Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.
Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.
Rusija įsitvirtina greičiausiai nuo tada, kai 2022 m. vasarį pradėjo savo plataus masto invaziją, nepaisant įspūdingų Kyjivo atakų prieš savo galingą kaimynę ir pasiekiamų rekordų.
Ukraina, atrodo, pralaimi, besibaigiant tretiesiems karo metams, kuris, kaip apskaičiuota, kainavo milijoną žuvusiųjų ar sužeistųjų aukų.
Tuo tarpu JAV Baltuosiuose rūmuose valdžią ruošiasi perimti nenuspėjamasis Donaldas Trumpas, nepasižymėjęs meile Ukrainai ar jos lyderiui.
Tai jaučiama kaip aukščiausias konflikto taškas. Tačiau ar tikrai 2025-ieji gali būti tie metai, kai šis niokojantis karas pagaliau baigsis – ir jei taip, kaip galėtų atrodyti jo pabaiga?
„Kalbos apie derybas yra iliuzija“
D. Trumpo pažadas užbaigti konfliktą per 24 valandas po to, kai perims šalies vairą, yra grandiozinis pasigyrimas, tačiau jis girdimas iš žmogaus, kuris aiškiai prarado kantrybę dėl karo ir brangaus JAV įsitraukimo.
„Žuvusių jaunų karių, gulinčių laukuose visur, skaičius yra stulbinantis“, – sakė jis. – Tai beprotiška, kas vyksta.“
Tačiau, pasak „Andrew Carnegie Tarptautinės taikos fondo“ vyresniojo bendradarbio Michaelio Kofmano, naujoji JAV administracija susiduria su dviem iššūkiais.
„Pirma, jie perims vairą, kai karas turės labai neigiamą trajektoriją, neturėdami daug laiko padėties stabilizavimui“, – gruodį sakė jis. „Antra, jie perims vairą neturėdami aiškios sėkmės teorijos.“
Išrinktasis prezidentas neseniai duodamas interviu pateikė keletą užuominų apie tai, kaip jis ketina kovoti su karu.
Žurnalui „Time Magazine“ jis sakė „griežtai“ nesutinkantis su kadenciją baigiančio Joe Bideno administracijos lapkritį priimtu sprendimu leisti Ukraina naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas į taikinius Rusijoje.
„Mes tik eskaluojame šį karą ir dar labiau jį pabloginame“, – sakė jis.
Gruodžio 8 d. leidinys „NBC News“ jo paklausė, ar Ukraina turėtų ruoštis mažesnei pagalbai.
„Galbūt, – atsakė jis. – Tikriausiai.“
Tačiau tiems, kurie, kaip ir daugelis, bijo, kad naujasis Amerikos lyderis yra linkęs atsukti Ukrainai nugarą, jis lyg ramindamas užsiminė. „Mano nuomone, nepasieksime susitarimo, jei atsitrauksime“, – sakė jis.
Tačiau tikrieji D. Trumpo ketinimai toli gražu nėra aiškūs. Todėl kol kas Ukrainos pareigūnai atmeta visas kalbas apie spaudimą (baigti karą, – red. past.) arba teiginį, kad D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus būtinai reiškia, kad taikos derybos bus neišvengiamos.
„Daug kalbama apie derybas, bet tai iliuzija“, – sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Joks derybų procesas negali vykti, nes Rusija nebuvo priversta mokėti pakankamai didelės kainos už šį karą“, – sakė jis.
Zelenskio „protinogos strategijos pratybos“
Nepaisant visų Kyjivo nuogąstavimų dėl derybų, kol Rusijos pajėgos tęsia proveržį į rytus, akivaizdu, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trokšta pozicionuoti save kaip žmogų, su kuriuo D. Trumpas gali daryti „biznį“.
Ukrainos lyderis suskubo pasveikinti D. Trumpą su pergale rinkimuose ir sugaišo nedaug laiko siųsdamas aukštus pareigūnus susitikti su išrinktojo prezidento komanda.
Padedamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, V. Zelenskis taip pat užsitikrino susitikimą su D. Trumpu, kai abu vyrai lankėsi Paryžiuje, kur buvo vėl atidaroma Dievo Motinos katedra.
„Tai, ką dabar matome, yra labai protingoss Volodymyro Zelenskio strategijos pratybos“, – gruodį JAV sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
V. Zelenskis, pasak jo, „rodo konstruktyvumą ir pasirengimą bendrauti su prezidentu Trumpu“.
Kyjivo vyriausybė aiškiai bando žengti į priekį.
„Kadangi D. Trumpas iki galo nepaaiškino, kaip jis tai padarys, ukrainiečiai bando jam pasiūlyti keletą idėjų, kurias jis galėtų pateikti kaip savo“, – sako Ukrainos forumo „Chatham House“ vadovė Orysia Lucevyč.
„Jie žino, kaip dirbti su tuo ego“.
Pergalės planas: galimi galutiniai žaidimai
Dar prieš JAV rinkimus buvo ženklų, rodančių, kad V. Zelenskis ieško būdų, kaip sustiprinti Ukrainos, kaip būsimos išrinktojo prezidento D. Trumpo, partnerės patrauklumą, kuris instinktyviai dalyvauja sandoriuose ir nelinkęs toliau garantuoti platesnio Europos saugumo.
Vykdydamas savo Pergalės planą, pristatytą spalį, V. Zelenskis pasiūlė, kad kovose užgrūdinti Ukrainos kariai galėtų pakeisti JAV pajėgas Europoje pasibaigus karui su Rusija. Jis pasiūlė bendrų investicijų perspektyvą, kad būtų naudojami Ukrainos gamtos ištekliai, įskaitant uraną, grafitą ir litį.
V. Zelenskis įspėjo, kad tokie strateginiai ištekliai „arba sustiprins Rusiją, arba Ukrainą ir demokratinį pasaulį“.
Tačiau kiti Ukrainos lyderio Pergalės plano elementai – narystė NATO ir jos raginimas sukurti „visapusį nebranduolinį strateginį atgrasymo paketą“ – sulaukė šalto atsako.
Visų pirma, narystė NATO tebėra kliūtis, kaip ir gerokai prieš visapusišką Rusijos invaziją.
Kyjivui tai vienintelis būdas garantuoti šalies saugumą ateityje, prieš plėšrią Rusiją, nusiteikusią pavergti Ukrainą.
Tačiau nepaisant praėjusių metų liepą paskelbtų žodžių, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“, Aljansas yra susiskaldęs, o JAV ir Vokietija dar nepritaria kvietimui.
V. Zelenskis nurodė, kad jei pasiūlymas narystei būtų išplėstas visai šaliai, tarptautiniu mastu pripažintose Ukrainos teritorijose, jis būtų pasirengęs sutikti, kad iš pradžių jis būtų taikomas tik Kyjivo kontroliuojamai teritorijai.
Lapkritį leidiniui „Sky News“ jis sakė, kad tai gali užbaigti „karštą karo etapą“ ir sudaryti sąlygas diplomatiniam procesui išspręsti galutinių Ukrainos sienų klausimą.
Tačiau, pasak jo, toks pasiūlymas dar nebuvo pateiktas.
Nestabili Kyjivo padėtis
Jei ne NATO, kas tada? Galimybė, kad D. Trumpo vadovaujamos taikos derybos įvyks yra reali, o Ukraina praras pozicijas mūšio lauke. Todėl šiuo metu tarptautinės diskusijos yra susijusios su netvirtos Kyjivo padėties stiprinimu.
„Labai svarbu turėti tvirtas, teisines ir praktines garantijas“, – Ukrainos visuomeniniam transliuotojui gruodžio 12 d. sakė V. Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Deja, remiantis mūsų patirtimi, visos garantijos, kurias turėjome anksčiau, nedavė saugumo“, – pridūrė jis.
Neturint konkrečių mechanizmų, panašių į kolektyvinės gynybos koncepciją, kurią įkūnija NATO sutarties 5 straipsnis, stebėtojai baiminasi, kad niekas netrukdys kitam Rusijos puolimui.
„Zelenskis supranta, kad jis negali tiesiog turėti „plikų“ paliaubų“, – sako O. Lucevyč.
„Tai turi būti paliaubų pliusas. Zelenskiui būtų savižudybė sutikti tik su paliaubomis ir neturėti atsakymo, kaip Ukraina bus apsaugota", – pridūrė ji.
Europos politikos forumuose ekspertai ieškojo būdų, kaip Europa galėtų padėti prisiimti šią sunkią atsakomybę.
Idėjos apėmė taikdarių dislokavimą Ukrainoje (pasiūlymą pirmą kartą išsakė E. Macronas pernai vasarį) arba Didžiosios Britanijos vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų, kurios vienija pajėgas iš aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Nyderlandų, dalyvavimą.
Tačiau M. Kofmanas nusiteikęs skeptiškai: „Saugumo garantijos, kuriose Jungtinės Valstijos nedalyvauja kaip viena iš garantų, yra tarsi spurgos, kurioje trūksta didelės skylės viduryje.“
Panašus situacijos matymas atsispindi ir Kyjive.
„Kokia gali būti alternatyva? Šiandien alternatyvų nėra“, – sako M. Podoliakas.
Susitarimai, tokie kaip 1994 m. Budapešto memorandumas apie Ukrainos posovietines sienas, arba 2014–2015 m. Minsko susitarimai, kuriais buvo siekiama nutraukti Donbaso karą, yra beverčiai, teigia jis, be papildomos karinio atgrasymo priemonės.
„Rusija turi suprasti, kad vos tik pradės agresiją, kaip atsaką gaus nemažą skaičių smūgių“, – sako jis.
Britanija, J. Bidenas ir Vakarų vaidmuo
Nesant susitarimo dėl ilgalaikės Ukrainos ateities, jos sąjungininkai daro viską, ką gali, kad sustiprintų jos gynybą.
Gruodį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte'as pareiškė, kad „viskas“, įskaitant papildomų oro gynybos sistemų tiekimą, yra svarstoma, iš dalies siekiant apsaugoti šalies energetinę infrastruktūrą nuo naujos koordinuotų Rusijos raketų ir bepiločių atakų bangos.
Ukrainai ir toliau susiduriant su karių trūkumu, JK gynybos sekretorius Johnas Healey sakė, kad vyriausybė gali būti pasirengusi siųsti britų karius į Ukrainą, kad padėtų mokymui.
Savo ruožtu pasitraukianti J. Bideno administracija, atrodo, pasiryžusi prieš palikdama savo pareigas Ukrainai tiekti kiek įmanoma daugiau Kongreso patvirtintos karinės pagalbos, nors pranešimai rodo, kad gali pritrūkti laiko viską išsiųsti.
Gruodžio 21 d. buvo pranešta, kad D. Trumpas ir toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai, tačiau reikalaus, kad NATO narės smarkiai padidintų gynybos išlaidas.
Kyjivo sąjungininkai taip pat toliau griežtino sankcijas Maskvai, tikėdamiesi, kad karo Rusijos ekonomika, kuri pasirodė atkakliai atspari, gali pagaliau žlugti.
„Yra gilus nusivylimas, kad sankcijos nesugriovė Rusijos ekonomikos“, – sakė anonimiškai kalbėjęs šaltinis JAV Kongrese.
Po daugybės sankcijų paketų (vien iš ES penkiolika) vyriausybių pareigūnai ėmė nerimauti prognozuodami sėkmingą jų poveikį.
Tačiau pastarieji rodikliai Kremliui kelia vis didesnį nerimą. Kai palūkanų normos siekia 23 proc., infliacija viršija 9 proc., krinta rublis ir manoma, kad 2025 m. augimas dramatiškai sulėtės, įtampa Rusijos ekonomikoje darosi vis aštresnė.
V. Putinas dengiasi drąsia kauke. „Sankcijos daro poveikį, tačiau jos nėra labai svarbios“, – sakė jis.
Kartu su stulbinančiais Rusijos praradimais mūšio lauke – Vakarų pareigūnai skaičiuoja, kad Maskva kasdien praranda vidutiniškai 1500 žuvusiųjų ir sužeistų vyrų – šio karo kaina vis tiek gali paskatinti V. Putiną prie derybų stalo.
„Tačiau kiek dar teritorijos Ukraina bus praradusi ir kiek dar žmonių bus nužudyta iki to momento?“ – straipsnio pabaigoje retoriškai klausia „BBC“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
