Svarbiausios dienos naujienos:
23:55 | Rusija teigia smogusi ukrainiečių oro gynybos sistemos „Patriot“ paleidimo įrenginiams
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad jos raketos pataikė į du JAV pagamintos oro gynybos sistemos „Patriot“ paleidimo įrenginius Ukrainoje.
Ukraina savo oro erdvei nuo Rusijos raketų atakų apsaugoti naudoja Vakarų tiekiamas modernias oro gynybos sistemas, pavyzdžiui, „Patriot“, tačiau ragina sąjungininkus tiekti jų daugiau.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos smogė dviem „Patriot“ paleidimo įrenginiams ir vienam radarui.
Ministerija pridūrė, kad per išpuolį nukentėjo netoliese esantys kariai ir kita karinė įranga.
Anot ministerijos, vienas „Patriot“ paleidimo įrenginys buvo sunaikintas, o kitas – apgadintas.
Ukraina kol kas oficialiai nekomentavo šios situacijos.
Pirmąsias „Patriot“ sistemas Kyjivas gavo praėjusių metų balandį, tačiau tikslaus jų skaičiaus neatskleidė.
Liepos mėnesį Maskva pareiškė sunaikinusi dvi ukrainiečių „Patriot“ paleidimo sistemas.
23:32 | Feodosijoje sprogo dar viena naftos cisterna: gaisras po Ukrainos smūgio tęsiasi jau 4 parą
Rusijos okupuoto Krymo srityje esančioje Feofosijoje ketvirtą parą tęsiantis milžiniškam gaisrui po smūgio į naftos bazę pranešta, kad šiandien vakare įvyko dar vienas didelis sprogimas.
Rusijos žiniasklaida praneša, kad sprogo dar viena iš naftos cisternų.
Milžiniškas gaisras nėra užgesintas po spalio 7-osios naktinio Ukrainos pajėgų išpuolio bepiločiu orlaiviu. Tąkart pranešta, kad atakos metu sprogo mažiausiai 5 cisternos.
23:05 | Per rusų ataką Charkivo srityje sužeisti penki žmonės
Per rusų ataką Charkivo srityje ketvirtadienį buvo sužeisti penki žmonės, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad atakuotas šiauriau Charkivo miesto esantis Čerkaska Lozovos kaimas.
Daugiau detalių apie ataką neskelbiama.
Prieš pat šį pranešimą karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusijos taktinė aviacija paleido valdomų aviacinių bombų Charkivo srities link.
Čerkaska Lozova yra šiauriniame Charkivo pakraštyje, maždaug už 20 km į pietus nuo fronto linijos.
22:25 | „The Guardian“: Šiaurės Korėjos karo inžinieriai padeda Rusijai rengti raketų atakas prieš Ukrainą
Šiaurės Korėjos karo inžinieriai padeda Rusijos kariams rengti raketų atakas, remdamiesi savo šaltiniais skelbia „The Guardian“.
Šiaurės Korėjos karo inžinieriai buvo dislokuoti, kad padėtų Rusijai balistinėmis raketomis nusitaikyti į Ukrainą, o okupuotose šalies teritorijose veikęs Šiaurės Korėjos personalas jau žuvo, teigė su leidiniu kalbėję Kyjivo ir Pietų Korėjos aukšto rango pareigūnai.
Šaltiniai teigė, kad su Rusija dirba dešimtys Šiaurės Korėjos piliečių, kurie padeda su raketų KN-23 paleidimo sistemomis.
22:11 | Zelenskis neigia kalbas, kad derybose su Europos lyderiais aptarė galimą karo pabaigą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paneigė spėliones, kad per derybas su Europos lyderiais aptarė galimas Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo sąlygas.
Per 48 valandų kelionę į Londoną, Paryžių, Romą ir Berlyną V. Zelenskis siekė karinio ir finansinio palaikymo, baimindamasis, kad parama Ukrainai gali sumažėti, jei lapkričio pradžioje vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimės respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Kalbėdamas po derybų su Prancūzijos prezidentu Paryžiuje, V. Zelenskis paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad jis su Rusija jau yra aptaręs paliaubų sąlygas.
„Tai nėra mūsų diskusijų tema“, – žurnalistams po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė jis.
„Tai neteisinga. Rusija daug dirba su manipuliavimu žiniasklaida, todėl (tokie pranešimai) yra suprantami“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainiečių prezidentas atmetė bet kokį taikos planą, pagal kurį Ukrainos žemės būtų atiduotos Rusijai, sakydamas, kad Maskva pirmiausia turi išvesti visus karius iš šalies.
V. Zelenskis pridūrė, kad jis ir E. Macronas derybų metu aptarė Kyjivo pergalės planą.
21:23 | Stebėtojai: Baltarusijoje nusileido du rusų orlaiviai, galintys nešti raketas „Kinžal“
Baltarusijos Mačuliščų aerodrome nusileido antrasis Rusijos orlaivis Mig-31K, galintis nešti raketas „Kinžal“, ketvirtadienį pranešė karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belaruski Hajun“.
Mačuliščai yra netoli Baltarusijos sostinės Minsko.
Pirmasis Rusijos naikintuvas MiG-31K šiame aerodrome nusileido trečiadienį, teigė stebėtojai.
Tokių atvejų nėra buvę nuo 2023 metų balandžio, kai pastebėti trys Rusijos naikintuvai, sakoma „Belaruski Hajun“ pranešimuose socialiniame tinkle „Telegram“.
Nors Baltarusija, Rusijos sąjungininkė, tiesiogiai nedalyvauja plataus masto kare Ukrainoje, ji leido Kremliui naudoti savo teritoriją kaip placdarmą operacijoms prieš savo kaimynę.
Rusija dažnai iš savo teritorijoje esančių aerodromų pakelia orlaivius MiG-31K, kad galėtų atakuoti Ukrainą.
21:00 | Įvertino Zelenskio žodžius karą baigti iki 2025 metų: „Karas nesibaigia lygiosiomis“
Karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas sureagavo į Ukrainos prezidento pareiškimą, kad karas galėtų būti užbaigtas iki 2025 metų.
Apie tai rašo UNIAN.
Pasak karo eksperto, sunku tiksliai pasakyti, ką tiksliai V. Zelenskis turėjo omenyje sakydamas, kad yra galimybė karą užbaigti iki 2025 metų atsižvelgiant į situaciją mūšio lauke.
„Manau, kad [prezidento žodžiai] reiškė Rusijos kariuomenės išsekimą, jų nesėkmingus puolamuosius veiksmus, nepaisant to, kad jie užėmė kelis mūsų miestus. Tačiau, atsižvelgiant į nuostolius, kuriuos jie patyrė ir planus – jų puolimas iš esmės nepavyko. Tiksliau, jis pavyko tik labai iš dalies“, – teigė O. Hetmanas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
20:34 | Būdama Rusijos nelaisvėje mirė ukrainiečių žurnalistė
Ukrainos žurnalistė, kurią Maskva sulaikė, kai ji rengė reportažą iš okupuotos rytų Ukrainos, mirė Rusijos nelaisvėje, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnas.
Viktorija Roščyna, kuriai šį mėnesį būtų sukakę 28 metai, dingo praėjusių metų rugpjūtį, nuvykusi į Rusijos kontroliuojamą rytų Ukrainą rengti reportažo.
Ji buvo dingusi iki 2024 metų balandžio, kai jos tėvas gavo laišką iš gynybos ministerijos Maskvoje, kad ji laikoma Rusijos areštinėje, pranešė pagrindinė Ukrainos žurnalistų sąjunga.
Jos sulaikymo aplinkybės nebuvo paviešintos ir nebuvo aišku, kokioje Rusijos vietoje ji buvo laikoma.
„Deja, informacija apie Viktorijos mirtį pasitvirtino, – ketvirtadienį sakė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo štabo atstovas Petro Jacenka. – Dar per anksti kalbėti apie mirties aplinkybes, dirbame, kad jas nustatytume.“
Nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“ pranešė, kad ji mirė pervežama į Maskvą iš kalėjimo Taganroge, netoli Ukrainos sienos.
Tūkstančiai ukrainiečių, besipriešinusių Maskvos valdymui, buvo sulaikyti okupuotose teritorijose po Rusijos invazijos pradžios 2022 metais, ir, pasak žmogaus teisių gynimo grupių, daugelis jų patyrė saugumo pajėgų kankinimus.
Gegužę Ukraina pranešė, kad daugiau kaip dvi dešimtys ukrainiečių žiniasklaidos atstovų yra laikomi Rusijos nelaisvėje ir kad vyksta derybos dėl jų grąžinimo.
V. Roščyna dirbo laisvai samdoma žurnaliste įvairiose nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „Ukrainska pravda“, ir bendradarbiavo su JAV finansuojamo „Laisvosios Europos radijo“ ukrainiečių tarnyba.
2022 metais už reportažus iš rytų Ukrainos Tarptautinis moterų žiniasklaidos fondas jai skyrė apdovanojimą už drąsą žurnalistikoje.
19:50 | ES ragina Rusiją nutraukti atakas prieš grūdus gabenančius laivus
Europos Sąjunga (ES) paragino Rusiją nedelsiant nutraukti atakas prieš grūdų transportą Juodojoje jūroje. „Šios atakos yra aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, – Briuselyje sakė ES užsieni politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Taip Rusija, anot jo, kėsinasi į milijonų pagalbos reikalingų žmonių Afrikoje ir Azijoje aprūpinimą maistu.
Europos Komisijos duomenimis, Rusija pastaruoju metu tikslingai atakavo krovininius laivus, kurie gabeno ukrainietiškus grūdus į kitas šalis. Neseniai raketos Odesos uoste pataikė į du laivus iš Panamos ir Palau. Prieš tai taikytasi į grūdų laivus iš Sent Kitso ir Nevio bei Turkijos.
19:19 | Zelenskis po susitikimo su E. Macronu: „Prieš žiemą mums reikia jūsų paramos“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai reikia Vakarų paramos prieš žiemos mūšius su Rusija, ir pripažino, kad padėtis šalies rytuose yra „sunki“.
„Prieš žiemą mums reikia jūsų paramos“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje, pripažindamas „sunkią padėtį rytuose“ ir tam tikros įrangos „didelį trūkumą“.
18:28 | Ukraina neigia žiniasklaidos pranešimus dėl galimų paliaubų
Ukrainos vadovybė kategoriškai paneigė italų žiniasklaidos pranešimą, kad Kyjivas pasirengęs paliauboms su Rusija palei dabartinę fronto liniją. „Tai netiesa“, – pareiškė Dmytras Lytvynas, prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir kalbų rašytojas, kurį cituoja agentūra „Interfax-Ukraine“.
Ukraina ir toliau laikosi 2022 m. rudenį paskelbtos taikos formulės, kuri paremta visišku rusų karių išvedimu iš Ukrainos valstybės teritorijos, pabrėžė jis.
Prieš tai Italijos dienraštis „Corriere della Sera“, nenurodydamas šaltinių, pranešė, kad V. Zelenskis pasirengęs paliauboms palei dabartinę fronto liniją, nepripažindamas jos oficialia siena. Mainais Vakarai esą turėtų įsipareigoti suteikti saugumo garantijas ir greitai priimti šalį į ES.
„Tikrai nėra mainų koncepcijos „žemė už saugumo garantijas“. Ar kitokių mainų formatų, – tinkle X rašė ir Mychailas Podoliakas, prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako patarėjas. – Be Rusijos pralaimėjimo nebus efektyvių saugumo garantijų, ir niekas jų nežadės“.
Vakarų žiniasklaidoje reguliariai pasirodo pranešimų, kuriuose kalbama apie paliaubas palei dabartinę fronto liniją, kad būtų galima pradėti derybas. Kyjivas tai visada neigia.
Ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patikino, kad Rusija nėra gavusi atitinkamų signalų iš Rusijos. Pasak jo, yra daug kalbų, „tačiau niekas nesiima veiksmų šia kryptimi“.
17:58 | Rusijos grasinimų fone NATO pradės branduolines pratybas
NATO kitą savaitę surengs ilgai planuotas dideles branduolines pratybas, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Markas Rutte, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, siekiant atgrasyti Ukrainos sąjungininkus vakaruose nuo minčių leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų ginklus.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
17:08 | Tęsdamas kelionę po Europą V. Zelenskis atvyko į Paryžių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iš Londono atvyko į Paryžių, jis keliauja po Europą, siekdamas gauti pagalbą prieš itin svarbius JAV prezidento rinkimus.
Ukrainos prezidentūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis atvyko į Prancūzijos sostinę ir turi susitikti su prezidentu Emmanueliu Macronu. Per kelionę jis susitiks ir su Italijos bei Vokietijos lyderiais.
16:43 | Kremlius neigia, kad Ukrainoje rusų pajėgoms talkina Šiaurės Korėjos kariai
Kremlius ketvirtadienį atmetė Seulo teiginį, kad Šiaurės Korėjos kariai tikriausiai kariauja Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis.
„Atrodo, kad tai dar viena melaginga naujiena“, – plačiau nedetalizuodamas žurnalistams komentavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos leidinys „Kyiv Post“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, penktadienį pranešė, kad rusų okupuotoje teritorijoje netoli Donecko per ukrainiečių raketų ataką žuvo šeši Šiaurės Korėjos karininkai.
Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas (Kim Jonghjunas) parlamente antradienį sakė, jog „atsižvelgiant į įvairias aplinkybes labai tikėtina“, kad šie pranešimai yra teisingi.
16:31 | Ukrainos parlamentas pritarė „istoriniam“ mokesčių didinimui
Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl reikšmingo mokesčių padidinimo, barbarišką Rusijos agresiją atremiančiai šaliai stengiantis sumažinti milžinišką savo biudžeto deficitą.
Šiuo įstatymu siekiama šių metų mokesčių įplaukas padidinti 58 mlrd. grivinų (maždaug 1,4 mlrd. JAV dolerių), o ateinančių metų – 137 mlrd. grivinų (3,3 mlrd. dolerių).
Viena iš įstatymo nuostatų – vadinamojo karinio mokesčio, renkamo nuo piliečių pajamų karo veiksmams finansuoti, tarifo didinimas nuo 1,5 proc. iki 5 procentų.
Be to, įstatymu įvedamas karinis mokestis savarankiškai dirbantiems asmenims, nuo šių metų pradžios (atgaline data) iki 50 proc. didinamas bankų pelno apmokestinimas, o kitų finansų įstaigų – iki 25 proc. nuo 2025-ųjų.
Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis anksčiau sakė, kad kitąmet valstybės biudžeto deficitas gali atitikti 35 mlrd. JAV dolerių, nors užsienio partneriai pažadėjo skirti apie 20 mlrd. dolerių jam padengti.
Kijevas tapo vis labiau priklausomas nuo išorinio finansavimo šaltinių, o šis mokesčių didinimas yra dalis pastangų rasti papildomų finansavimo šaltinių šalies viduje.
Nepaisant sunkios biudžeto padėties, įstatymo projektas sulaukė kritikos dėl galimų pasekmių jau ir taip sunkioms gyvenimo sąlygoms šalyje.
16:09 | Ukraina gali sulaukti ir Maskvą pasiekiančių raketų: paviešintas JAV sudarytas sąrašas
JAV Kongresui pateiktame Ukrainai reikalingos ginkluotės sąraše yra ir „Joint Air-to-Surface Standoff Missiles“ (JASSM) raketos ir sistema „Link 16“, kurią naudoja JAV bei NATO pajėgos, palaikyti ryšį tarp skirtingų kovos sistemų, įskaitant oro gynybos sistemas.
Tai pranešė CNN, remdamasi informuotais šaltiniais. Į sąrašą įtrauktos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos „Joint Air-to-Surface Standoff Missiles“ (JASSM): senoji raketų modifikacija AGM-158A gali skrieti iki 370 kilometrų, tačiau naujoji – net iki 928 kilometrų.
Jeigu Ukrainai būtų perduotos AGM-158B raketos, tai į šalies ginkluotųjų pajėgų taikinius galėtų patekti ne tik sostinė Maskva, bet ir gerokai nutolęs Sankt Peterburgas ar kiti didieji Rusijos miestai.
Šiuo metu, be JAV karinių oro pajėgų, JASSM, įskaitant naujesnę jų modifikaciją, ginkluotėje turi Australijos, Suomijos ir Lenkijos karinės oro pajėgos.
Tiesa, Pentagonas nuolat pabrėžia, jog Ukrainai taikomo ribojimo smogti Rusijos gilumoje esantiems objektams draudimas lieka galioti. Baiminamasi, kad Rusija tokį leidimą palaikytų Vakarų įsitraukimu į karo veiksmus ir grėstų didesne eskalacija.
14:57 | Ukrainos parlamentas pritarė „istoriniam“ mokesčių didinimui
Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl reikšmingo mokesčių padidinimo, barbarišką Rusijos agresiją atremiančiai šaliai stengiantis sumažinti milžinišką savo biudžeto deficitą.
Šiuo įstatymu siekiama šių metų mokesčių įplaukas padidinti 58 mlrd. grivinų (maždaug 1,4 mlrd. JAV dolerių), o ateinančių metų – 137 mlrd. grivinų (3,3 mlrd. dolerių).
Viena iš įstatymo nuostatų – vadinamojo karinio mokesčio, renkamo nuo piliečių pajamų karo veiksmams finansuoti, tarifo didinimas nuo 1,5 proc. iki 5 procentų.
Be to, įstatymu įvedamas karinis mokestis savarankiškai dirbantiems asmenims, nuo šių metų pradžios (atgaline data) iki 50 proc. didinamas bankų pelno apmokestinimas, o kitų finansų įstaigų – iki 25 proc. nuo 2025-ųjų.
14:02 | Ukraina smogė Rusijos aerodromui: paskelbtas sąrašas, kokius lėktuvus ten laikė rusai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos dronai smogė Chanskos aerodromui Rusijos Adygėjoje. Smūgio metu kariniame objekte buvo beveik 60 priešo orlaivių, „Kanal 24“ sako Ukrainos žvalgybos atstovai.
Leidinys pateikė sąrašą orlaivių, kurie buvo dislokuoti aerodrome:
- 12 orlaivių Su-34;
- 2 orlaiviai „Diamond DA42“;
- 37 orlaiviai L-39;
- 4 orlaiviai Su-35S;
- 2 orlaiviai Mi-8.
Anot šaltinių, aerodrome yra įsikūrusi Rusijos 272-oji mokomoji 2-osios kategorijos Krasnodaro aukštosios karo aviacijos mokyklos lakūnų mokymo bazė, pavadinta Serovo vardu.
„Karinį objektą priešų aviacija naudoja degalų papildymui ir raketų bei bombų atakoms prieš Gynybos pajėgų dalinius ir Ukrainos gyvenvietes“, – sako šaltiniai.
13:17 | Gynybos pajėgos numušė 41 Rusijos droną
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 41 Rusijos droną.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Nuo trečiadienio, spalio 9 d., 19 val. iki ketvirtadienį, spalio 10 d., 10 val. okupantai rusai atakavo Ukrainą įvairių tipų smogiamaisiais dronais ir raketomis.
Oro pajėgų radiotechnikos kariuomenė aptiko ir palydėjo daugiau kaip 50 oro atakos priemonių:
dvi balistines raketas „Iskander-M“ (paleidimo zona – laikinai okupuotas Krymas);
vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-31P (iš Krymo oro erdvės);
dvi valdomąsias aviacines raketas Ch-59/69 (iš Krymo oro erdvės);
tris zenitines valdomąsias raketas S-300 (iš laikinai užgrobtos Donecko srities teritorijos);
62 smogiamuosius dronus (paleidimo zonos – Primorsko Achtarskas, Kurskas).
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Oro mūšyje Mykolajivo, Odesos, Chersono, Kyjivo, Čerkasų, Dnipropetrovsko, Sumų, Poltavos, Zaporižios ir Donecko srityse buvo numuštas 41 priešo dronas.
14 priešo bepiločių orlaivių dingo įvairiuose Ukrainos regionuose, tikriausiai dėl aktyvių radioelektroninės kovos veiksmų. Informacija tikslinama.
12:23 | Stoltenbergas: NATO galėjo užkirsti kelią Rusijos invazijai, jei dar 2014 m. būtų suteikusi Ukrainai pakankamai ginklų
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad jei NATO šalys būtų suteikusios ginklų Ukrainai dar 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir dalį Donbaso, plataus masto karo galėjo nebūti.
Interviu „Politico“ J. Stoltenbergas sakė, kad karas prasidėjo ne 2022 m., o 2014-aisiais, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir tų pačių metų vasarą įžengė į rytinį Donbaso regioną. Tada „NATO sąjungininkės suteikė šiokią tokią paramą Ukrainai“, sakė J. Stoltenbergas.
Jis prisiminė vieną savo pirmųjų vizitų į Javorivą – NATO mokymo bazę Ukrainai 2015 metais. J. Stoltenbergas sakė dėjęs daug pastangų, kad „įtikintų NATO sąjungininkes padaryti daugiau, suteikti daugiau karinės paramos, daugiau mokymų. Kai kurios sąjungininkės tai darė, tačiau gana ribotai (...) NATO politika buvo neteikti mirtinos paramos Ukrainai“.
„Aš ir toliau esu įsitikinęs, kad jei po 2014 m. būtume labiau apginklavę Ukrainą, galbūt būtume sutrukdę Rusijai įsiveržti – bent jau būtume padidinę plataus masto invazijos slenkstį“, – sakė J. Stoltenbergas. Jei NATO šalys būtų pristačiusios bent dalį tų ginklų, kuriuos pristatė po 2022 m., „mes galbūt iš tikrųjų būtume užkirtę kelią karui, užuot palaikę Ukrainos pastangas gintis kare“, pridūrė jis.
11:57 | Zelenskis Londone susitiko su JK premjeru Starmeriu
Ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, Londone pradėjęs įtemptą kelionę po Europos šalis sąjungininkes, siekdamas užsitikrinti pagalbą Rusijos puolimą atremiančiai Ukrainai prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV rinkimus.
Abu paspaudė rankas ir nusifotografavo ant raudonojo kilimo prie Dauning Stryto Londono centre. Vėliau K. Starmeris planuoja susitikti su naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
10:28 | „Politico“ atskleidė kruviną Rusijos taktiką: rusai pasistūmėjo Ukrainoje, bet kokia to kaina?
Pastarosiomis savaitėmis Rusija lėtai, bet užtikrintai kariavo su Ukraina, tačiau už tai sumokėjo didelę kainą, rašo „Politico“. Anot leidinio, Rusija išgyveno kruviniausią mėnesį per beveik trejus metus trunkantį karą.
Apie tai leidiniui trečiadienį anonimiškai komentavo JAV pareigūnai.
Pasak pareigūnų, per puolimą Donbase iš viso žuvo daugiau kaip 600 000 žmonių.
Per pastaruosius kelis mėnesius Rusijos pajėgos pasistūmėjo Rytų Ukrainoje ir užėmė kelis svarbius miestus.
Vienas iš pareigūnų teigė, kad tai buvo sunkus ir kruvinas laimėjimas, o rusai dabar artėja prie Pokrovsko miesto Donbase. Šis miestas yra pagrindinis fronto linijos Ukrainos pajėgų transporto mazgas. Miesto praradimas būtų didelis smūgis Ukrainos pajėgoms.
Nuo vasaros vykstančių Rusijos puolimų metu buvo vykdomos masinės artilerijos atakos, po kurių dideli kariuomenės daliniai veržėsi į gerai įtvirtintas Ukrainos pozicijas, o tai pareikalavo tūkstančių aukų.
„Maskvos vadai, regis, pasirinko strategiją, pagal kurią kūnai keičiami į žemę“, – rašo „Politico“.
Anot vieno pareigūno, rusai bandė įveikti ukrainiečių ugnį masiniais manevrais. Aplink Pokrovską, gana mažoje teritorijoje, šiuo metu yra didžiulės Rusijos pajėgos.
„Kaip žinote, kai labai mažoje teritorijoje yra tiek pajėgų... ukrainiečiai turi daug taikinių“, – pastebėjo vienas pareigūnas.
9:58 | Rusai praėjusią parą apšaudė 16 Chersono srities gyvenviečių, vienas žmogus žuvo, 10 sužeista
Praėjusią parą, spalio 9-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius vienas žmogus žuvo ir dar 10 buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, praėjusią parą rusų ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Antonivka, Sadovė, Komyšanai, Stanislavas, Novodmytrivka, Beryslavas, Havrylivka, Mylovė, Novovoroncovka, Osokorivka, Novooleksandrivka, Šliachovė, Kačkarivka, Zolota Balka, Lvovė ir Chersonas.
Okupantai rusai nusitaikė į komunalinę įmonę, švietimo ir medicinos įstaigas, administracinį pastatą. Apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis namas ir šeši privatūs namai, ūkinis pastatas, autobusas ir privatūs automobiliai.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, dar 10 buvo sužeisti, pažymėjo O. Prokudinas.
Jis taip pat pridūrė, kad naktį oro gynybos pajėgos Chersono srityje sunaikino vieną Rusijos droną „Shahed-131/136“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersone rusai iš drono numetė sprogmenį šalia maršrutinio taksi stotelėje Dnipro rajone. Sužeisti du žmonės.
9:39 | Kadyrovas siūlo kelių eismo taisyklių pažeidėjus siųsti į frontą 2024-10-10 09:18 / šaltinis: TV3 / Parengė Ugnė Paulauskaitė Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas iškėlė idėją taisyklių pažeidėjus siųsti į frontą Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“.
9:00 | Rusai smogė Zaporižiai, sužeisti du žmonės, sugriauta namų
Ketvirtadienio rytą rusai smogė Zaporižiai, sugriauta privačių namų, yra nukentėjusiųjų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiuo metu žinoma apie du nukentėjusiuosius. Gydytojai jiems teikia pagalbą. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau", – pažymėjo jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 10 d. apie 6.00 val. Zaporižioje nugriaudėjo sprogimai.
8:49 | Ukraina teigia atakavusi Rusijos sandėlį, kuriame laikomi iranietiški bepiločiai orlaiviai
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad trečiadienį Rusijos pietiniame Krasnodaro regione atakavo ir sunaikino bepiločių orlaivių sandėlį.
Po tiesioginio smūgio driokstelėjo papildomas sprogimas, teigė Ukrainos generalinis štabas. Anot jo, taikiniu tapusiame pastate buvo laikoma apie 400 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed“.
„Bepiločių orlaivių „Shahed“ saugojimo bazės sunaikinimas gerokai apribos okupantų rusų galimybes terorizuoti taikius Ukrainos miestų ir kaimų gyventojus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše pažymėjo generalinis štabas.
Rusijos institucijos patvirtino duomenis apie gaisrą sandėlyje netoli Oktiabrskij gyvenvietės. Teritorija buvo aptverta, o liepsnos apėmė maždaug 800 kv. m. plotą, tvirtino regioninių operacijų Krasnodaro regione personalas. Vis dėlto pareigūnai nepateikė informacijos apie gaisro priežastį ar ten laikomus objektus.
7:39 | Per Rusijos balistinių raketų ataką prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą žuvo penki žmonės
Per Rusijos balistinių raketų ataką prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą penki žmonės žuvo, o dar devyni buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Penki žuvusieji ir devyni sužeistieji – dar vienos teroristų rusų balistinių raketų atakos prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą padariniai. Visi nukentėjusieji – ukrainiečiai. Jiems teikiama medicininė pagalba, penkių žmonių būklė sunki“, – rašoma pranešime.
Per ataką buvo apgadintas civilinis laivas su Panamos vėliava – konteinervežis „Shui Spirit“. Tai jau trečias Rusijos atakuotas užsienio laivas per pastarąsias keturias dienas.
7:05 | Aliarmas Rusijoje: skelbiama, kad dronai smogė kariniam aerodromui
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo rusų karinį aerodromą Adygėjoje, Rusijoje, rašo UNIAN. Rusijos institucijos oficialiai kol kas informacijos nepatvirtino, tačiau apie smūgį praneša liudininkai.
Skelbiama, kad aerodrome dislokuota Krasnodaro aukštosios karo aviacijos mokyklos 2-osios kategorijos 272-oji mokomoji Polocko aviacijos bazė.
Liudininkai skelbia filmuotą medžiagą iš įvykio vietos. Vaizdo įraše matyti galingi blyksniai aerodrome, taip pat sprogimų garsai.
Kaip skelbia „Astra“, po atakos vietoje kilo didžiulis gaisras.
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
