Svarbiausios naujienos:
23:00 | Slovakijos parlamentarai vyks į Maskvą plėtoti R. Fico pradėto dialogo
Grupė kraštutinių dešiniųjų Slovakijos deputatų su parlamento pirmininko pavaduotoju ir nacionalistinės partijos SNS lyderiu Andrejumi Danko priešakyje sausio mėnesį vyks į Rusiją „plėtoti dialogo“, kuriam davė pradžią šalies ministro pirmininko Roberto Fico vizitas į Maskvą.
Tai pranešė Slovakijos televizijos kanalas TA3, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Pasak kanalo, delegaciją taip pat sudarys valdančiosios partijos SMER-SD nariai Tiboras Gašparas ir Richardas Glückas, Adamas Lučanský (SNS) bei dar du deputatai.
Pasak A. Danko, vizito tikslas – atkurti normalius santykius su Rusijos Federacija rengiant susitikimus su Rusijos parlamentarais ir vyriausybės atstovais.
„Kalbėti Valstybės Dūmoje – tai galimybė, kuri pasitaiko kartą gyvenime. Tai garbė kiekvienam politikui. Didžiuojuosi tuo, kad būsiu tarp maždaug 30-ies ten kalbėjusių pasaulio lyderių“, - pareiškė A. Danko.
„Premjeras R. Fico pradėjo šį dialogą, ir dabar parlamento užduotis – jį plėtoti“, – pridūrė politikas.
Vizitas į Maskvą bus surengtas sausio 10 d., jam jau pritarė laikinai einantis parlamento pirmininko pareigas Peteris Žiga, tad kelionė bus finansuojama iš Slovakijos biudžeto.
Portalas „eurointegration“ primena, jog Slovakija dėjo didžiules pastangas, kad būtų pratęstas Ukrainos ir Rusijos susitarimas dėl rusiškų dujų tranzito, kurio galiojimas baigėsi 2024 metų gruodžio 31 d.
22:32 | Ukrainos sausumos pajėgų vadas pripažįsta, kad dėl prancūzų apmokyto dalinio yra problemų
Po pranešimų apie šimtus karių, perbėgusių iš vieno Ukrainos kariuomenės dalinio, šalies sausumos pajėgų vadas pirmadienį pripažino, kad dėl Prancūzijoje iš dalies apmokyto kariuomenės dalinio yra „problemų“.
„Taip, yra problemų, mes apie jas žinome“, – pažymėjo sausumos pajėgų vadas Mychaila Drapatas žiniasklaidai pateiktuose komentaruose po to, kai Ukrainos tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl dezertyravimo ir piktnaudžiavimo valdžia 155-ojoje mechanizuotoje brigadoje, kuri žinoma pavadinimu „Ana Kyjivietė“.
Ši brigada buvo viena iš kelių praėjusiais metais suformuotų karinių grupių. Jos buvo sukurtos kaip dalis Ukrainos pastangų stiprinti pasirengimą galimoms naujoms Rusijos atakoms.
Šią grupę turėjo sudaryti apie 4,5 tūkst. karių, iš kurių maždaug pusę turėjo apmokyti ir aprūpinti įranga Prancūzija. Tačiau ją formuojant iškilo problemų, įskaitant tai, ką viena įstatymų leidėja pavadino prastu valdymu.
Praėjusį mėnesį žurnalistas Jurijus Butusovas rašė, jog 1,7 tūkst. karių paliko brigadą dar nepradėjus kovinių veiksmų, o dar 50 pasitraukė apmokymų Prancūzijoje metu.
Ketvirtadienį Ukrainos valstybinis tyrimų biuras paskelbė apie baudžiamąjį tyrimą dėl vieno kariuomenės pareigūno piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dezertyravimo.
„Tyrimas tęsiamas. Dar per anksti kalbėti apie kokius nors preliminarius rezultatus“, – naujienų agentūrai AFP tuomet nurodė atstovė spaudai Tetiana Sapian.
Praėjusį mėnesį parlamentarė Mariana Bezuhla nurodė, kad „Ana Kyjivietė“ buvo išformuota, o jos kariai perkelti į kitus dalinius. Dėl nesėkmės ji kaltino netinkamas jos valdymo struktūras.
„Net Prancūzijos pastangos specializuoti brigadą neišgelbėjo jos nuo blogų mūsų generolų karinių sprendimų, kurie galiausiai ją išardė“, – nurodė ji.
21:50 | Rusai bepiločiais orlaiviais atakavo Dnipropetrovsko srities bendruomenes, yra sugriovimų
Pirmadienį Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais atakavo Dnipropetrovsko srities bendruomenes.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien agresorius atakavo srities rajonus bepiločiais orlaiviais. Nikopolio rajonui smogė savižudžiai dronai. Nukentėjo Nikopolio, Marhaneco ir Mirivkos bendruomenės“, – parašė pareigūnas.
S. Lysako duomenimis, apgadinta infrastruktūra, nenaudojamas pastatas ir parduotuvė.
Kryvyj Riho rajone priešo FPV dronas smogė Zelenodolsko bendruomenei.
Aukų ir sužeistųjų nėra, pridūrė srities karinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus žuvo du civiliai, o dar 11 buvo sužeisti.
21:19 | Prancūzijos kariuomenė: dezertyravo dešimtys Ukrainos karių, dalyvavusių mokymuose Prancūzijoje
Kelios dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Prancūzijos kariuomenės pareigūnas.
„Buvo tam tikras skaičius dezertyrų, bet labai nedidelis, atsižvelgiant į žmonių, kurie dalyvavo mokymuose, skaičių“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. – Jie buvo Prancūzijos kareivinėse, turėjo teisę išeiti“.
20:55 | G. Nausėda aktyvių karo veiksmų Ukrainoje pauzės galimybę mato dar šiemet
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, jog aktyvūs karo veiksmai Ukrainoje šiemet gali būti sustabdyti.
„Aš manau, kad tai yra įmanoma, tai yra tikėtina ir, galbūt, net pasakyčiau, jog tai yra realu, bet tiktai su išlyga, kad tai nereikš visiškai galutinės karo pabaigos“, – pirmadienį TV3 televizijos „Specialiai diskusijų laidai“ sakė šalies vadovas.
„Manau, kad bet kuriuo scenarijumi, ar būtų paliaubos, ar būtų taikos susitarimas Rusija tikrai nenusiginkluos, tikrai neatitrakus kariuomenės iš tos Ukrainos dalies, kurioje yra ją jau dislokavusi, ir lauks naujo šanso, naujos galimybės“, – pažymėjo jis.
Pasak prezidento, tokią pauzę Ukraina gali itin efektyviai išnaudoti stiprinant šalies karinę galią.
Rusija, kuri 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, šiuo metu okupuoja apie 20 proc. kaimyninės šalies teritorijos.
Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pažadėjęs greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą, tačiau nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl ugnies nutraukimo ar taikos susitarimo.
Ir Rusija, ir Ukraina prieš jo inauguraciją, planuojamą sausio 20 dieną, skuba užsitikrinti kuo geresnes pozicijas mūšio lauke.
„Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis supranta, kad jeigu kažkokia laikina taika pasiekiama, kuomet dalis Ukrainos teritorijos yra Rusijos dispozicijoje, vis tiek tokiuose taikos susitarimuose bus išlyga, kad Ukraina sieks atgauti savo teritorinį vientisumą diplomatinėmis priemonėmis, ar panašiai“, – kalbėjo G. Nausėda.
20:46 | V. Zelenskis: Trumpo tvirtumas ir nenuspėjamumas gali padėti užbaigti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo stoiškumas ir nenuspėjamumas gali būti veiksniai, padėsiantys užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, rašo „SkyNews“.
„Karštoji karo fazė gali baigtis pakankamai greitai, jei D. Trumpas laikysis tvirtos pozicijos.
<...> Manau, kad [D. Trumpas] yra tvirtas ir nenuspėjamas. Labai norėčiau, kad prezidento Trumpo nenuspėjamumas pirmiausia būtų nukreiptas į Rusijos Federaciją“, – teigė V. Zelenskis.
20:39 | Ukrainos sausumos pajėgų vadas sako, kad kariuomenė Kursko srityje daro nuostolių
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Mychailas Drapatijus pirmadienį pareiškė, kad kariuomenė „daro nuostolių“ Rusijos Kursko srityje.
Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai Maskva pranešė apie Kyjivo pajėgų kontrpuolimą.
„Kursko srityje užtikrintai darome nuostolius“, – kalbėdamas su žiniasklaida rytinėje Donecko srityje pažymėjo M. Drapatijus.
19:51 | Ukrainos pareigūnas: su Rusija „preliminariai susitarta“, kad 2025 metais apsikeitimas karo belaisviais bus sistemingas
Su Rusijos atstovais preliminariai susitarta, kad 2025 metais apsikeitimas karo belaisviais bus sistemingas, pirmenybę teikiant sunkiai sergančių ir sunkiai sužeistų žmonių grąžinimui.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak ombudsmeno, interviu televizijos kanalui „Rada“ jis pabrėžė, jog dėl į nelaisvę patekusių ukrainiečių grąžinimo kasdien dirba didelė komanda.
„Šiuo metu yra preliminarus susitarimas (su Rusija), kad mainai 2025 metais turėtų tapti sistemingi, pirmenybę teikiant sunkiai sergančių ir sunkiai sužeistų žmonių grąžinimui. Taip pat preliminariai susitarta, kad kiekvienas karo belaisvis ukrainietis ir kiekvienas įkaitas civilis su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pagalba gaus paketą iš Ukrainos“, – pažymėjo D. Lubinecas.
Jis pridūrė: „Pažiūrėsime, ar Rusijos atstovai laikysis savo žodžio“.
Kaip jau buvo pranešta, gruodžio 30 d. iš Rusijos nelaisvės pavyko susigrąžinti 189 ukrainiečius.
19:10 | Chersone rusų dronas atakavo mikroautobusą: vienas žmogus žuvo, devyni sužeisti
Chersone rusai apšaudė maršrutinį mikroautobusą, preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, dar devyni buvo sužeisti.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Apie 17.00 val. rusai iš bepiločio orlaivio atakavo maršrutinį taksi Chersono Šumeno rajone“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti.
Informacija tikslinama.
Miesto karinė administracija pranešė, kad teroristai rusai iš drono smogė visuomeniniam transportui Korabelno rajone.
Jie pataikė į keleivius vežusį 3-iojo maršruto autobusą.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Chersono bendruomenės Zelenivkos gyvenvietėje per drono ataką buvo sužeistas 45 metų vyras.
18:30 | Patarėjas: Vakarų Vokietijos stojimo į NATO modelis galėtų būti Ukrainos kompromisas derybose dėl taikos
S. Leščenka sakė, kad Ukrainai svarbiausia garantuoti, jog agresija nepasikartotų, o tam reikia pakvietimo į NATO.
Pasak S. Leščenkos, pakvietimas oficialiai ir teisiškai turėtų būti pasiūlytas visai Ukrainai, bet tikrovė yra tokia, jog galėtų būti pritaikytas Vakarų Vokietijos modelis, kai vyriausybė – tuomet Bonoje, o šiandien Kyjive – kontroliavo dalį teritorijos ir ši centrinės valdžios kontroliuojama teritorija įstojo į NATO, o kitos teritorijos prisijungė pasibaigus diktatūrai Rytų Vokietijos žemėse, o Ukrainos atveju – rusų okupuotose žemėse.
Patarėjas pabrėžė, kad Ukrainai svarbu parodyti, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms, o Maskva – ne. „Negalime atmesti, kad JAV administracija tiesiog pasirinks, su kuo dirbti“, – sakė jis.
„Mes nuolat generuojame iniciatyvas, kad parodytume, jog nenorime, kad jas už mus siūlytų kiti, kaip buvo sudarant Budapešto memorandumą 1994 m. arba Minsko susitarimus 2014 metais. Galime patys pateikti savąją išeities iš šios krizės viziją, bet norime, kad ir kiti dalyviai sutiktų su kompromisais. Jei antroji šalis nėra pasirengusi, tada tai jos problema, o Ukraina turi teisę reikalauti ginklų ir pagalbos, kurią gavome karo pradžioje“, – sakė S. Leščenka.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusija gali prasidėti tik susitarus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir dalyvaujant Europos Sąjungai dėl būdų, kaip sustabdyti karą ir suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
17:59 | Rusų pajėgos ruošiasi blogiausiam: „Smogs šia kryptimi“
Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiojo karinio ir politinio departamento vadovo pavaduotojas, specialiojo dalinio „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas pareiškė, kad jis tikisi, jog Ukraina esą surengs dar vieną puolimą Kursko srityje, rašo „SkyNews“.
„Suprantama, tai ne pabaiga. <...> Dabar pastebime priešų technikos dislokavimą kita kryptimi, savaime suprantama, kad mes suvokiame, jog [Ukraina] smogs šia kryptimi“, – teigė Ramzanui Kadyrovui paklusnių čečėnų dalinių vadas A. Alaudinovas.
Visgi jis nepatikslino, kuriame kryptimi gali būti surengtas puolimas.
Tuo met UNIAN, remdamasi Ukrainos karo eksperto Dmytro Snegirevo teigimu, šalies ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje iš fronto atitraukė apie 140–150 tūkst. rusų karių.
„Tai reikšmingi skaičiai“, – sakė jis.
17:27 | Šaltinis: didžiausią Rusijoje Ust Lugos prekybos uostą atakavo Ukrainos bepiločiai orlaiviai
Didžiausią Rusijoje Ust Lugos prekybos uostą Leningrado srityje atakavo Ukrainos saugumo tarnybos dronai.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje.
Gautomis žiniomis, sausio 4-ąją Ukrainos saugumo tarnybos tolimojo nuotolio dronai įveikė daugiau nei 900 kilometrų, beveik pasiekė Sankt Peterburgą ir sėkmingai smogė taikiniui.
Vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš dronų pataiko į rezervuarus su dujų kondensatu. Nuo smūgio smarkiai nukentėjo vienas rezervuaras, o tris šalia esančius suvarpė skeveldros. Specialistai teigia, kad remontas truks mažiausiai mėnesį, jei bus medžiagų, ir tikrai sutrikdys terminalo veikla.
„Ust Lugos terminalas yra didelis logistikos centras prie Baltijos jūros. Per jį Rusija, naudodama šešėlinį laivyną, parduoda naftą ir dujas. Ukrainos saugumo tarnybos dronų sankcijos sumažins valiutos, kurios reikia kariaujančiai Rusijai, įplaukas. Skelbiame 2025 metų diskotekų sezono pradžią!“ – pareiškė šaltinis.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Leningrado srityje sausio 4-osios naktį nežinomi dronai atakavo didžiausią Rusijoje Ust Lugos prekybos uostą.
16:40 | I. Aliyevas: Rusija kalta dėl „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį pareiškė, kad dėl Kalėdų dieną įvykusios „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos yra kalta Rusija.
Gruodžio 25 dieną oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, bet buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio per Kaspijos jūrą.
Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos Rusija pareiškė, kad lėktuvui bandant nusileisti Ukraina dronais atakavo Grozną.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė už incidentą, įvykusį Rusijos oro erdvėje, tačiau atsakomybės už katastrofą neprisiėmė.
„Dėl Azerbaidžano piliečių žūties kalti Rusijos Federacijos atstovai“, – pirmadienį pareiškė I. Aliyevas, sakoma jo biuro išplatintame pareiškime.
Pranešama, kad jis taip pat surengė susitikimą su išgyvenusiais lėktuvo įgulos nariais ir žuvusiųjų šeimomis.
Kremliaus šeimininkui artimas I. Aliyevas aršiai kritikuoja Maskvą dėl katastrofos, reikalauja atsiprašyti ir pripažinti kaltę. Jis taip pat reikalauja, kad Maskva imtųsi intensyvių priemonių atsakingiems asmenims nustatyti ir nubausti.
Pirmadienį jis nurodė, kad Baku pyksta ant Rusijos, nes ji slepia tikrąsias avarijos priežastis.
Pirminiai Rusijos oro transporto agentūros pareiškimai, kad lėktuvas buvo priverstas keisti kryptį po to, kai į jį atsitrenkė paukštis, sukėlė Baku pasipiktinimą.
I. Aliyevas nurodė, kad Rusija informaciją apie oro gynybos sistemą, kuri veikė Grozne lėktuvo nusileidimo metu, paskelbė tik po lėktuvo numušimo.
„Jei Rusijos oro erdvei kilo pavojus, lėktuvo kapitonui apie tai turėjo būti pranešta iškart“, – nurodė prezidentas.
Prezidentas taip pat turi daug klausimų dėl fakto, jog lėktuvas buvo išsiųstas avariniam nusileidimui už šimtų kilometrų per Kaspijos jūrą į Kazachstano Aktau miestą.
„Kodėl jis buvo nukreiptas į Aktau, neturime jokios informacijos“, – nurodė I. Aliyevas.
Azerbaidžanas teigia, kad preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, jog į lėktuvą atsitiktinai pataikė Rusijos oro gynybos raketa.
Rusija pradėjo savo baudžiamąjį tyrimą, tačiau nepranešė, ar sutinka su Baku vertinimu.
Gruodžio pabaigoje Kazachstano valdžios institucijos paskelbė, kad „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo juodosios dėžės buvo išsiųstos į Braziliją ištirti.
16:29 | Į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai 8 „Shahed“ dronai
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį mažiausiai 8 rusų paleisti „Shahed“ dronai iš Ukrainos teritorijos pateko į Baltarusiją, rašo „Ukrinform“.
Ukrainiečiai, remdamiesi Baltarusijos stebėtojų grupės „Belaruski Hajun“ pranešimu, teigia, kad pirmieji du „Shahed“ dronai sekmadienį (23:20 val. vietos laiku) atskirdo iš Černihovo srities šiaurės Baltarusijos link. Tuo metu kiti dronai jau buvo pastebėti pirmadienio naktį.
Nors į Baltarusijos oro erdvę įskirdo dronai „kamikadzės“, šios šalies karinių oro pajėgų lėktuvas naktį nekilo perimti šių objektų.
„Ukrinform“ primena, kad nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d. į Baltarusiją iš Ukrainos įskrido mažiausiai 25 rusų naudojami bepiločiai orlaiviai „Shahed“, iš jų 13 – Naujųjų metų išvakarėse.
15:56 | Rusai sušaudė tris Ukrainos karius-belaisvius surištomis rankomis
Rusijos okupantai netoli Neskučnės Donecko srityje sušaudė tris ukrainiečių karo belaisvius, tokią informaciją paviešino projektas „DeepState“.
14:29 | Macronas sako nematantis greito ir lengvo sprendimo dėl taikos Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad nemato greito ir lengvo sprendimo dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
„Ukrainoje nebus greito ir lengvo sprendimo“, – kalbėdamas Prancūzijos ambasadoriams sakė E. Macronas.
Jis taip pat įspėjo ukrainiečius, ragindamas juos realistiškiau vertinti diskusijas teritoriniais klausimais.
11:29 | Ukrainos kontrpuolimas: prasiveržė apie 3 km gilyn į Rusiją
OSINT analitikas „Def Mon“, remiantis viešai prieinamais geolokaciniais duomenimis, nustatė, kad Rusijos informacinėse priemonėse demonstruojami „priešo atrėmimo Kursko srityje“ vaizdai. Vaizdo įrašuose galima matyti karo veiksmus į rytus nuo Berdino kaimo ir į vakarus nuo greta esančio Novosotnickio, rašoma „Agentstvo“.
Karo tyrimų instituto pateikiamuose žemėlapiuose matyti, jog Ukrainos pajėgos įžengė į pietinę Berdino dalį ir priėjo kelią, kuris jungia šias dvi gyvenvietes.
Tai, anot analitiko, reiškia, kad Ukrainos pajėgos per sekmadienį sugebėjo įžengti apie 2,7 km gilyn į Rusijos teritoriją. Tačiau nėra aišku, ar jiems ten pavyko įsitvirtinti.
Ukrainian forces likely went about 2.7km past the Russian zero line. pic.twitter.com/WDFs2bGxZU
— Def Mon (@DefMon3) January 5, 2025
Maža to, ISW teigimu, Ukrainos pajėgos sekmadienį pradėjo puolimą dar mažiausiai dviem kryptimis Kursko srityje.
Rusija tvirtina puolimą atrėmusi, Ukrainos kariuomenė kol kas nekomentuoja veiksmų.
10:21 | Kurske likviduotas Putino numylėtinis serbas, rusų šturmo grupės vadas Bratislavas Živkovičius
Kursko srityje buvo likviduotas serbų samdinys ir Rusijos 150-ojo pulko šturmo kuopos vadas Bratislavas Živkovičius, kuris prieš Ukrainą kariavo nuo pat 2014-ųjų, skelbiama UNIAN.
09:45 | Rusija skelbia užėmusi svarbų Kurachovės miestą Rytų Ukrainoje
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad rusų pajėgos užėmė strategiškai svarbų Kurachovės miestą Rytų Ukrainoje.
Rusijos daliniai „visiškai išvadavo Kurachovės miestą – didžiausią gyvenvietę Donbaso pietvakariuose“, teigė ministerija platformoje „Telegram“.
Rusija reguliariai praneša užimanti gyvenvietes Rytų Ukrainoje, o Kurachovė laikyta svarbiu Maskvos taikiniu rusams bandant užimti visą Ukrainos Donecko sritį.
08:38 | Zelenskis: karo pradžioje man skambino Lukašenka ir atsiprašinėjo, pasiūlė smogti Baltarusijai
Trijų valandų interviu amerikiečių tinklaraštininkui V. Zelenskis papasakojo, kaip pačioje karo pradžioje jam skambino Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir tikino, jog „neturi nieko bendra su tuo, kaip Rusija išnaudoja Baltarusiją puolimų prieš Ukrainą“.
„Jis pasakė, kad „čia ne aš, iš mano teritorijos Putinas leidžia raketas“. Tai yra jo žodžiai, aš turiu liudininkų. Jis prašė atleisti. <...> Aš jam pasakiau, kad jis toks pats žudikas, o jis man atsako: „Suprask, negalima su rusais kariauti“. Sakau jam: „Kaip tu galėjai tai leisti?“. O jis atsako: „Na gerai, smok į naftos perdirbimo gamyklą, tu gi žinai, kiek daug ji man reiškia“.
Baltarusijos Mozyrių naftos perdirbimo fabrikas – vienas iš pagrindinių degalų tiekėjų Rusijos kariuomenei – sustabdė savo veiklą praėjusių metų liepos 15-ąją, formaliai – dėl uragano pasekmių šalinimo. Tačiau Ukrainos žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad priežastis – ukrainiečių dronų atakos, rašoma BBC.
07:32 | Ukraina pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje
Ukrainos pajėgos savaitgalį pradėjo naują puolimą Kursko srityje. Rusijos kariuomenė pripažino, kad vyksta „naujas kontrpuolimas“, kuris esą buvo sustabdytas.
07:14 | Trumpas nebus amžinai valdžioje, o pasibaigus jo kadencijai Putinas vėl užpuls
Kaip sakė Vladimiras Zelenskis interviu su Leksu Friedmanu, Donaldas Trumpas gali sustabdyti V. Putiną, nes V. Putinas jo bijo. Tačiau D. Trumpas ateis į valdžią tik 4 metams, o penktaisiais metais V. Putinas pasiruoš, pasimokys iš savo klaidų ir „vėl ateis su karu“.
„Ir jūs manote, kad po tokio pažeminimo – 4 metus nekariavo, mūsų nepabaigė – jis grįš ir kariaus tik su mumis? Jis sunaikins viską aplink save. O jei yra rizika, kad Trumpas pasitrauks iš NATO – Putinas sunaikins Europą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Kas nutiks D. Trumpui, jei jis sudarys paliaubas, o po trijų mėnesių V. Putinas vėl pradės puolimą? Kaip atrodys Trumpas ir Ukraina? Kodėl Putinas pradės? Todėl, kad jis šiandien bijo Trumpo, ir kai tik Trumpas imsis paliaubų be rimtų saugumo garantijų Ukrainai, jis suteiks Putinui galimybę“, – aiškino prezidentas.
Be to, V. Zelenskis priminė ir Budapešto memorandumą – 1994 m. gruodžio 5 d. sudarytą Ukrainos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir JAV susitarimą dėl garantijų Ukrainai, susijusių su nebranduolinio statuso įgijimu.
„Visiems buvo nusišikt ant Ukrainos. Visiems Budapešto memorandumo saugumo garantams buvo nė motais“, – pareiškė V. Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
BUTINA remti ir siusti LT karius i Ukraina !! BUTINA atsijungti nuo Baltarusiskos elektros tinklo !!!
