dar 30 buvo sužeisti.
17:50 | Ukrainai iš rusų nelaisvės pavyko susigrąžinti 505 jūrų pėstininkus
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios bendromis Koordinacinio štabo ir kitų atitinkamų struktūrų pastangomis Ukrainai iš rusų nelaisvės pavyko susigrąžinti 505 jūrų pėstininkus.
Tai per spaudos konferenciją „1000 nelaisvės dienų: kaip susigrąžinti iš nelaisvės Ukrainos jūrų pėstininkus“ pareiškė Ukrainos koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo sekretorius Dmytro Usovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Koordinacinio štabo ir visų atitinkamų struktūrų darbas, kuriam vadovavo (Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas) Kyrylas Budanovas, leido mums susigrąžinti 505 jūrų pėstininkus iš įvairių krypčių, didelę dalį – iš Mariupolio“, – pažymėjo D. Usovas.
Anot jo, "1000 dienų yra labai daug, ypač kai kalbame apie žmonių likimus“.
„Turime nepamiršti, kad dingusiųjų arba į nelaisvę patekusiųjų statusą, patvirtintą Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ar kitų šaltinių, turi dar daugiau kaip 3000 jūrų pėstininkų“, – pridūrė Koordinacinio štabo sekretorius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, bendras Rusijos kariškių, pasidavusių į nelaisvę paskelbus projektą „Noriu gyventi“, skaičius sudaro beveik batalioną.
17:29 | Ukraina skelbia smogusi rusų vadavietei okupuotoje Donecko srities dalyje
Ukrainos pajėgos sudavė tikslų smūgį Rusijos 8-osios bendrųjų pajėgų armijos vadavietei rusų okupuotame Charcyzke Donecko srityje, trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma: „Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė tikslų smūgį 8-osios bendrųjų pajėgų armijos vadavietei Charcyzke (...). Šį objektą užėmė okupacinės Rusijos ginkluotosios pajėgos, kad galėtų koordinuoti išpuolius prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir civilius gyventojus, ypač Kurachovėje.“
„Imtasi visų būtinų priemonių, kad būtų sumažinta rizika civiliams gyventojams“, – pridūrė ukrainiečių Generalinis štabas.
16:58 | Rusija 2024 m. išsiuntė dvigubai daugiau migrantų, nei 2023-iaisiais
Rusija trečiadienį pareiškė, kad 2024 m. išsiuntė daugiau nei 80 000 migrantų – beveik dvigubai daugiau, nei 2023-iaisiais.
Atitinkami duomenys užfiksuoti šaliai griežtinant migracijos politiką po pernai kovą koncertų salėje „Crocus City Hall“ įvykdyto teroristinio išpuolio, per kurį žuvo daugiau nei 140 žmonių. Įtariama, kad šią ataką surengė Tadžikistano piliečiai, o atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
„Teismo įsakymu iš Rusijos buvo išsiųsta daugiau nei 80 000 migrantų ir asmenų be pilietybės“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi antstoliais. Pasak TASS, 2023 m. buvo išsiųsta 44 200 žmonių.
Pranešime nepatikslinama išsiųstų asmenų tautybė, tačiau dauguma Rusijoje esančių migrantų yra darbininkai iš buvusių sovietinių respublikų Vidurio Azijoje. Įsakymas išsiųsti paprastai reiškia, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Rusiją penkerių metų laikotarpiui.
Po išpuolio „Crocus City Hall“ padaugėjo reidų prieš migrantus, o pareigūnai sugriežtino prieš migrantus nukreiptą retoriką. Rugsėjį parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad įstatymų leidėjai rengia 34 su migrantais susijusius teisės aktus, įskaitant įstatymus, kuriais siekiama sustabdyti šeimų susivienijimą ir uždrausti migrantams dirbti tam tikrą darbą. Kai kurie įstatymų leidėjai taip pat pasiūlė išsiųsti visus migrantus, kurie nekalba rusiškai.
Tačiau ekonomika yra priklausoma nuo migracijos, nes fiksuojama didelė demografinė krizė, o pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje sumenko darbo jėga.
Rusija praeityje sušvelnino įstatymus, kad migrantams būtų lengviau gauti Rusijos pilietybę, tačiau natūralizuoti piliečiai dabar turi registruotis atlikti karo tarnybą, antraip jie rizikuoja prarasti savo pasus ir būti išsiųsti. Remiantis duomenimis, kuriuos praėjusiais metais paskelbė Rusijos valdžios institucijos, apie 10 000 natūralizuotų rusų prisijungė prie Ukrainoje kovojančių Rusijos pajėgų.
16:18 | Paneigė Rusijos propagandistų pranešimus, kad V. Zelenskis nusipirko vilą Šv. Bartolomėjaus saloje
Teiginiai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva įsigijo 17 mln. eurų vertės „vilą su požeminiu bunkeriu“ Šv. Bartolomėjaus „milijardierių saloje“, yra dar viena Rusijos propagandistų klastotė, teigia Kovos su dezinformacija centras.
Rusijos propagandistai tvirtina, kad vilą įsigijo Kipro bendrovė „Aldorante LTD“, tačiau nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Jie taip pat nepateikė jokių oficialių dokumentų ar patikimų šaltinių, sakoma pranešime.
„Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos propaganda skleidžia panašias klastotes apie prezidentą V. Zelenskį, turėdama aiškų tikslą jį diskredituoti“, – pabrėžė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
Anksčiau jis kaip klastotę paneigė ir tai, kad V. Zelenskis neva už 8 mln. eurų nusipirko Josepho Goebbelso vilą.
15:15 | Didžiausi Kinijos naftos uostai prisijungė prie sankcijų prieš Putino šešėlinį laivyną
Pasak agentūros „Reuters“ pašnekovų, apie apribojimus Rusijos šešėliniam laivynui paskelbė viena didžiausių Kinijos uostų operatorių „Shandong Port Group“, valdanti Šandongo provincijos uostus, į kuriuos importuojama daugiausia naftos iš Rusijos, Irano ir Venesuelos.
Bendrovės sprendimu, nuo pirmadienio, sausio 6 d., sankcionuotiems „šešėliniams tanklaiviams“ uždrausta švartuotis, iškrauti ar gauti kitas uosto paslaugas provincijos, kuri yra vienas pagrindinių Kinijos pramonės centrų ir pagal BVP užima trečią vietą šalyje, uostuose.
Praėjusiais metais Kinija per Šandongo provincijos, kurioje yra daug nepriklausomų naftos perdirbimo gamyklų, uostus pirko 1,74 mln. barelių per parą, arba beveik penktadalį visos importuojamos naftos. Apribojimai „šešėliniams“ tanklaiviams turės įtakos Čingdao, penktam pagal krovos apimtis Kinijos uostui, taip pat, be kita ko, Žižao ir Jantai uostams. Dėl to gali sulėtėti Kinijos naftos, kuriai netaikomos sankcijos, importas, teigė „Reuters“ šaltiniai.
Pasak „Lloyd's List Intelligence“ analitikės Michelle Wiese Bockman, šiuo metu aktyvus šešėlinis laivynas, kuriuo gabenama nafta siekiant apeiti sankcijas, sudaro 669 tanklaivius. Jos skaičiavimais, rusišką naftą reguliariai gabena apie 250-300 laivų, neįskaitant „Sovcomflot“ tanklaivių, kuriems taikomi Vakarų apribojimai. Iki 2024 m. pabaigos JAV, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga į sankcijų sąrašus įtraukė apie 180 tanklaivių, kurie, apeidami sankcijas ir pažeisdami „kainų lubas“ (60 JAV dolerių už barelį), gabeno rusiškos kilmės naftą. Iš jų daugiau kaip 100 tanklaivių buvo priversti užmesti inkarą ir nebekrauna barelių iš Rusijos, apskaičiavo „Bloomberg“.
Naujas smūgis Kremliaus „šešėliniam laivynui“ gali būti kadenciją baigiančios Džo Baideno (Joe Biden) administracijos „atsisveikinimo“ sankcijos, kuriomis, kaip rašo „The Washington Post“, planuojama įtraukti į juodąjį sąrašą dar apie šimtą laivų. Be to, svarstomos priemonės iki visiško embargo Rusijos naftai, taip pat su nafta ir dujomis susijusių sandorių licencijų, išduotų Rusijos bankams, kuriems taikomos sankcijos, įskaitant „Sber“, VTB ir „Alfa Bank“, atšaukimas.
12:50 | Trumpas apie NATO ateitį: priverčiau juos mokėti 2 proc., tikslas – 5 proc.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO šalių tikslas turėtų būti 5 proc. nuo BVP skirti gynybai.
„Manau, kad [NATO] tikslas turėtų būti 5 proc.“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Trumpas.
„Aš esu tas, kuris privertė juos mokėti 2 proc.“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje spaudimą, kurį jis pradėjo daryti Europos sąjungininkams dar per savo pirmąją prezidentavimo kadenciją.
2018 m. tik šešios aljanso šalys gynybai skyrė bent 2 proc. nuo BVP (šis tikslas buvo nustatytas 2014 m. Rusijai okupavus Krymą ir remiant separatistus Rytų Ukrainoje). Dabar nė vienos šalies išlaidos gynybai nesiekia 5 %, nors Lenkija nori jas padidinti iki tokio lygio. Ji pirmauja su 4,12 proc. JAV užima trečią vietą su 3,38 proc. bendrojo vidaus produkto (Estija yra antra su 3,43 proc.).
D. Trumpas nepasakė, ar savo prezidentavimo laikotarpiu padidins JAV išlaidas iki 5 proc.
11:00 | Oficialu: sunaikinta Rusijos karinio aerodromo degalų saugykla
Šią naktį buvo atakuota naftos produktų saugojimo bazė „Kombinat Kristal“. Teritorijoje užfiksuoti keli sprogimai ir kilo gaisras. Naftos bazė tiekė degalus kariniam aerodromui „Engels-2“, kuriame bazuojasi priešo strateginė aviacija, rašoma Ukrainos generalinio štabo pranešime.
„Naftos bazės sužlugdymas sukelia rimtų logistinių problemų Rusijos okupantų strateginei aviacijai ir gerokai sumažina jų galimybes smogti taikiems Ukrainos miestams ir civiliniams objektams“, - sakoma pranešime.
Išsamesnė informacija apie atakos rezultatus tikslinama.
09:40 | Po bepiločio orlaivio atakos Rusijos Engelso aerodromo kuro saugykloje kilo gaisras
Engelso mieste Rusijos Saratovo regione esančiame aerodrome po ankstyvą trečiadienio rytą įvykdytos nepilotuojamojo orlaivio atakos užsiliepsnojo naftos saugykla, praneša „ASTRA“.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje galima matyti, kad po drono atakos Engelse bendrovės „Rosrezerv“ gamykloje „Kristal“, kurioje saugomas oro bazei „Engels-2“ skirtas kuras, kilo gaisras.
„ASTRA“ objekto buvimo vietą nustatė palygindama socialiniuose tinkluose paskelbtą medžiagą ir panoraminius sistemos „Google Maps“ vaizdus.
Šią prielaidą patvirtino ir Saratovo regiono gubernatoriaus Romano Busargino paviešintos nuotraukos.
Regiono vadovo teigimu, „įmonėje, kurioje po nepilotuojamojo orlaivio atakos kilo gaisras“, bus įsteigtas operatyvinis štabas.
„Current Time“ pridūrė, kad Engelso gyventojai pranešė apie naktį kuro saugyklos rajone nuaidėjusius sprogimus, o socialiniuose tinkluose paskelbė siautėjančių liepsnų nuotraukų.
Paskiau Rusijos gynybos ministerija išplatino trumpą pranešimą, kuriame teigė, kad oro gynybos pajėgos „neutralizavo ir sunaikino 32 ukrainiečių dronus“, nurodydama, kad 11 bepiločių orlaivių buvo likviduota virš Saratovo regiono, po keturis – virš Kursko ir Rostovo regionų, po tris – virš Belgorodo ir Briansko regionų, du – virš Krasnodaro krašto, vienas – virš Volgogrado regiono ir keturi – virš Azovo jūros.
Pirmiau buvo pranešta, kad sausio 5 d. dėl galimo nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžio „saugumo sumetimais“ buvo apriboti skrydžiai Rusijos Kazanės tarptautiniame oro uoste.
07:23 | Smūgis Rusijos karinei pramonei: liepsnoja naftos perdirbimo gamykla Engelse
Remiantis vietinių gyventojų pranešimais socialiniame tinkle „Telegram“, gaisras kilo naftos saugykloje Engelso mieste.
Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas nurodė, kad Ukrainos dronų nuolaužos apie 5 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku pataikė į neįvardytą „pramoninį objektą“. Jo teigimu, Ukraina surengė naktinę masinę ataką prieš miestą.
Informacijos apie galimą žalą ar nukentėjusiuosius kol kas nėra skelbiama. Tačiau gubernatorius pridūrė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba ugniagesiai.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad virš Saratovo srities buvo numušta 11 ukrainiečių dronų. Skelbiama, kad viso per naktį buvo numušta ne mažiau 30-ies dronų.
Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti naftos saugyklą apėmęs didžiulis gaisras ir Rusijos oro gynybos sistema, kuri, kaip skelbiama, bando numušti dronus.
Vietos gyventojai nurodė, kad prieš gaisrą girdėjo mažiausiai penkis sprogimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Lukošenko, putka ir organas
Sutarė jie diktatorių palaikyt koaliciją
Tik šūdina jų dabartinė pozicija
Niekas nenori jungtis prie ubagų
Sirai ir tie išsprūdo iš draugų..
