Jose numatyta parama statant mokyklas, slėptuves Ukrainoje, įsigyjant išminavimo įrangą, pagalba Ukrainos eurointegracijos procese.
„Keturios pagrindinės kryptys, kurias mes siūlome gairių projekte – stiprios institucijos, Ukrainos integracija į Europos Sąjungą, (...) saugus ir kokybiškas švietimas, (...) nuo karo nukentėjusių asmenų fizinė ir psichosocialinė reabilitacija ir reintegracija, (...) atspari ir auganti ekonomika“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo ambasadorius ypatingiems pavedimams Andrius Kalindra.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), 2024–2027 metams numatytų gairių tikslas – užtikrinti nuoseklų Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą, įvardijant prioritetines sritis ir planuojamus veikimo būdus.
„Į gaires bus atsižvelgiama planuojant valstybės biudžeto asignavimus ir priimant sprendimus dėl konkrečių iniciatyvų finansavimo“, – tvirtina ministerija.
Gairėse numatytiems projektams finansavimas bus skiriamas tiek iš Lietuvos biudžeto, tiek bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Kam mums reikia šito dalyko? Kad galų gale susitartume, kad turime tam tikras kryptis, kur mes investuojame Ukrainoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jose numatyta, kaip padėti Ukrainai užtikrinti būtinuosius gyventojų poreikius, atstatant ir vystant infrastruktūrą, atkuriant viešųjų paslaugų teikimą, gerinant jų kokybę ir prieinamumą.
Taip pat – stiprinti Ukrainos institucijų gebėjimus įgyvendinti reformas, būtinas Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, ir koordinuoti plataus masto atstatymo procesą.
Tarp gairėse numatytų projektų – naujų mokyklų techninių projektų rengimas, slėptuvių greta ugdymo įstaigų statyba, 15 mln. eurų vertės programa, kuria būtų atnaujinami reabilitacijos centrai Lvive, Dnipre ir Žitomire, stiprinamos juose teikiamos paslaugos.
Taip pat numatyta parama įsigyjant išminavimui reikalingą įrangą, programa „Kurk Ukrainą“, kuria skatinama šiuo metu užsienyje gyvenančių jaunų Ukrainos specialistų sugrįžimą ir lengvinama sėkminga jų integraciją į Ukrainos viešąjį sektorių.
Anot URM, nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iki šių metų pabaigos bendra Lietuvos institucijų parama Ukrainai pasieks 1,45 mlrd. eurų.
Nuo 2022-ųjų vasario į Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos (VBHP) fondą Ukrainos atstatymui iš valstybės biudžeto buvo skirta 24 mln. eurų, daugiau kaip 13 mln. eurų pritraukta iš kitų donorų.
Be to, iki šių metų kovo Lietuva skyrė Ukrainai beveik 70 mln. eurų paramos dotacijų ir garantijų forma per ES ir tarptautines finansų institucijas bei jų fondus.
„2025–2027 m. laikotarpiu iš valstybės biudžeto bus siekiama skirti panašios apimties kasmetinį finansavimą per VBHP fondą Ukrainos atstatymo ir atsigavimo projektams įgyvendinti. Daugiašalei paramai per ES ir tarptautines finansų institucijas taip pat siekiama išlaikyti panašų finansavimą“, – rašoma gairėse.
Be VBHP fondo gairėse taip pat numatyti nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusios „Invega“) administruojami finansiniai instrumentai, galimos dotacijos Ukrainos verslui, daugiašalė finansinė parama.
