„Tai rodo jos tikrąjį vaidmenį pasaulyje. Europos laikas baigėsi“, – pareiškė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas.
Zelenskio teigimu, „nėra labai malonu“, kad Trumpas pirma pasikalbėjo su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasakė, jog nėra „malonu“, kad Donaldas Trumpas pirma telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir tik po to paskambino jam, pridurdamas, kad JAV prezidentas norėjo su abiejų šalių vadovais pakalbėti vienu metu.
V. Zelenskis sakė manąs, kad D. Trumpas Ukrainai teikia pirmenybę, tačiau „bet kuriuo atveju nėra labai malonu“, kad JAV vadovas pirma paskambino V. Putinui, pridurdamas, kad D. Trumpas jam minėjo, jog „nori su abiem prezidentais pasikalbėti vienu metu“.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad iki derybų su Maskva norėtų su Vašingtonu suderinti poziciją dėl veiksmų „sustabdyti Putiną“.
„Ukrainos ir Amerikos susitikimai yra vienas iš mūsų prioritetų. Ir aš manau, kad tik po tokių susitikimų, tik parengus planą sustabdyti Putiną būtų teisinga derėtis su rusais“, – kitą dieną po to, kai D. Trumpas telefonu atskirai pasikalbėjo su Ukrainos ir Rusijos prezidentais pasakė V. Zelenskis.
Trys galimi karo Ukrainoje pabaigos scenarijai: blogiausiame minimos ir Baltijos šalys
„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys.
Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina gavo JAV pasiūlymą dėl mainų už pagalbą: nurodė, kada pateiks atsakymą
Ukraina jau gavo susitarimo dėl retųjų iškasenų projektą. Šiuo metu mūsų šalis svarsto šį pasiūlymą, rašo „Kanal 24“. Tikimasi, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiomis dienomis.
Anot šaltinių, kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis patvirtino jam gavęs JAV pasiūlymą ir nurodė, kad Ukraina pradėjo analizuoti pasiūlymą. Skelbiama, kad atsakymas turėtų būti pateiktas šią savaitę Miunchene vyksiančiame V. Zelenskio ir JAV viceprezidento JD Vance susitikime.
„Ruošiamės viską daryti kuo efektyviau, kad Ukrainai ir Amerikai būtų kuo daugiau naudos ir kad susitarimas būtų sėkmingas. Pats prezidentas D. Trumpas neprašė pasirašyti šio susitarimo, diskusija vyko su JAV iždo sekretoriumi. Prezidentas D. Trumpas pokalbyje viską priėmė teigiamai“, – cituojami šaltiniai.
Anksčiau CNN pranešė, kad V. Zelenskis atsisakė pasirašyti susitarimą dėl retųjų žemės išteklių, kurį jam pasiūlė šiuo metu Kyjive viešintis JAV iždo sekretorius.
V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas paprašė „retųjų mineralų“ mainais į karinę pagalbą.
Ukrainos ministras NATO rėmėjams: „Mes tęsiame, mes stiprūs“
Ukrainos gynybos ministras Briuselyje ketvirtadienį tikino NATO rėmėjus, kad Kyjivas ir toliau tvirtai stovės prieš Rusiją, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie taikos derybas su Maskva.
„Šiame etape žinia yra tokia: mes tęsiame, mes stiprūs, mes pajėgūs, mes galime, mes pasieksime rezultatų“, – sakė Rustemas Umerovas, Briuselyje susitikdamas su savo kolegomis iš NATO.
Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Vladimiru Putinu pradėti derybas. JAV prezidento teigimu, susitikimas su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Europos galios primygtinai reikalavo, kad Kyjivui ir kitoms žemyno šalims būtų suteikta vieta bet kokiose būsimose derybose.
NATO vadovas Markas Rutte primygtinai tvirtino, kad bet koks galimas taikos susitarimas turi būti ilgalaikis.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl trukdymo TATENA Zaporižios atominėje elektrinėje
Rusija ir Ukraina trečiadienį apkaltino viena kitą blokuojant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) darbuotojų rotaciją Zaporižios atominėje elektrinėje Pietų Ukrainoje.
Rusų kariuomenė užėmė didžiausią Europoje branduolinę jėgainę pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis. Abi šalys daug kartų kaltino viena kitą, kad puldamos šį objektą rizikuoja sukelti galimai pražūtingą branduolinę katastrofą.
Nuo 2022-ųjų rugsėjo ten įsikūrę JT branduolinės priežiūros tarnybos darbuotojai prižiūri branduolinę saugą.
Dėl kovų TATENA darbuotojai negalėjo būti pakeisti pagal trečiadieniui suplanuotą rotaciją. Anot vienas kitą dėl to kaltinusių Kyjivo ir Maskvos, tai buvo antras toks vėlavimas per savaitę.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas pareiškime teigė: „Rusija vėl sąmoningai sutrikdė TATENA ekspertų rotaciją Zaporižios atominėje elektrinėje.“
Inspektoriai gamykloje praleidžia maždaug penkias savaites, o po to yra keičiami pagal sudėtingą procedūrą, kurios metu, prižiūrint Rusijos ir Ukrainos kariuomenėms, keliauja per fronto liniją.
H. Tychas apkaltino Rusijos kariuomenę atidengus ugnį netoli planuojamos rotacijos vietos ir teigė, kad Maskvos tikslas buvo priversti TATENA komandą keliauti per Rusijos kontroliuojamą teritoriją ir „pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad Ukrainos kariuomenė blokavo TATENA komandos kelionę į sutartą susitikimo vietą ir atakavo teritoriją dronais, ir kad tuomet Rusijos kariuomenė atitraukė savo paramos komandą ir grįžo.
„Grįžtant kolona, kurioje buvo Rusijos kariškiai ir TATENA ekspertai (...), buvo atakuota bepiločiais ir minosvaidžiais“, – sakoma M. Zacharovos pareiškime.
TATENA darbuotojai turėjo išvykti iš elektrinės vasario 5 dieną – rotacijos, kuri taip pat buvo atidėta, metu.
Praėjusią savaitę TATENA vadovas Rafaelis Grossi lankėsi Ukrainoje ir Rusijoje, kur su abiejų šalių pareigūnais aptarė rotacijos klausimą.
Pareiškime R. Grossi išreiškė didelį apgailestavimą dėl kruopščiai parengtos ir sutartos rotacijos atšaukimo, pernelyg didelio pavojaus ir pavadino situaciją visiškai nepriimtina.
„Dėl šių itin nerimą keliančių įvykių aktyviai konsultuojuosi su abiem šalimis, kad būtų užtikrintas mūsų komandų saugumas“, – sakė jis.
Budrys: vien nutraukti karinių veiksmų mūšio lauke Ukrainoje nepakanka
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad vien nutraukti karinių veiksmų mūšio lauke Ukrainoje nepakanka – Rusija turi būti sustabdyta kaip agresorė.
Taip jis kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarus susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.
„Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją, reiškia neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jau įvykdytų nusikaltimų“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, atsakomybės klausimas dėl karo Ukrainoje „taip pat svarbus“.
„Ukraina turi gauti ilgalaikę ir saugią aplinką – ilgalaikę taiką“, – teigė ministras.
JAV lyderis pranešė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje.
JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis ir užsienyje sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
Scholzas atmeta „diktuojamą taiką“ Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo neturėtų būti primestas Kyjivui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį telefonu susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Kita užduotis – užtikrinti, kad nebūtų diktuojamų taikos (sąlygų)“, – naujienų portalui „Politico“ sakė O. Scholzas.
D. Trumpas, trečiadienį pasikalbėjęs su V. Putinu, sakė, kad derybos dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo prasidės netrukus.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas anksčiau trečiadienį savo kolegoms Europoje sakė, kad Ukrainos tikslas atgauti teritoriją su 2014 metų sienomis yra „iliuzinis tikslas“ ir kad Kyjivo įstojimas į NATO yra „nerealus“.
Per Ukrainos karinių rėmėjų susitikimą Briuselyje P. Hegsethas taip pat sakė, kad Vašingtonas nedislokuos karių Ukrainoje pagal jokį taikos susitarimą.
„Vietoje to bet kokias saugumo garantijas turi paremti (tai padaryti) galintys Europos ir neeuropiečių kariai“, – sakė jis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) ketvirtadienį reaguodamas į tai sakė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
O. Scholzas interviu teigė, kad visuomet turi būti užtikrinta transatlantinė vienybė.
„Man gana aišku, kad negali būti sprendimo (...) nedalyvaujant JAV“, – sakė jis.
Tuo pačiu jis atmetė galimybę artimiausioje ateityje nusiųsti į Ukrainą vokiečių karių.
Šiuo etapu „neaišku, kokiomis sąlygomis Ukraina būtų pasirengusi sutikti su taikos susitarimu“, sakė O. Scholzas.
Jo teigimu, Ukrainai reikia galimybės vystytis net ir po taikos susitarimo. Tai reiškia turėti stiprią kariuomenę, kuri būtų didesnė nei prieš karą ir kuri būtų apginkluota vakarietiškais ginklais.
Po Trumpo žodžių – sumaištis tarp sąjungininkų: kelios šalys pateikė reikalavimą dėl derybų
Kelios NATO šalys ketvirtadienį pabrėžė, kad Ukraina ir Europa negali būti išbrauktos iš bet kokių taikos derybų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad jis netrukus surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Nepamirškime, kad Rusija tebekelia grėsmę gerokai plačiau, ne tik Ukrainoje“, – pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis) po to, kai Jungtinės Valstijos sukrėtė NATO pareiškusios, kad Ukraina niekada neturėtų prisijungti prie Aljanso ir kad Europos sąjungininkės turėtų prisiimti atsakomybę už Ukrainos saugumą ateityje.
„Negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos. Ir Ukrainos balsas turi būti bet kokių derybų centre“, – sakė J. Healey žurnalistams NATO būstinėje, 32 organizacijos gynybos ministrams susirinkus tartis dėl Ukrainos.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas) sakė, kad Europos šalys pernai suteikė apie 60 proc. karinės paramos Ukrainai ir turi dalyvauti derybose, ypač atsižvelgiant į JAV reikalavimus, kad Europa ilgainiui prisiimtų didesnę atsakomybę už Ukrainos saugumą.
„Labai natūralu, kad mes įsitraukėme į diskusijas“, – sakė P. Jonsonas.
Jo kolega iš Estijos Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) paskatino skelbti sankcijas Rusijai, daug investavo į Ukrainos gynybą ir bus paprašyta apmokėti sąskaitą už karo nuniokotos šalies atstatymą.
„Turime ten būti. Taigi, dėl to nekyla jokių abejonių. Kitaip ši taika nebus ilgalaikė“, – perspėjo H. Pevkuras.
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Ukrainos rėmėjams Vakaruose pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO yra nereali. Jis pasiūlė Kyjivui atsisakyti vilčių atgauti iš Rusijos visas savo teritorijas ir vietoje to rengtis suderėtam taikos susitarimui, kurį palaikytų tarptautinės pajėgos.
Po pokalbio su V. Putinu, o vėliau ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas trečiadienį sakė, kad tikriausiai netrukus asmeniškai susitiks su Rusijos vadovu, ir užsiminė, kad susitikimas galėtų įvykti Saudo Arabijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
Vokietijos ministras: gaila, kad JAV padarė nuolaidų Putinui dar prieš taikos derybas
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
D. Trumpas trečiadienį nurodė, jog tikisi, kad netrukus Saudo Arabijoje susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau trečiadienį respublikonas sakė, kad su V. Putinu surengė „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, ir jo metu susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
Tačiau šis žingsnis sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo ir kad JAV iš esmės sutinka su Maskvos sąlygomis dėl karo užbaigimo.
D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) trečiadienį savo kolegoms Europoje sakė, kad Ukrainos tikslas atgauti teritoriją su 2014 metų sienomis yra „iliuzinis tikslas“ ir kad Kyjivo įstojimas į NATO yra „nerealus“.
Buvęs Trumpo patarėjas: jis „iš esmės pasidavė Putinui“
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas mano, jog respublikono pareiškimai apie galimus Ukrainos praradimus dar prieš prasidedant deryboms su Rusija reiškia, kad Trumpas „iš esmės pasidavė Putinui“.
Kaip praneša portalas „eurointegration“, J. Boltonas tai parašė socialiniame tinkle X.
Pasak J. Boltono, leisti Rusijai „kėsintis į Ukrainos suverenitetą, verbuoti (JAV) priešus, tokius kaip Šiaurės Korėja, į pagalbą kare, o paskui parduoti ukrainiečius, sutinkant su jų teritorijos praradimu, nesuteikiant jiems saugumo garantijų ar narystės NATO“, yra nepriimtina.
„Darydamas šias ir kitas nuolaidas dar prieš prasidedant deryboms, Trumpas iš esmės pasidavė Putinui Ukrainos klausimu“, – mano jis.
Buvęs Amerikos prezidento patarėjas pažymėjo, jog jis ne kartą perspėjo, kad Trumpas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino derybose teiks pirmenybę Rusijai.
„Rusijos kariniai rezultatai buvo apverktini, bet Trumpas pateisina Putino sprendimą įsiveržti“, – konstatuoja J. Boltonas.
Jo nuomone, žala JAV saugumo interesams „bus juntama toli už Vidurio Europos ribų, tą aiškiai mato mūsų priešininkai Artimuosiuose Rytuose, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
„JAV turi vienareikšmiškai palaikyti Ukrainą ir visus NATO sąjungininkus, remiančius Kyjivą. Mūsų nacionaliniams interesams nenaudinga leisti, kad neišprovokuota Kremliaus agresija prieš Ukrainą būtų sėkminga. Trumpo administracijai turėtų būti gėda“, – apibendrino J. Boltonas.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vasario 12 d. pareiškė, jog nerealu tikėtis, kad Ukraina susigrąžins iki 2014 metų egzistavusias sienas, ir atmetė tikimybę, kad šalis po karo įstos į NATO.
Trumpas tą pačią dieną kalbėjosi su Putinu. Po pokalbio Amerikos prezidentas pareiškė, jog jis ir Kremliaus šeimininkas „sutarė, kad reikia sustabdyti milijonus mirčių Rusijos ir Ukrainos kare“.
NATO šalys: kuo arčiau Rusijos, tuo daugiau skiria gynybai
Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.
Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi.
Trečiadienį, NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse, Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad NATO narės turėtų mokėti už savo gynybą „žymiai daugiau“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja padidinti šias išlaidas iki penkių procentų BVP.
2024 m. pirmavo Lenkija, po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš beveik trejus metus smarkiai padidinusi išlaidas gynybai. Šios išlaidos išaugo nuo 1,88 proc. BVP 2014 m. iki 2,23 proc. 2022 m., 3,26 proc. 2023 m. ir 4,12 proc. pernai.
Be Lenkijos, kurios sostinė Varšuva yra maždaug už 1150 kilometrų nuo Maskvos, į daugiausiai gynybai skiriančių šalių penketuką patenka kitos keturios šalys, kurių sostinės yra mažiau nei už 1000 kilometrų nuo Kremliaus.
Estija skyrė gynybai 3,43 proc., Latvija - 3,15 proc., Lietuva - 2,85 proc., Suomija - 2,41 proc. BVP. Visos šios šalys turi sieną su Rusija.
Mažiausiai gynybai išleidžiančios valstybės yra kitame žemyno gale. Ispanija pernai skyrė gynybai vos 1,28 proc. BVP, jos sostinė Madridas yra už 3450 kilometrų nuo Maskvos.
NATO duomenimis, šalys, esančios maždaug už 1000 kilometrų nuo Maskvos, vidutiniškai išleidžia gynybai 0,6 proc. daugiau. Iš viso 32 NATO narės savo gynybai skyrė 1474 mlrd. JAV dolerių. Europos šalių indėlis siekia 476 mlrd., JAV skiria daugiau nei dvigubai – 968 mlrd. dolerių.
Neatsižvelgiant į infliaciją, kolektyvinės gynybos biudžetas nuo 2014 m. Aljanse išaugo 30 proc., Europos žemyne – 67 procentais.
Išlaidos turi būti didesnės
Būtent 2014 m., kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, NATO šalys įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai bent iki dviejų procentų BVP.
2024 m. tai įgyvendino 23 iš 32 narių - 22 NATO narės Europoje ir JAV. 2014 m. tik trys šalys laikėsi šio tikslo, iki 2022 m. jį pasiekė mažiau nei 10 valstybių.
Kelios šalys ragina padidinti tikslą. D. Trumpas kaltina Aljanso nares, kad jos daro nepakankamai savo pačių saugumui garantuoti, reikalauja, kad padidintų išlaidas gynybai iki penkių procentų.
NATO vadovas M. Rutte trečiadienį sakė, kad tikslas veikiausiai turėtų būti daugiau nei trys procentai.
Sausio pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrai sutiko, kad gynybos tikslams nepakanka skirti dviejų procentų BVP. Šios dvi šalys savo gynybai skiria atitinkamai 97,7 mlrd. ir 64,3 mlrd. JAV dolerių.
Lietuva kelia Aljansui trijų procentų tikslą. Jos prezidentas sausį pareiškė, kad 2026–2030 m. šalis skirs savo gynybos poreikiams finansuoti nuo penkių iki šešių proc. BVP.
Ukrainos oro pajėgos numušė 85 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 85 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 140 dronų.
85 dronai buvo numušti Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Chersono ir Odesos srityse.
Dar 52 dronai nepasiekė taikinių.
Nurodoma, kad Odesos ir Charkivo srityse padaryta žalos.
NATO vadovas: Ukraina turi aktyviai dalyvauti bet kokiose taikos derybose
NATO vadovas Markas Rutte teigia, kad Ukraina turi dalyvauti taikos derybose, o bet koks galutinis susitarimas turi būti „patvarus“.
„Žinoma, tai yra labai svarbu, (kai) kalbame apie Ukrainą, kad Ukraina aktyviai dalyvautų visur, kas vyksta dėl Ukrainos“, – žurnalistams prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą sakė M. Rutte.
Tokios jo pastabos nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė pradėti derybas.
Trumpas: Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį Ovaliajame kabinete.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Kyjivas atgaus visas savo žemes, kurias užgrobė Rusija.
Kaip pastebi leidinys, D. Trumpas taip pripažino du Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslus.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO. O komentuodami galimus žemių mainus, Rusijos pareigūnai šią galimybę atmeta.
Medvedevas: Putino pokalbis su Trumpu rodo, kad „Rusijos neįmanoma palaužti“
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas šįryt pareiškė, kad „Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbis parodė, jog bet kokios Vakarų viltys nugalėti Rusiją niekada nebus įgyvendintos“, rašoma „Sky News“.
„Mūsų neįmanoma parklupdyti ant kelių. Ir kuo greičiau mūsų priešininkai tai supras, tuo geriau“, – sakė D. Medvedevas.
Analitikai apie Trumpo ir Putino derybas: nepanašu, kad Putinas norės nusileisti
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„Politico“: Trumpas Zelenskiui liepė prarasti viltį dėl žemių susigrąžinimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepė prarasti viltį atgauti Rusijos užgrobtas žemes, rašo „Politico“.
Anot leidinio, tokią JAV poziciją jau anksčiau paskelbė valstijų gynybos sekretorius Pete Hegsethas. Jis NATO būstinėje Briuselyje susirinkusiems kolegoms sakė, kad V. Zelenskis neturi jokių galimybių pasiekti savo tikslo – išstumti Rusijos pajėgas iš Krymo ir šalies rytų ir susigrąžinti iki 2014 m. buvusias sienas.
„Šio iliuzinio tikslo siekimas tik pratęs karą ir sukels daugiau kančių“, – teigė jis.
Be to, P. Hegsethas perspėjo, kad JAV atsitrauks nuo savo įsipareigojimų Europos saugumui ir išdėstė griežtą viziją, pagal kurią Europos šalių vyriausybės turės prisiimti atsakomybę už savo ir Ukrainos gynybą.
Netrukus po to D. Trumpas užgesino bet kokią viltį, kad šaltos naujos realybės pavyks išvengti. „Ką tik turėjau ilgą ir labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – paskelbė jis.
„Taip pat sutarėme, kad mūsų atitinkamos komandos nedelsdamos pradės derybas, ir pradėsime nuo to, kad paskambinsime Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui ir informuosime jį apie pokalbį... Milijonai žmonių žuvo kare, kurio nebūtų buvę, jei būčiau buvęs prezidentas, bet jis įvyko, todėl turi baigtis. Daugiau gyvybių neturi būti prarasta!“ – teigė jis.
V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino prasmingu.
„Prezidentas Trumpas pasidalijo pokalbio su Putinu detalėmis. Niekas nenori taikos labiau nei Ukraina. Kartu su JAV planuojame tolesnius žingsnius, kad sustabdytume Rusijos agresiją ir užtikrintume ilgalaikę, patikimą taiką. Kaip sakė prezidentas D. Trumpas, padarykime tai“, – parašė V. Zelenskis.
Kaip rašo „Politico“, Europos lyderiai atrodė nežinantys kaip reaguoti. Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „bet kokiose derybose Europa turi atlikti pagrindinį vaidmenį“.
„Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas yra besąlygiški. Dabar mūsų prioritetas turi būti Ukrainos stiprinimas ir tvirtų saugumo garantijų teikimas“, – rašė ji.
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai kitur Europoje atviriau atmetė D. Trumpo požiūrį, ypač jo sprendimą parengti taikos planą tiesiogiai su V. Putinu, o Ukrainos vadovą, matyt, įtraukti tik kaip antraeilį dalyką.
„Visada pabrėžėme, kad <...> joks sprendimas dėl Ukrainos nebus priimtas be Ukrainos“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 250 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 250 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 854 280 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 040 tankų (+17), 20 894 šarvuotųjų kovos mašinų (+23), 23 034 artilerijos sistemų (+58), 1 278 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 063 oro gynybos priemonių (+2), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 25 072 dronų (+153), 3 063 kruizinių raketų (+6), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 37 096 automobilių (+168), 3 744 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusai smogė Chersonui, sužeisti du žmonės
Rusijos kariuomenė smogė Chersono Centriniam rajonui, per apšaudymą buvo sužeisti du žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
„Rusų okupacinei kariuomenei rytą apšaudant Centrinį rajoną buvo sužeisti du žmonės“, – pažymėjo jis.
R. Mročko patikslino, kad 48 metų vyras buvo nuvežtas į ligoninę dėl kontūzijos ir uždaros galvos smegenų traumos. 55 metų moteriai medikai pagalbą suteikė vietoje. Ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir skeveldrinių sužeidimų.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau Rusijos kariškiai Chersono Korabelno rajone iš drono atakavo civilinį automobilį, buvo sužeistas 24 metų vyras.
Trumpas įvardijo šalį, kurioje nori susitikti su Putinu: planas – „netolimoje ateityje“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė, kad tikisi, jog susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Anksčiau trečiadienį respublikonas nurodė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
Tai buvo pirmas patvirtintas D. Trumpo kontaktas su Kremliaus šeimininku nuo respublikono sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį.
Tačiau šis žingsnis sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO.
Tačiau JAV prezidentas neigia teiginius, kad jis siekia pašalinti Ukrainą iš tiesioginių Vašingtono ir Maskvos derybų.
„Tikimės, kad jis atvyks čia, o aš vyksiu ten – ir mes tikriausiai pirmą kartą susitiksime Saudo Arabijoje“, – sakė D. Trumpas, pasakodamas žurnalistams apie savo planus susitikti su Rusijos prezidentu.
D. Trumpas pridūrė tikintis, jog susitikimas įvyks „netolimoje ateityje“.
Jis pridūrė, kad prie derybų taip pat prisijungs Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas. Anksčiau šią savaitę jis atliko pagrindinį vaidmenį Rusijai ir JAV apsikeičiant kaliniais.
Kremlius pranešė, kad pokalbis truko beveik pusantros valandos.
Kremliaus išplatintame pareiškime teigiama, kad abu lyderiai sutarė, jog „atėjo laikas dirbti kartu“ ir kad V. Putinas pakvietė D. Trumpą atvykti į Maskvą.
D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti kovas per 24 valandas, vėliau šį pažadą pakeitė – teigė nutrauksiąs karą per pusmetį nuo atėjimo į valdžią.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Medvedevas: Europos laikas baigėsi
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad įvykęs pokalbis telefonu tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino įrodo Europos silpnumą tarptautinėje arenoje. Europa netveria iš įtūžio ir pavydo, rašė jis tinkle „Telegram“. „Tai rodo jos tikrąjį vaidmenį pasaulyje. Europos laikas baigėsi“, – pareiškė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas.
D. Medvedevas taip pat pareiškė, kad atnaujinti pokalbiai yra „Rusijos nenugalimumo ženklas“. V. Putino ir D. Trumpo pokalbis esą rodo, kad Vakarų viltys įveikti Rusiją niekada nebus pasiektos.
„Neįmanoma mūsų parklupdyti. Ir kuo greičiau mūsų priešininkas tai supras, tuo bus geriau“, – pažymėjo D. Medvedevas.
D. Trumpas pranešė trečiadienį turėjęs „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį su Rusijos vadovu V. Putinu. Per jį esą sutarta „nedelsiant“ pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.