Ukraina suformulavo pasiūlymus dėl mainų „visi į visus“, jei prasidėtų derybos su Rusija
Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Prezidento biuru suformulavo pasiūlymus dėl mainų „visi į visus“, jei prasidėtų derybos su Rusija.
Tai interviu „Ukrinform“ pranešė Koordinacinio štabo sekretoriato vadovas Bohdanas Ochrimenka.
„Koordinavimo štabo vadovas Kyrylas Budanovas palaiko ryšį su Ukrainos prezidentu. Darbas, kurį atlieka Prezidento biuras ir Užsienio reikalų ministerija bei Koordinacinis štabas, koordinuojamas“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, Ukrainos atstovai nuolat ragina apsikeisti belaisviais pagal formulę „visi į visus“.
Kaip jau buvo pranešta, nuo Koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo veiklos pradžios 2022 metais iš nelaisvės pavyko sugrąžinti 4 131 ukrainietį, iš jų 1 358 - pernai.
Ispanijos premjeras: taika Ukrainoje negali būti primesta
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad taika Ukrainoje negali būti primesta iš šalies, o derybose turi dalyvauti Ukrainos ir kitų Europos valstybių atstovai, praneša AFP.
„Ispanijos vyriausybės pozicija yra labai aiški. Nei griežčiausi įstatymai, nei Laukinių Vakarų taisyklės. Taika Ukrainoje ir saugumas Europoje negali būti primesti, dėl jų reikia susitarti su ukrainiečiais ir europiečiais“, – sakė P. Sanchezas.
„Nusileidimas agresoriui neatneštų taikos, o, kaip įrodė istorija, privestų tik prie dar didesnės agresijos ateityje“, – pridėjo jis.
Ispanijos vyriausybės vadovas pabrėžia, kad Ukrainos ir Europos valstybių dalyvavimas derybose yra būtinas norint pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
Pirmadienį Ispanijos premjeras rengiasi apsilankyti Kyjive, kur bus minimos trečiosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės. Jis sieks dar kartą patvirtinti Ispanijos paramą Ukrainai ir demokratijai.
P. Sanchezas taip pat užstojo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino diktatoriumi.
„V. Zelenskį prezidentu balsuodami išrinko ukrainiečiai“, – pabrėžė Ispanijos premjeras.
Penktadienį D. Trumpas taip pat aiškino, kad V. Zelenskio dalyvavimas derybose dėl karo užbaigimo nėra labai svarbus.
Britų premjeras ir EK vadovė ragina siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį telefonu aptarė „būtinybę užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, pranešė Dauningo gatvės atstovas spaudai.
Europos lyderiai sunerimę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nušalino juos nuo derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje ateities. Ukrainoje pirmadienį bus minimos trečiosios plataus masto invazijos metinės.
„Prieš trejų metų barbariško neteisėto Rusijos karo metines jie aptarė būtinybę užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje ir sutarė, kad Europa turi imtis veiksmų dėl bendro Europos saugumo“, – sakoma atstovo spaudai pranešime.
Pasak Dauningo gatvės atstovo, šeštadienį per atskirą pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu K. Starmeris pakartojo, kad „JK tvirtai remia Ukrainą“.
„Jie sutarė, kad tai svarbi akimirka Ukrainos ateičiai ir Europos saugumui apskritai“, – sakoma pareiškime, paskelbtame tvyrant įtemptiems Vašingtono ir Kyjivo santykiams.
„Ministras pirmininkas pakartojo, kad Ukraina turi būti bet kokių derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą, centre“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad K. Starmeris šį klausimą aptars kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame susitikime su D. Trumpu.
K. Starmeris tikisi, kad jo derybos su D. Trumpu padės jam tapti tiltu tarp JAV ir Europos ir užtikrinti Kyjivui teritorines ir saugumo garantijas, jei būtų sudarytas susitarimas dėl karo nutraukimo.
Ši užduotis atrodo vis sudėtingesnė po to, kai praėjusią savaitę D. Trumpas viešai užsipuolė Ukrainos vadovą V. Zelenskį, pavadindamas jį diktatoriumi be rinkimų.
D. Trumpas penktadienį duodamas interviu televizijai „Fox News“ taip pat apkaltino K. Starmerį ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną nieko nedarant, kad karas būtų nutrauktas.
„The Washington Post“: JAV atstovų pasiūlymas „šokiravo Kyjivą“
„The Washington Post“ skelbia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai paprašė Ukrainos atšaukti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektą, kuriame smerkiama Rusijos Federacijos agresija ir reikalaujama, kad Maskva išvestų karius iš Ukrainos teritorijos.
Šią žinią „The Washington Post“ įvardijo vienas Ukrainos pareigūnas, taip pat dar trys Europos diplomatai.
Remiantis amerikiečių leidinio šaltiniu Kyjive, iš pradžių Vašingtonas pasiūlė Kyjivui pakoreguoti pateiktą rezoliucijos projektą, kad jis būtų „švelnesnis“.
Kiek vėliau JAV atstovai pateikė savo rezoliucijos projektą ir pareikalavo, kad Ukraina atsiimtų savo teikiamą dokumentą, kuris jau buvo suderintas su kitomis šalimis partnerėmis, norėjusioms šią rezoliuciją palaikyti balsavimo metu.
Ukrainos atstovas leidiniui teigė, kad toks JAV atstovų pasiūlymas „šokiravo Kyjivą“, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė užsienio reikalų ministerijai neatšaukti pirminio rezoliucijos projekto varianto.
„Jų [JAV] pasiūlymas yra labai trumpas, su visiškai nauja formuluote. Daugelis kitų šalių atstovų sako, kad tai labiau primena raginimą nuolaidžiauti [Valdimirui] Putinui, nei į raginimą siekti taikos“, – teigė vienas iš leidinio šaltinių, pridurdamas, kad jis nesitikėjo tokio JAV spaudimo, nutaikyto prieš ukrainiečius, bet ne rusus.
Rusijos kariuomenės vadas aplankė karius Rytų Ukrainoje
Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas esą aplankė Rytų Ukrainoje kovojančius karius, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Generolas Valerijus Gerasimovas (...) aplankė „Pietų“ grupės pajėgų štabą specialiosios karinės operacijos zonoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, kuriame naudojamas Kremliaus terminas apibūdinti jos karą Ukrainoje.
Rusija siekia perimti Časiv Jaro ir Pokrovsko – dviejų svarbių Ukrainos kariuomenės fronto tvirtovių – kontrolę.
Anksčiau šeštadienį Rusija pareiškė neva užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje.
Novoliubivkos kaimas yra Luhansko srityje.
Kyjivo pajėgos kontroliuoja tik kelias gyvenvietes Luhanske, kurį Maskva aneksavo 2022 metais, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
V. Gerasimovo vizitas į Rytų Ukrainą vyksta tuo metu, kai Vašingtonas ir Maskva pradėjo derybas dėl Rusijos karo nutraukimo.
Tuo tarpu Maskva taip pat tikisi, kad JAV atšauks Rusijai taikomas sankcijas, kurios pakenkė jos ekonomikai.
Rusijos kariuomenė vėl smogė Kostiantynivkai, mažiausiai du žmonės žuvo, keturi sužeisti
Vasario 22-osios rytą Rusijos kariuomenė smogė kelis aviacijos smūgius Kostiantynivkai, šiuo metu žinoma apie du žuvusius ir keturis sužeistus žmones.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 4 buvo sužeisti per šiandieninius smūgius Kostiantynivkai“, – parašė pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad ataka buvo surengta rytą. Preliminariais vertinimais, nukentėjo 10 daugiaaukščių gyvenamųjų namų, 21 privatus namas, trys gamybiniai objektai, parduotuvė, 16 garažų, dvi elektros perdavimo linijos, du dujotiekiai ir 9 automobiliai.
V. Filaškinas neatmeta, kad po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Paieškų operacija tęsiama.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 21 d. Donecko srities Kramatorsko mieste per Rusijos aviacijos smūgį buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų – vaikas.
Susitarimo tarp JAV ir Ukrainos nebus? Prakalbo, kad Zelenskis nesutinka padėti parašo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas nėra pasirengęs pasirašyti dokumento su JAV dėl naudingųjų iškasenų, nes Kyjivas įžvelgia „daug probleminių klausimų“ parengto susitarimo projekto, rašo portalas „SkyNews“, cituodamas vieną šaltinį iš Ukrainos.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak portalo, yra patvirtinęs, kad susitarimas uždarytas, tačiau su derybų detalėmis gerai susipažinęs šaltinis „SkyNews“ tvirtino, kad visgi V. Zelenskis nėra pasirengęs susitarti dėl naudingųjų iškasenų pasidalijimo mainais už saugumo užtikrinimą.
Šaltinis teigė: „Dar nėra sutarta dėl sutarties ratifikavimo, kyla daug probleminių klausimų, o prezidentas [V. Zelenskis] nėra pasirengęs pritarti dabartiniam projekto variantui.“
Be to, priduriama, kad JAV pasiūlytame susitarimo projekte neatsispindi bendradarbiavimo motyvai, o vietoje to „yra tik vienašališki įsipareigojimai Ukrainos atžvilgiu“.
Primenama, kad dar šią savaitę JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas pareiškė, kad susitarimas su Ukraina bus sudarytas.
Dalis šaltinių teigė, kad susitarimas bus pasiektas
„The Wall Street Journal“ kiek anksčiau skelbė, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV gali būti pasirašytas jau šį šeštadienį.
Pasak leidinio šaltinių, nors sutartis dar nėra galutinai parengta, tačiau ji vis tiek gali būti patvirtinta jau vasario 22 d.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad JAV specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas esą atliko „svarbų vaidmenį“ galutiniame susitarimo rengimo etape, „užsitikrindamas pasitikėjimą iš [Volodymyro] Zelenskio ir kitų Ukrainos pareigūnų per trijų dienų vizitą šalies sostinėje“.
Susitarimo dėl naudingųjų iškasenų kontekste JAV derybininkai grasino, kad gali būti apribota Ukrainos prieiga prie kompanijos „Space X“ palydovinio interneto sistemos „Starlink“.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak šaltinių, prieigos prie „Starlink“ pratęsimo klausimas buvo svarstomas per Amerikos ir Ukrainos pareigūnų derybas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pradinį JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento pasiūlymą dėl naudingųjų iškasenų. Šis klausimas vėl buvo iškeltas ketvirtadienį per JAV specialiojo atstovo Keitho Kelloggo ir V. Zelenskio susitikimą.
„Per susitikimą Ukrainai buvo pasakyta, kad jai neišvengiamai bus nutrauktas „Starlink“ paslaugos teikimas, jei nepavyks susitarti dėl naudingųjų iškasenų“, – teigė agentūros šaltinis.
„Ukrinform“ primena, jog Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tvirtino pats išsakęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui idėją, kad Jungtinės Valstijos mainais į saugumą ir finansines paskatas gautų prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų.
Vasario 12 d. JAV iždo sekretorius S. Bessentas lankėsi Kyjive su vizitu, per kurį pasiūlė partnerystės, įskaitant Ukrainos naudingųjų iškasenų eksploatavimą, sutarties variantą.
Vasario 15 d. V. Zelenskis pareiškė, kad sutartis su JAV dėl Ukrainos gamtos išteklių naudojimo dar neparengta. Anot jo, tai turėtų būti investicijos, susijusios su saugumo garantijomis.
Žiniasklaidos priemonės, susipažinusios su 500 mlrd. dolerių vertės sutarties dėl prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų juodraštiniu variantu, rašė, kad JAV pasiūlytos Ukrainai sąlygos panašios į tas, kurios taikomos karą pralaimėjusiai valstybei agresorei, ir yra blogesnės už finansines sankcijas, taikytas Vokietijai ir Japonijai po jų pralaimėjimo 1945 metais.
Kupjanske rusų dronas pataikė į automobilį, sužeisti du žmonės
Vasario 22-osios rytą Charkivo srities Kupjansko mieste rusų dronas pataikė į civilinį automobilį, sužeisti du žmonės.
Tai pranešė portalas „Suspilne“, remdamasis Kupjansko rajono karinės administracijos vadovu Andrijumi Kanaševičiumi, rašo „Ukrinform“.
„Apie 9.15 val. Rusijos dronas Kupjanske smogė civiliniam automobiliui – du žmonės sužeisti“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjo automobiliu važiavę pensinio amžiaus vyras ir moteris.
Bepilotis orlaivis atakavo automobilį beveik toje pačioje vietoje, kur penktadienio rytą Rusijos kariškiai dronu smogė policijos automobiliui, sužeisdami tris pareigūnus.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 21 d. Charkivo srities policininkai iš nuolat rusų apšaudomo Kupjansko rajono evakavo šešis civilius.
Trumpas atsakė, ar gegužės 9 d. vyks į Maskvą susitikti su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į pasklidusius kalbas apie esą suplanuotą vizitą į Maskvą.
„Ukrainska Pravda“ rašo, kad D. Trumpas savo ruožtu penktadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė, kad planų vykti į Maskvą gegužės 9 d. (per Pergalės dieną, kuri yra minima Rusijoje) nėra.
„Ne, aš neketinu vykti“, – trumpai atsakė JAV prezidentas.
Prancūzų leidinyes „Le Point“ dar vakar pranešė, kad JAV prezidentas „greičiausiai“ lankysis Maskvoje ir susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas taip pat atmetė teiginius apie esą suplanuotą D. Trumpo vizitą Maskvoje.
JAV derybininkai grasino Ukrainai, kad ji gali būti atjungta nuo „Starlink“, jei nepasirašys sutarties dėl naudingųjų iškasenų
Susitarimo dėl naudingųjų iškasenų kontekste JAV derybininkai grasino, kad gali būti apribota Ukrainos prieiga prie kompanijos „Space X“ palydovinio interneto sistemos „Starlink“.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak šaltinių, prieigos prie „Starlink“ pratęsimo klausimas buvo svarstomas per Amerikos ir Ukrainos pareigūnų derybas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė pradinį JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento pasiūlymą dėl naudingųjų iškasenų. Šis klausimas vėl buvo iškeltas ketvirtadienį per JAV specialiojo atstovo Keitho Kelloggo ir V. Zelenskio susitikimą.
„Per susitikimą Ukrainai buvo pasakyta, kad jai neišvengiamai bus nutrauktas „Starlink“ paslaugos teikimas, jei nepavyks susitarti dėl naudingųjų iškasenų“, – teigė agentūros šaltinis.
„Ukrinform“ primena, jog Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tvirtino pats išsakęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui idėją, kad Jungtinės Valstijos mainais į saugumą ir finansines paskatas gautų prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų.
Vasario 12 d. JAV iždo sekretorius S. Bessentas lankėsi Kyjive su vizitu, per kurį pasiūlė partnerystės, įskaitant Ukrainos naudingųjų iškasenų eksploatavimą, sutarties variantą.
Vasario 15 d. V. Zelenskis pareiškė, kad sutartis su JAV dėl Ukrainos gamtos išteklių naudojimo dar neparengta. Anot jo, tai turėtų būti investicijos, susijusios su saugumo garantijomis.
Žiniasklaidos priemonės, susipažinusios su 500 mlrd. dolerių vertės sutarties dėl prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų juodraštiniu variantu, rašė, kad JAV pasiūlytos Ukrainai sąlygos panašios į tas, kurios taikomos karą pralaimėjusiai valstybei agresorei, ir yra blogesnės už finansines sankcijas, taikytas Vokietijai ir Japonijai po jų pralaimėjimo 1945 metais.
V. Zelenskis teigia, kad Europa turi padaryti daug daugiau, kad būtų užtikrinta taika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po virtinės telefoninių pokalbių su sąjungininkais pareiškė, kad Europa turi padaryti „daug daugiau“, kad būtų pasiekta taika.
Penktadienį jis telefonu kalbėjosi su Vokietijos, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Kroatijos ir Dramblio Kaulo Kranto lyderiais.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas surengė pokalbį su savo kolega iš Brazilijos.
Vėliau per televiziją transliuotame kreipimesi Ukrainos prezidentas sakė, kad „Europa turi ir gali padaryti daug daugiau, kad Ukrainoje būtų pasiekta taika“.
V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga įmanoma, nes Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje turi „aiškių pasiūlymų“.
„Tuo remdamiesi galime užtikrinti Europos strategijos įgyvendinimą ir svarbu, kad tai būtų daroma kartu su Amerika“, – pridūrė prezidentas.
JAV spaudžia V. Zelenskio administraciją pasirašyti susitarimą, kuriuo Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos naudingųjų iškasenų telkiniais.
Komentuodamas šį klausimą V. Zelenskis pridūrė, kad tikisi „sąžiningo rezultato“.
„Tai yra susitarimas, kuris gali suteikti pridėtinės vertės mūsų santykiams, ir svarbiausia yra išspręsti detales, kad jis veiktų“, – sakė jis.
Ukraina jau sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos, esą Kyjivas atsisako nedelsiant pasirašyti susitarimą.
Donecko srityje praėjusią parą per apšaudymą žuvo du civiliai, dar 12 buvo sužeisti
Rusijos kariškiai praėjusią parą, vasario 21-ąją, Donecko srityje nužudė du taikius gyventojus, o dar 12 civilių sužeidė.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Vasario 21-ąją rusai nužudė du Donecko srities gyventojus: Kostiantynivkoje ir Nykanorivkoje. Dar 12 žmonių regione buvo sužeisti“, – parašė V. Filaškinas.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 20-ąją Rusijos kariuomenė nužudė septynis Donecko srities gyventojus, o dar du civiliai buvo sužeisti.
WSJ: susitarimas tarp JAV ir Ukrainos gali būti pasirašytas šeštadienį
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV gali būti pasirašytas jau šį šeštadienį.
Pasak leidinio šaltinių, nors sutartis dar nėra galutinai parengta, tačiau ji vis tiek gali būti patvirtinta jau vasario 22 d.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad JAV specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas esą atliko „svarbų vaidmenį“ galutiniame susitarimo rengimo etape, „užsitikrindamas pasitikėjimą iš [Volodymyro] Zelenskio ir kitų Ukrainos pareigūnų per trijų dienų vizitą šalies sostinėje“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad JAV ir Ukrainos atstovai visą naktį iki pat penktadienio ryto derėjosi, siekdami sudaryti sutarimą dėl naudingųjų iškasenų ir taip sustabdyti abiejų valstybių santykių pablogėjimą.
Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad JAV derybininkai daro spaudimą Kyjivui, reikalaudami prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų. Kaip vienas iš spaudimo svertų – galimybė atjungti šalį nuo „Starlink“.
JAV siūlo savąjį JT rezoliucijos dėl karo Ukrainoje projektą
Artėjant trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms JAV pasiūlė savąjį Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą.
Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos.
Tai prieštarauja Europos šalių remiamam pareiškimui, kuriame reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos. JAV tekste raginama baigti konfliktą ir apgailestaujama dėl prarandamų gyvybių.
Europos šalių remiamas pasiūlymas pirmadienį turi būti pateiktas JT Generalinei Asamblėjai.
JAV pasiūlymas paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir pavadino jį „diktatoriumi“.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis „niekada neturėjo pradėti“ karo.
Pirmadienį sukanka treji metai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau balsavimas didžiausiame Jungtinių Tautų organe laikomas pasaulio nuotaikų atspindžiu.
Pirmųjų karo metinių išvakarėse 2023-iaisiais 141 iš 193 valstybių-narių balsavo už Maskvos invazijos pasmerkimą.
Apklausa: 64 proc. ukrainiečių pritaria tiesioginėms deryboms su Rusija
64 proc. apklaustų ukrainiečių pritaria tiesioginėms Ukrainos ir Rusijos deryboms, šis rodiklis didėja.
Tokią išvadą leidžia daryti penktadienį paskelbti sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Absoliuti dauguma apklaustųjų – 81 proc. – realiu karo užbaigimo būdu laiko kompromisinio sprendimo paieškas derybose, įtraukiant į jas kitas šalis.
JAV ir Rusijos deryboms dėl karo užbaigimo nedalyvaujant Kyjivui nepritaria 91 proc. ukrainiečių. Apklaustieji mano, kad šių šalių santykių šalių normalizavimas pirmiausia yra naudingas Rusijai ir daro žalą tiek Ukrainai, tiek Europos Sąjungai.
83 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Ukraina turėtų sutikti su paliaubomis tik tuo atveju, jei jai bus suteiktos saugumo garantijos.
„Ukrinform“ primena, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas derybose su Rusija dėl karo užbaigimo nėra svarbus.
Viskas arba nieko: naujas JAV pasiūlymas – Zelenskio rankose
JAV ir Ukrainos atstovai visą naktį iki pat penktadienio ryto derėjosi, siekdami sudaryti sutarimą dėl naudingųjų iškasenų ir taip sustabdyti abiejų valstybių santykių pablogėjimą.
Šią žinią, remiantis vieno iš JAV pareigūnų ir dar vieno šaltinio teiginiais, skelbia portalas „Axios“.
Publikacijoje primenama, kad nesutarimai dėl naudingųjų iškasenų sukėlė platesnę JAV ir Ukrainos diplomatinę krizę.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad D. Trumpo administracijos pareigūnai bei kai kurie Ukrainos vyriausybės nariai spaudžia prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti pateiktą pasiūlymą.
Portalo šaltiniai teigė, kad galutinis sprendimas šiuo metu priklauso nuo V. Zelenskio, tačiau jei visgi Ukrainos prezidentas šį pasiūlymą atmes, manoma, kad JAV ir Ukrainos diplomatiniai santykiai dar labiau pablogės.
Skaičiuojama, kad iš viso retųjų mineralų vertė Ukrainoje gali siekti trilijonus JAV dolerių.
Tiesa, pirmąjį JAV pasiūlymą, kurį pateikė iždo sekretorius Scottas Bassentas, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atmetė ne tik dėl to, kad Ukraina būtų gavusi 50 proc. visų iš kasybos projekto gautų pajamų, bet ir dėl to, kad Kyjivas vis tiek neturėtų saugumo garantijų. Tačiau toks V. Zelenskio sprendimas itin įsiutino D. Trumpą.
O šią savaitę JAV pateikė „patobulintą“ pasiūlymą su tam tikrais pakeitimais. Visgi tikslios dabartinio JAV pasiūlymo sąlygos vis dar nėra aiškios.
Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad JAV derybininkai daro spaudimą Kyjivui, reikalaudami prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų. Kaip vienas iš spaudimo svertų – galimybė atjungti šalį nuo „Starlink“.
K. Kelloggas giria derybas su V. Zelenskiu, vadina jį drąsiu lyderiu
JAV pasiuntinys Ukrainai penktadienį gyrė savo derybas su V. Zelenskiu ir pavadino Ukrainos prezidentą drąsiu lyderiu, taip išreikšdamas paramą po kelias dienas trukusios Donaldo Trumpo ir jo patarėjų kritikos.
„Plačios ir pozityvios diskusijos su Zelenskiu, kovojančios ir drąsios tautos lyderiu ir jo talentinga nacionalinio saugumo komanda“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Kyjive viešintis Keithas Kelloggas.
Į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas K. Kelloggas trečiadienį atvyko į Kyjivą ir kitą dieną susitiko su V. Zelenskiu. Planuota spaudos konferencija su V. Zelenskiu ketvirtadienį paskutinę minutę buvo pakeista į paprastą fotosesiją.
„X“ jis teigė, kad pokalbiai su Ukrainos vadovybe buvo „ilga ir intensyvi diena“.
Jo komentarai skyrėsi nuo D. Trumpo ir kitų aukštų JAV pareigūnų neseniai išsakytų priekaištų V. Zelenskiui, kurie, atrodo, rodė staigų santykių pablogėjimą. D. Trumpas pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir perspėjo, kad jam „ geriau veikti greitai“ ir derėtis dėl karo nutraukimo, kitaip rizikuoja neturėti šalies, kuriai galėtų vadovauti.
Galimybė, kad iškilo abejonių dėl gyvybiškai svarbios JAV karinės pagalbos Ukrainai, aptemdė nuotaiką Kyjive, kai Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę mūšio lauke.
Europos vyriausybės, kurioms nerimą kelia tai, kad jos iki šiol buvo nustumtos į šalį JAV ir Rusijos aukšto rango pareigūnų derybose, stengėsi paremti V. Zelenskį ir kartu išvengti transatlantinių santykių nutrūkimo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kurio šalis aktyviai remia kaimyninę Ukrainą, sakė, kad V. Zelenskis penktadienį jam paskambino. A. Duda teigė pasakęs A. Zelenskiui, kad šis „ir toliau palaikytų ramų ir konstruktyvų bendradarbiavimą“ su D. Trumpu.
„Tvirtai tikime, kad nėra kito būdo sustabdyti kraujo praliejimą ir pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje, kaip tik su Jungtinių Valstijų parama“, – A. Duda teigė taip pat pasakęs kolegai.
„Tikiu, kad geranoriškumas ir sąžiningumas sudaro JAV derybų strategijos pagrindą, – sakė A. Duda „X“. – Neabejoju, kad prezidentas D. Trumpas vadovaujasi giliu atsakomybės už pasaulinį stabilumą ir taiką jausmu.“
Viešas D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčas prasidėjo po to, kai Rusija ir JAV antradienį susitarė pradėti dirbti siekdamos užbaigti karą Ukrainoje ir pagerinti savo diplomatinius ir ekonominius ryšius. Tai ir D. Trumpo skambutis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rodytų, kad Vašingtonas staiga pakeitė trejus metus vykdytą Rusijos izoliavimo politiką.
D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas per ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją sakė, kad JAV prezidentas „akivaizdžiai labai nusivylęs“ V. Zelenskiu.
V. Zelenskis buvo nepatenkintas, kad JAV komanda pradėjo derybas nepakvietusi nei jo, nei Kyjivą remiančių Europos šalių.
Kai D. Trumpas be jokių įrodymų pareiškė, kad V. Zelenskis yra labai nepopuliarus Ukrainoje, ir apkaltino, kad Ukraina kalta dėl karo, V. Zelenskis pareiškė, kad D. Trumpas gyvena Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 140 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 140 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 866 tūkst. kareivių.
Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 161 tanko (+15), 21 139 šarvuotųjų kovos mašinų (+9), 23 528 artilerijos sistemų (+66), 1 295 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 080 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 26 311 dronų (+155), 3 064 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 38 234 automobilių (+139), 3 754 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
D. Trumpas atleido Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininką generolą Ch. Browną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė atleidžiantis iš pareigų Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininką generolą Charlesą Browną, kuris šiame poste praleido mažiau nei dvejus metus iš ketverių metų kadencijos.
„Noriu padėkoti generolui Charlesui Brownui už jo daugiau nei 40 metų tarnybą mūsų šaliai, taip pat ir Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininko poste. Jis yra puikus džentelmenas ir puikus vadas, linkiu jam ir jo šeimai puikios ateities“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Kaip pažymi „The Associated Press“, šis sprendimas laikomas dar vienu žingsniu kampanijoje, kuria siekiama šalinti iš ginkluotųjų pajėgų vadus, pasisakančių už įvairovę ir lygybę. AP nuomone, gerbiamo generolo atstatydinimas sukels didelį atgarsį Pentagone.
Ch. Browną, kuris buvo antrasis afroamerikietis, ėjęs šias pareigas, buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas paskyrė į jas 2023 m., tačiau anksčiau D. Trumpas, baigiantis jo pirmajai kadencijai Baltuosiuose rūmuose, buvo paskyręs jį oro pajėgų vadu.
Dabar D. Trumpas nusprendė jį pakeisti generolu leitenantu Danu Caine'u, buvusiu naikintuvų F-16 pilotu, kuris dalyvavo kovinėse misijose Irake, o pastaruoju metu dirbo CŽA direktoriaus pavaduotoju kariniams reikalams.
Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininko postas buvo įsteigtas 1949 m.
Trumpas pareiškė: Zelenskis ir Putinas turės susitikti
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos Vladimiras Putinas turės „susitikti“, kad užbaigtų Maskvos ir Kyjivo karą.
„Manau, kad prezidentas Putinas ir prezidentas Zelenskis turės susitikti. Nes žinote ką? Mes norime sustabdyti milijonų žmonių žudynes“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad JAV derybininkai daro spaudimą Kyjivui, reikalaudami prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų. Kaip vienas iš spaudimo svertų – galimybė atjungti šalį nuo „Starlink“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nesuprantantiems- "Rusijai atėjo lemiamas kovos su kolektyviniais Vakarais ( taip ruskiai vadina ES, JAV ir GB)! momentas. Nuo kiekvieno žmogaus, kiekvieno kareivio ir karininko veiksmų dabar priklauso mūsų didžios šalies likimas. Mes tikime jumis ir jūsų ryžtu spręsti pačias sudėtingiausias užduotis- pasakė gynybos ministras Belousov (čia ministro pasisakymas teikiant ordinus savo pašlemėkams karininkams). Tie mongoliaku abortų liekanos realiai planuoja kariauti su visu vakarų pasauliu. Ir, net jei karas bus sustabdytas, tai bus tik išnaudota tik karinės ruskių galios stiprinimui, ir sekančiam žingsniui. Dabar, kada yra realiausia proga užspausti tuos debilus tiek karinę, tiek ekonomine prasmėmis, Donaldas nusprendė, kad to nereikia. Tai panašėja į didžiulio Trumpo politinio ir strateginio pralaimėjimo pradžią. Kol kas tas morkų prisirijęs debilas nusprendė, kad jam nebereikia pasaulio lyderystės ir kad jam reikia pasiduoti. Lūzeris. Taip apsidaryti lygioje vietoj per tokį trumpą laiką gali tik neeilinių gebėjimų morkagraužys.
Žiniasklaida: Zelenskis nesutiko su JAV pasiūlymu, derybos nukeliamos
Nuo kitos savaitės pradžios Ukrainos vyriausybė sieks susitarti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl naudingųjų iškasenų mainais į saugumo garantijas. Apie tai Japonijos transliuotojui NHK sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Anot jo, nuo pirmadienio susitarimo projektą svarstyti pradės vyriausybės ekspertų grupė. R. Stefančukas pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi bendradarbiauti su partneriais dėl naudingųjų iškasenų susitarimo, bet nori konkrečių saugumo garantijų.
Politikas taip pat sakė, kad Kyjivas siekia konstruktyvių diskusijų ir norėtų, kad kuo greičiau įvyktų viršūnių susitikimas su JAV atstovais.
Komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad Ukrainoje reikia surengti rinkimus, R. Stefančukas pabrėžė, kad Ukrainos įstatymai aiškiai draudžia organizuoti rinkimus karo padėties metu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rinkimai karo metu nebūtų sąžiningi, nes juose negalėtų dalyvauti kareiviai.
Be to, jis teigė, kad norint baigti karą Rusija privalo ne tik pasitraukti iš Ukrainos teritorijos ir grąžinti visas okupuotas teritorijas, bet ir atsakyti už tai, ką padarė. Pavyzdžiui, ji turėtų išmokėti reparacijas visiems nukentėjusiems per karą.
Anksčiau D. Trumpas reikalavo, kad Ukraina suteiktų JAV teisę išgauti naudingųjų iškasenų, kurių vertė siekia 500 mlrd. JAV dolerių ir taip kompensuotų už suteiktą paramą. Tačiau Ukraina atsisako pasirašyti tokį susitarimą, nes tokia didelė suma neatitiktų JAV suteiktos paramos.
Portalas „nv.ua“ teigia, kad Ukraina savo ruožtu siekia peržiūrėti fondo dydį ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tik investicijoms šalyje.
Šaltinis Ukrainoje naujienų agentūrai AFP šeštadienį teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritaria tokiam sutarties projektui, o Kyjivas siekia pakeitimų ir daugiau konstruktyvumo.