Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį rengia susitikimą veiksmams dėl Ukrainos ir saugumo paskatinti, o prieš tai ketina pasikalbėti su Baltijos šalių lyderiais, penktadienį pranešė jo biuras.
Po rytinio pokalbio su Baltijos šalių atstovais, K. Starmeris priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, sakoma pranešime.
Į vėliau sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai, nurodė K. Starmerio biuras.
„Ministras pirmininkas pasinaudodamas šiuo viršūnių susitikimu skatins Europos veiksmus dėl Ukrainos – parodant mūsų bendrą tvirtą paramą tam, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir ilgalaikis susitarimas, užtikrinantis Ukrainos suverenumą ir saugumą ateityje“, – pažymėjo K. Starmerio biuras.
Britų ministras pirmininkas, sugrįžęs po ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, į susitikimą taip pat pakvietė Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Čekijos ir Rumunijos lyderius.
Dalyvauti turi ir NATO vadovas Markas Rutte, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Prieš viršūnių susitikimą K. Starmeris atskirai Dauningo gatvėje surengs derybas su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Jo biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.
Bus dar kartą pabrėžta, kad reikia „stipraus ilgalaikio susitarimo, užtikrinančio nuolatinę taiką“, ir aptarti „kiti žingsniai dėl tvirtų saugumo garantijų planavimo“.
K. Starmeris pakartos, kad Ukraina turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo, ir pripažins, kad „Europai reikia vaidinti savo vaidmenį dėl gynybos ir labiau stengtis dėl kolektyvinio saugumo“.
Ketvirtadienį per derybas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sušvelnino toną dėl taikos derybų, bet atsisakė suteikti kokius nors tvirtus įsipareigojimus dėl JAV saugumo garantijų, kurių labai nori Europa.
D. Trumpas, kuris savo staigiu atsigręžimu į Rusiją privertė sunerimti sostines Europoje, sakė, kad padaryta didelė pažanga dėl Ukrainos taikos susitarimo ir kad derybose pasiektas lemiamas etapas.
Zelenskis lankosi JAV: aiškėja, kada susitiks su Trumpu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Jungtines Valstijas vasario 28 d. prasidės susitikimu su senatoriais, po kurio jis vyks susitikti su Donaldu Trumpu, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis į JAV atvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.
Penktadienio rytą (JAV laiku) V. Zelenskis susitiks su JAV senatoriais. Tuomet jis vyks į Baltuosius rūmus, kur apie 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku susitiks su JAV prezidentu D. Trumpu. Prieš susitikimą numatyti trumpi komentarai žiniasklaidai.
13 val. Vašingtono (20 val. Lietuvos) laiku numatomi abiejų prezidentų komentarai žiniasklaidai ir bendra spaudos konferencija.
Prieš tai turėtų būti pasirašytas dvišalis susitarimas dėl Investicijų atkūrimo fondo taisyklių ir sąlygų nustatymo.
Vėliau V. Zelenskis vyks į Hadsono institutą, o vakare susitiks su ukrainiečių bendruomenės atstovais Ukrainiečių namuose.
Praėjusią parą per Rusijos smūgius Chersono srityje buvo sužeisti septyni žmonės
Chersono srityje praėjusią parą, vasario 27-ąją, per Rusijos smūgius buvo sužeisti septyni žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 36 Chersono srities miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo 24 privatūs namai, dujotiekis, degalinė, žemės ūkio įmonė, privatūs automobiliai.
Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti septyni žmonės, pažymėjo O. Prokudinas.
Pasak jo, naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos Chersono srityje sunaikino vieną Rusijos „Shahed-131/136“ tipo droną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai iš drono atakavo 33 metų vyrą Chersone. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, krūtinės, rankų ir kojų skeveldrinių sužeidimų.
Gynybos pajėgos numušė 107 Rusijos dronus
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 107 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 97 dronai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo ketvirtadienio, vasario 27-osios, 19 val. rusai atakavo Ukrainą 208 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir dronais imitatoriais iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki penktadienio, vasario 28-osios, 9 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Vinycios, Žytomyro, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse numušti 107 dronai.
97 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Charkivo, Sumų, Mykolajivo ir Zaporižios sritys.
Kaip praneša „Ukrinform“, Zaporižioje per naktinę dronų ataką buvo suniokoti trys butai. Nuo bepiločių orlaivių nukentėjo daugiaaukščiai ir privatūs gyvenamieji namai.
Žinoma ukrainiečių rašytoja neteko antro sūnaus: abu žuvo fronte
Fronte žuvo ukrainiečių rašytojos Svitlanos Povalyaevos sūnus Vasilijus Ratušnyj, rašo „Ukrainska Pravda“. Sūnaus mirtį patvirtino pati rašytoja.
Tai jau antras moters sūnus, žuvęs per karą.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukrainos pilotai drąsėja: danguje – vis pavojingesnės misijos prieš rusus
Ukrainos pajėgos palaipsniui skiria savo naikintuvų pilotams vis pavojingesnes misijas, pastebi „Forbes“. Anot leidinio, ukrainiečių pilotuojami F-16 vis dažniau paleidžia raketas, mėto bomba ir trikdo rusų radarus.
„Ukrainos oro pajėgų naikintuvai „Lockheed Martin F-16“ paliko savo komforto zoną“, – sako leidinys.
Anot teksto, Ukrainos pilotai vis dažniau taikosi į Rusijos pajėgas fronte.
Internete pasirodo vis daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose F-16 skraido virš Ukrainos, net pavojingiausioje rytinėje šalies dalyje. Naikintuvai vis labiau apginkluojami, o pilnėjanti komplektacija leidžia naikintuvams atakuoti Rusijos taikinius ore ir ant žemės iš daugybės kilometrų atstumo. Be to, naikintuvai trikdo rusų radarus ir raketų sistemas, juose veikia pasyvios gynybos sistemos.
Sistemos naikintuvams leidžia išmesti metalines karštai degančias raketas, kad suklaidintų artėjančias radarais ir infraraudonaisiais spinduliais valdomas priešlėktuvines raketas.
„Jie veikia kaip „skraidanti oro gynyba“ su pažangia raketų perspėjimo technika“, –pažymėjo proukrainietiška analizės grupė „Conflict Intelligence Team“.
Tačiau visos šios apsaugos sistemos nepadarė F-16 nepažeidžiamų. Ukrainos karinės oro pajėgos jau prarado vieną F-16 iš maždaug 16, kuriuos iki šiol gavo iš Danijos ir Nyderlandų. Šis lėktuvas rugpjūčio mėnesį mįslingomis aplinkybėmis sudužo.
Laukia tiesos akimirka: į kurią pusę stos Trumpas?
Europiečių derybos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atrodo kaip sporto komandos derybos dėl geriausių žaidėjų, rašo „Sky news“.
Pademonstruodamas klasikinį Emmanuelio Macrono ėjimą Prancūzijos prezidentas susitikime su D. trumpu naudojo daugybę liaupsių.
Po trijų dienų dar daugiau liaupsių D. Trumpui skyrė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris. Jis susitikimo metu netgi išsitraukė karaliaus perduotą laišką.
Abiejų lyderių ėjimai buvo aukščiausio lygio taktinis žaidimas, pastebi minėtas leidinys. Abu lyderiai bandė pervilioti D. Trumpą, galingiausią žaidėją, į Europos pusę.
Tačiau tiesos akimirka laukia penktadienį, kai su D. trumpu susitiks Volodymyras Zelenskis. Jo lėktuvas jau nusileido JAV. Manoma, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis turėtų pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų.
V. Zelenskis dar anksčiau pabrėžė, kad prieš pasirašant bet kokį susitarimą reikia saugumo garantijų. Panašu, kad D. Trumpas mano, jog susitarimas tokį saugumą suteiks.
Pastarosiomis savaitėmis kilo šurmulys, buvo neaišku, kurią pusę pasirinko D. Trumpas. Jis akivaizdžiai kaltino Ukrainą pradėjus karą, nuolaidžiai komentavo apie Rusiją, o V. Zelenskį netgi pavadino diktatoriumi.
Po susitikimų su E. Macronu ir K. Starmeriu D. Trumpo retorika kiek keitėsi, o susitikimai buvo draugiškesni nei Prancūzija ir JK drįso tikėtis. Panašu, kad D. Trumpas išklausė jų susirūpinimą dėl posūkio Maskvos link.
Vieno žurnalisto paklaustas, ar vis dar mano, kad V. Zelenskis yra „diktatorius“, jis atsakė: „Ar tikrai taip sakiau?“
„Nenuvertinkite šio pokšto. Tai arčiausiai Donaldo J. Trumpo nusileidimo ant žemės“, – rašo „Sky news“.
Dabar, anot leidinio, laukia lemiama akimirka, kai paaiškės, kurią komandą pasirinko D. Trumpas.
Zelenskio lėktuvas nusileido JAV: prezidentas susitiks su Trumpu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį nusileido JAV, Jungtinėje Andrews bazėje, praneša „Kanal 24“.
Skrydis truko 8 valandas ir 2 minutes. Lėktuvas atskrido iš Šanono oro uosto Airijoje, kur V. Zelenskis buvo trumpam sustojęs.
Nusileidimas užfiksuotas 00 val. 59 min. Kyjivo ir Lietuvos laiku.
Ukrainos prezidentas lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tikimasi, kad susitikimo metu vadovai pasirašys susitarimą dėl retųjų žemių metalų.
V. Zelenskis į JAV skrido lėktuvu „Airbus A319-115X CJ“. Tai valstybinis orlaivis, priklausantis Ukrainos valstybinei aviacijos įmonei.
Lėktuvas buvo pradėtas naudoti 2007 m., 2023 m. orlaivis buvo rekonstruotas. Lietuvos bendrovė „J&C Aero“ atnaujino orlaivio saloną.
Trumpas sumenkino savo replikos, kurioje Zelenskį pavadino „diktatoriumi“, reikšmę
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sumenkino savo replikos, kurioje Ukrainos prezidentas Volodymyrą Zelenskį išvadino „diktatoriumi“, reikšmę.
„Aš taip sakiau? Netikiu, kad taip sakiau“, – pasakė D. Trumpas, kai žurnalistai jam uždavė klausimą apie šį mėnesį platformoje „Truth Social“ išsakytą komentarą.
Susierzinęs, kad V. Zelenskis pareiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Kyjivas nebuvo pakviestas į JAV ir Rusijos derybas Saudo Arabijoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo, D. Trumpas anuomet pavadino Ukrainos prezidentą „diktatoriumi“, atsisakančiu surengti rinkimus, ir pareiškė, kad „visos kortos“ derybose dėl karo užbaigimo yra rusų rankose.
Tikrieji Putino siekiai: įvertino, ko Kremlius nori derybose dėl Ukrainos
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Kremliaus pareigūnų pareiškimai rodo, kad Rusija išlaiko „maksimalistines teritorines ambicijas ir nenori daryti teritorinių nuolaidų“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot analitikų, V. Putinas ir Rusijos pareigūnai toliau atmetinėja JAV siūlomas derybų sąlygas ir reikalauja, kad Ukraina atsisakytų teritorijų, kurių Rusija neužima.
Vasario 27 d. kreipdamasis į Federalinės saugumo tarnybos valdybą V. Putinas pareiškė, kad Rusija toliau stiprins operacijas Donbase ir kituose okupuotose regionuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vasario 27 d. taip pat sakė, kad Donbasas ir kitos okupuotos sritys yra „neatskiriama“ Rusijos dalis.
Apžvalgoje pažymima, kad V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai anksčiau vadinamąją Novorosiją apibrėžė kaip visą Rytų ir Pietų Ukrainą, įskaitant Charkivo, Dniepropetrovsko, Odesos ir Mykolajivo sritis, nors dėl tikslių jos ribų ginčijasi net Rusijos ultranacionalistai.
V. Putinas anksčiau reikalavo, kad Ukraina atiduotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors Rusijos kariuomenė nėra užėmusi didelės Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių dalies.
V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai nuolat nurodinėjo, kad jie siekia teritorinių laimėjimų už šių keturių neteisėtai okupuotų regionų administracinių ribų.
„Nauji oficialūs Rusijos pareiškimai, kad išgalvotas Novorosijos regionas yra Rusijos dalis, rodo, kad V. Putinas ir toliau laikosi savo maksimalistinių teritorinių ambicijų ir nenori daryti teritorinių nuolaidų“, – pabrėžia ISW.
„ISW ir toliau vertina, kad V. Putinas tebėra nesuinteresuotas geranoriškomis derybomis, reikalaujančiomis kompromiso, ir tiki, kad gali pasiekti savo karinių tikslų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Susitikęs su JK premjeru Trumpas kalbėjo švelnesniu tonu, tačiau jokių saugumo garantijų Ukrainai nepažadėjo
Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose Rūmuose susitikęs su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keirą Starmerį apie derybas dėl taikos Ukrainoje kalbėjo švelnesniu tonu, tačiau atsisakė pažadėti kokių nors konkrečių JAV saugumo garantijų, kurių Europai taip reikia.
Pakilioje atmosferoje vykusio pokalbio metu JAV prezidentas pasveikino K. Starmerį su pergale siekiant galimo susitarimo dėl prekybos, tuo tarpu britų vadovas meile karališkajai šeimai garsėjančiam D. Trumpui įteikė Karaliaus Karolio III kvietimą apsilankyti su valstybiniu vizitu.
Netikėtai pasikeitusia pozicija Rusijos atžvilgiu Europos šalių sostines sunerimti privertęs D. Trumpas teigė, kad padaryta „didelė pažanga“ siekiant užbaigti konfliktą Ukrainoje ir šiuo metu vyksta lemiamas derybų etapas.
„Viskas bus gana greitai arba nieko apskritai nebus“, – kalbėdamas spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su K. Starmeriu, sakė D. Trumpas.
Nenuspėjamasis JAV prezidentas nesureikšmino savo pirmesnio nesutarimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dėl kurio imta dar labiau baimintis, kad D. Trumpas gali atskirti Ukrainą nuo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Aš jį labai gerbiu“, – kalbėdamas apie V. Zelenskį pasakė D. Trumpas.
Pirmiau Ovaliajame kabinete jis sumenkino ir savo replikos, kurioje Ukrainos prezidentą pavadino diktatoriumi, reikšmę, sakydamas: „Aš taip pasakiau? Negaliu patikėti, kad taip pasakiau“.
„Naudinga agresoriui“
Tačiau, kalbant apie JAV saugumo garantijas, kurių Didžioji Britanija ir Prancūzija nori mainais į taikdarių kontingento dislokavimą Ukrainoje, jei su Rusija visgi būtų pasiektas susitarimas užbaigti karą, D. Trumpas jokių įsipareigojimų prisiimti neskubėjo.
JAV prezidentas pasakė, kad yra „pasirengęs svarstyti daugybę priemonių“, susijusių su saugumo garantijomis, tačiau pirma nori užbaigti Ukrainos ir Rusijos susitarimą.
D. Trumpas pridūrė manąs, kad V. Putinas „laikysis duoto žodžio“, modamas ranka į K. Starmerio perspėjimus, kad nesant JAV garantijų paliaubos suteiktų Rusijai galimybę ateityje vėl užpulti Ukrainą.
Taigi, K. Starmeris tapo jau antruoju Europos lyderiu, po diskusijų dėl Ukrainos iš Vašingtono išvykusiu tuščiomis – pirmadienį D. Trumpą perkalbėti bergždžiai stengėsi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Pergalę turime laimėti, – kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją sakė K. Starmeris. – Tai negali būti tokia taika, kuri būtų naudinga agresoriui.“
Tačiau britų premjeras norėjo parodyti, kad yra pasirengęs dėl Ukrainos padaryti daugiau, mat D. Trumpas nuolat ragina Europos šalis labiau prisidėti prie jų žemyno gynybos.
„Galiu aiškiai pasakyti, kad JK yra pasirengusi siųsti karius ir lėktuvus, užtikrindama, kad susitarimo būtų laikomasi“, – sakė K. Starmeris.
Vėliau duodamas interviu dešinės naujienų kanalui „Fox News“, K. Starmeris pagyrė D. Trumpą dėl jo pastangų siekiant paliaubų, tačiau pasakė: „Turime jas apginti“.
„Susitarimas turi būti tvarus“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
JAV paskelbė, kas buvo nutarta amerikiečių ir rusų derybose Stambule
JAV valstybės departamentas paskelbė, apie ką buvo kalbėta JAV ir Rusijos derybų Turkijoje metu. Kaip nurodoma valstybės departamento svetainėje, šiam susitikimui pagrindus padėjo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas Saudo Arabijoje.
JAV delegacijai Turkijoje, Stambule, vadovavo valstybės sekretoriaus padėjėjo Rusijai ir Vidurio Europai pavaduotoja Sonata Coulter, o Rusijos delegacijai – užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Atlanto departamento direktorius ambasadorius Aleksandras Darchijevas.
„Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl galimybės naudotis bankininkystės ir sutartinėmis paslaugomis, taip pat dėl poreikio užtikrinti stabilų ir tvarų darbuotojų skaičių JAV ambasadoje Maskvoje. Konstruktyvių diskusijų metu abi šalys nustatė konkrečius pradinius veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti dvišalių misijų veiklą šiose srityse.
Sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Coulteris ir ambasadorius Darchiyevas susitarė artimiausiu metu surengti tolesnį susitikimą šiais klausimais, kurio data, vieta ir atstovavimas bus nustatyti“, – teigiama pranešime.