23:12 | Vilniuje žiauriai užpultas ilgametis Navalno bendražygis
Vilniuje buvo užpultas ilgametis mirusio Aleksejaus Navalno padėjėjas Leonidas Volkovas, praneša „Reuters“.
L. Volkovas buvo užpultas su plaktuku prie namų, prieš jį panaudotos ir ašarinės dujos, nurodė buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.
22:02 | Rusijos parlamentas įspėja Vokietijos Bundestagą dėl „Taurus“ raketų tiekimo Ukrainai
Rusijos parlamentas įspėjo Vokietiją dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Tokie įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma antradienį Maskvoje paskelbtame Valstybės Dūmos kreipimesi. Federacinė Respublika esą 1990 m. sutartyje „du plius keturi“ įsipareigojo, „kad iš Vokietijos žemės sklis tik taika“. Tuo tarpu neseniai paskelbtas vokiečių karininkų pokalbis apie galimą „Taurus“ panaudojimą prieš Rusijos taikinius rodo, kad čia esama pavojaus.
Nutekintą pokalbį paskelbė Rusija. Dūmos vienbalsiai priimtame pareiškime teigiama, kad „pagal Hitlerio Luftwaffe tradicijas“ karinis vadas „tik ir galvoja apie tai, kaip nuslėpti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų bendrininkavimą planuojamuose Kyjivo režimo nusikaltimuose“.
Dūmos parlamentarai įspėjo dėl karinio konflikto išplitimo, jei Vokietija perduotų Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Jie kartu pareiškė abejones, kad kancleris Olafas Scholzas iš tikrųjų atmeta šių ginklų perdavimą.
Dūmos nariai paragino Bundestagą pradėti politinį dialogą, kad „būtų užkirstas kelias tiesioginės ginkluotos konfrontacijos tarp Vokietijos ir Rusijos katastrofai“.
21:12 | Kruvinas rusų išpuolis Kryvyj Rihe: aukos traukiamos iš po griuvėsių, tarp sunkiai sužeistų – vaikas
Rusijos raketa, pataikiusi į daugiaaukštį gyvenamąjį namą centriniame Ukrainos mieste, pražudė mažiausiai tris žmones, pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako, per išpuolį Kryvyj Rihe buvo sužeisti 38.
Tarp sunkiai sužeistųjų buvo vaikas, nurodė Ukrainos prezidentas.
„Vyksta žmonių po griuvėsiais paieška“, – sakė V. Zelenskis.
Tikėtina, kad aukų ir nukentėjusių skaičius dar augs.
20:25 | JAV paskelbė apie laikiną karinės pagalbos paketą Ukrainai
Jungtinės Valstijos išsiųs laikiną gyvybiškai svarbios karinės pagalbos Ukrainai paketą, nepaisant respublikonų blokavimo JAV Kongrese, baiminantis, kad Rusijos invazija gali dar labiau išsiplėsti, antradienį pareiškė gynybos pareigūnai.
„Tai palyginti nedidelis paketas, skirtas suteikti Ukrainai minimumą to, ko jai reikia trumpuoju laikotarpiu“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė skirti 300 mln. dolerių (282,84 ml. eurų) skubią karinę pagalbą Ukrainai, Kongresui toliau blokuojant daug didesnį pagalbos paketą, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
„Šiandien prezidento J. Bideno vardu skelbiu apie skubios pagalbos saugumo srityje paketą ir 300 mlrd. dolerių vertės ginklų ir karinės įrangos paketą, skirtą kai kuriems neatidėliotiniems Ukrainos poreikiams patenkinti“, – žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
20:09 | Kyjive antradienį tūkstantąjį kartą buvo paskelbtas oro pavojus
krainos sostinėje Kyjive antradienį tūkstantąjį kartą nuo karo pradžios buvo skelbiamas oro pavojus. Iš viso oro pavojaus trukmė siekė 1 165 valandas ir 26 minutes, kanale „Telegram“ pranešė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
„Tai yra daugiau kaip 48 nepertraukiamo pavojaus dienos, – rašė jis. – Daugiau nei pusantro mėnesio gyvenome slėptuvėse“. Tačiau ukrainiečiai esą jau „užgrūdinti“.
Oro pavojus Kyjive antradienį, 748 karo dieną, oficialiais duomenimis, truko lygiai 17 minučių.
20:00 | Pirmieji F-16 Ukrainai: ekspertas atskleidė, į kuriuos Rusijos taikinius bus smūgiuojama
Gavusi naikintuvus F-16, Ukraina galės atremti priešo lėktuvus ir smogti į strategiškai svarbius Rusijos taikinius, praneša „UNIAN“. Be to, Kyjivas gali gauti orlaivius, kuriuose jau bus įrengtos tolimojo nuotolio raketos, t. y. ginklai, galintys įveikti iki tūkstančio kilometrų atstumą.
Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis papasakojo, kokių galimybių tai atvers šalies ginkluotosioms pajėgoms.
„Jei kalbame apie F-16, juos galėtume naudoti Ukrainos oro erdvei apsaugoti, t. y. tiesiogiai nuo masinio apšaudymo. Jei kalbame apie šių lėktuvų naudojimą fronto linijoje, reikia pažymėti, kad galėsime atremti priešo lėktuvus. Nes, pavyzdžiui, jei paimtume F-16 su „Block 42“, jis gali matyti 300 kilometrų atstumu. Tai yra daug toliau, nei gali matyti Rusijos orlaiviai. Ir mes galime kalbėti apie atakas dideliais atstumais“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, smūgių Rusijai kontekste galima kalbėti ir apie strategines priešo „raketų“ gamyklas, ir apie svarbius aerodromus.
„Čia reikėtų pasakyti, kad jei Jensas Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius) laikysis savo pažado, kad šios raketos gali būti panaudotos prieš strateginius taikinius Rusijoje, tuomet galime kalbėti apie, pavyzdžiui, tokių Rusijos Federacijai svarbių gamyklų Maskvos regione, gaminančių raketas Ch-101, Ch-59, Ch-69, kurias Rusija naudoja Ukrainoje, sunaikinimą. Taip pat galime kalbėti apie tam tikrus strateginės aviacijos aerodromus, kurie yra šių raketų veikimo zonoje“, – sakė A. Chrapčinskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad nemato jokių sunkumų apmokyti ukrainiečių lakūnus dirbti su F-16, „neskaitant to, kad tai yra naujausia technologija“.
„Tai nauji modeliai, nauji NATO standartai“, – pridūrė ekspertas.
19:22 | Danija skyrė daugiau nei 300 mln. dolerių sumokėti už artileriją Ukrainai
Antradienį Danijos vyriausybė paskelbė, kad skirs 2,3 mlrd. kronų (337 mln. JAV dolerių) sumokėti už artileriją, minosvaidžius ir amuniciją Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.
Šiais dovanojamais pinigais bus sumokėta už Prancūzijos gamybos artilerijos sistemas „Caesar“ ir joms skirtus minosvaidžius bei amuniciją, visa tai finansuojama iš 69,1 mlrd. kronų fondo Ukrainai.
„Ukrainai labai reikia artilerijos sistemų ir minosvaidžių“, – sakoma gynybos ministro Troelso Lundo Poulseno pranešime. „Ši parama skiriama bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkėmis ir yra svarbus signalas, kad plačiu frontu remiame Ukrainą“, – priduriama jame.
Sistemos „Caesar“ finansuojamos bendradarbiaujant su Prancūzija, o joms skirti 155 mm sviediniai finansuojami kartu su Estija ir Čekija, pranešė vyriausybė, bet išsamesnės informacijos apie ginklų pristatymą Ukrainai nepateikė.
18:57 | Vatikanas paaiškino, ką popiežius turėjo omenyje, kalbėdamas apie „baltos vėliavos iškėlimą“
Vatikanas buvo priverstas sureaguoti į tarptautiniu skandalu pasibaigusį popiežiaus Pranciškaus pareiškimą dėl „baltos vėliavos pakėlimo“ siūlymo Ukrainai. Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinas tikino, jog „pirmoji sąlyga deryboms dėl karo Ukrainoje nutraukimo yra Rusijos agresijos nutraukimas“.
17:13 | JAV rengia 366 mln. eurų vertės pagalbos ginklais paketą Ukrainai
JAV rengia 400 mln. dolerių (366 mln. eurų) vertės pagalbos paketą Ukrainai – pirmąją tokio pobūdžio pagalbą šiais metais, „Reuters“ pranešė JAV pareigūnai.
Jungtinės Valstijos jau kelis mėnesius nesiuntė Ukrainai karinės pagalbos po to, kai respublikonai Atstovų rūmuose sustabdė dvipartinį Senato įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui buvo numatyta 95 mlrd. dolerių (87 mlrd. eurų).
Didžioji dalis senatorių, įskaitant 22 respublikonus, pritarė įstatymo projektui, tačiau Donaldo Trumpo ir Atstovų Rūmų pirmininko Mike‘o Johnsono valia sulaikė balsavimą žemuosiuose rūmuose.
D. Trumpas, savo partijos 2024 m. prezidento rinkimų favoritas, pasisakė prieš pagalbą Kyjivui.
16:15 | Iranas, Rusija ir Kinija pradeda bendras karinio jūrų laivyno pratybas
Iranas kartu su Rusija ir Kinija antradienį pradeda bendras karinio jūrų laivyno pratybas Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Reaguodamas į įtampą su Jungtinėmis Valstijomis, Iranas sustiprino karinį bendradarbiavimą su Pekinu ir Maskva ir tiekia karinius dronus Rusijai, nuo 2022 metų vykdančiai invazijai į Ukrainą.
Pastaraisiais metais taip pat padaugėjo ir Rusijos bei Kinijos laivynų atstovų vizitų į Iraną.
Iraniečių valstybinės televizijos pranešime cituojamas karinių pratybų atstovas admirolas Mostafa Tajaddini, kuris sakė, kad pratybos „Jūrų saugumo juosta 2024“ prasideda antradienį ir vyks 17 tūkst. kv. km vandens plote.
Kinijos ir Rusijos karo laivai įplaukė į Irano teritorinius vandenis dalyvauti bendrose karinio laivyno pratybose su Iranu, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Pasak M. Tajaddini, pratybomis siekiama „skatinti saugumą ir daugiašalį bendradarbiavimą“, taip pat parodyti sąjungininkų gerą valią ir jūrų pajėgumus.
Jis pridūrė, kad šių trijų šalių pratybos – ketvirtosios nuo 2019 metų – taip pat skirtos gerinti prekybą, kovoti su „piratavimu ir terorizmu, remti humanitarinę veiklą, keistis informacija gelbėjimo srityje“.
Šių metų manevrai vyksta didėjant įtampai Viduriniuose Rytuose dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo, kuris pritraukė Irano sąjungininkus visame regione, įskaitant Jemeno husių sukilėlius.
Husiai pradėjo komercinės laivybos Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje išpuolių kampaniją, dėl kurios Vakarų šalys ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
Kinijos gynybos ministerija pranešė, kad dalyvauti bendrose pratybose nusiuntė eskadrinį minininką, fregatą ir aprūpinimo laivą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pirmadienį prieš pratybas Irano Čabacharo uoste prisišvartavo šalies Ramiojo vandenyno laivyno laivų būrys, vadovaujamas kreiserio „Variag“.
„Praktinė pratybų dalis vyks Omano įlankos vandenyse Arabijos jūroje, – Rusijos naujienų agentūros citavo Gynybos ministeriją. – Pagrindinis manevrų tikslas – užtikrinti jūrų ekonominės veiklos saugumą.“
Pranešama, kad Omanas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Pakistanas ir Pietų Afrika bus pratybų stebėtojai.
14:45 | Iškart po rinkimų Putinas imsis pertvarkos vyriausybėje: „Bloomberg“ šaltiniai įvardijo, kieno vietos dreba
Nors Kremlius dar turi patvirtinti pavardžių ir paskyrimų sąrašą, netrukus po prezidento rinkimų Rusijos vyriausybėje tikėtini keli pokyčiai, nes prezidentas siekia atnaujinti savo komandą prasidėjus dar vienai šešerių metų kadencijai valdžioje, teigia „Bloomberg“ šaltiniai.
„Kremliui svarbu pasiųsti signalą apie rotaciją, reikia šviežio kraujo“, – sako Sankt Peterburgo politikos fondo vadovas Michailas Vinogradovas. Pasak jo, pokyčių lūkesčiai „auga visuose postuose“ vyriausybėje.
Tarp ministrų, kurių gali pasitraukti ar būti patraukti, įvardijamas 72 metų energetikos ministras Nikolajus Šulginovas bei žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas. Pastarajam, manoma, gali būti pasiūlytos vicepremjero pareigos.
Pareigūnai laukia, kokį vaidmenį naujojoje vyriausybėje atliks užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriam šį mėnesį sukanka 74 metai, ar jis liks poste, kurį užima jau 20 metų.
Taip pat bus atidžiai stebimas 68 metų gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris šias pareigas eina nuo 2012 m., likimas. V. Putinas parėmė savo artimą sąjungininką po to, kai S. Šoigu tapo maišto, kuriam vadovavo Jevgenijus Prigožinas, taikiniu, kaltinęs gynybos ministrą dėl virtinės nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.
14:07 | Du scenarijai Ukrainai: CŽA įspėja, kokia grėsmė artėja be JAV paramos
Neseniai iš vizito į Ukrainą grįžęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas per klausymus Senate sakė, kad Ukraina atsidūrė kryžkelėje ir kad Kyjivo ateitis be Amerikos karinės pagalbos atrodo labai nepatraukli.
13:35 | Rusai paskelbė „priešų sąrašą“: Landsbergiui uždraudė įvažiuoti į šalį
Rusijos Užsienio reikalų ministerija paviešino sąrašą „labiausiai priešiškai Rusijai nusiteikusių“ asmenų Baltijos šalyse. Jame, kartu su dauguma Estijos ir Latvijos valdžios atstovų, yra įrašyti ir Lietuvos esami ar buvę vadovai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei kariuomenės vadą Rupšį.
13:00 | Lėktuvo katastrofa Rusijoje: virš Ivanovo miesto užsidegė ir nukrito lėktuvas
Virš Rusijos Ivanovo miesto užfiksuotas danguje degantis ir žemėn krentantis karinis transporto lėktuvas. Apie tai skelbia tiek Ukrainos, tiek Rusijos žiniasklaidos priemonės.
11:49 | JAV žvalgyba: Rusija nenori karo su NATO, apsiribos kitokiomis priemonėmis
JAV žvalgybos bendruomenės ataskaitoje teigiama, kad dėl prieš Ukrainą pradėto karo Rusija patyrė didelių problemų, tačiau ji tebėra stabili ir pajėgi varžovė. Rusija stengiasi sušvelninti sankcijų pasekmes savo ekonomikai ir stiprina ryšius su pagrindiniais JAV ir Vakarų priešininkais – Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, o tai yra didelis iššūkis Vakarams.
Žvalgybos bendruomenės duomenimis, Maskva beveik neabejotinai nenori tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO ir apsiribos „asimetrine veikla“, kuri, jos skaičiavimais, neperžengs šios ribos.
„Prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai mano, kad Rusija sutrukdė Ukrainos bandymams atkovoti reikšmingas teritorijas, kad jo skaičiavimai dėl pergalės šiame kare pasiteisina ir kad Vakarų, ypač Amerikos, pagalba Ukrainai yra ribota, ypač Izraelio ir „Hamas“ karo fone“, – sakoma dokumente, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Žvalgyba teigia, kad glaudus ekonominis bendradarbiavimas su Pekinu suteikia Rusijai didelę rinką energijos ir kitų išteklių pardavimui, didesnę apsaugą nuo būsimų sankcijų ir stiprų partnerį, galintį pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms.
Žvalgyba mano, kad Maskva ir toliau naudosis „visais turimais valstybės“ galios ištekliais savo interesams ir bandymams pakenkti JAV ir sąjungininkų įtakai, nors atkirtimas nuo Vakarų rinkų ir technologijų bei „žmogiškojo kapitalo“ bėgimas iš šalies jai bus iššūkis.
„Tai gali apimti įvairias priemones – nuo energetikos panaudojimo siekiant priversti bendradarbiauti ir susilpninti Vakarų vienybę dėl Ukrainos iki saugumo ir karinio bauginimo, piktybinės įtakos, kibernetinių operacijų, šnipinėjimo ir įvairių gudrybių“, – pažymi JAV žvalgybos bendruomenė.
11:19 | V. Zelenskis: mobilizacijos įstatymai neatitinka karo meto iššūkių
Mobilizacija Ukrainoje vyksta nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Ukrainos mobilizacijos įstatymai buvo rengiami taikos metu ir neatitinka karo meto iššūkių.
Tai interviu Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėdamas, kad mobilizacijos tema yra daug dezinformacijos, praneša UNIAN.
„Mobilizacija vyksta nuo pat karo pradžios. Ji nenutrūko nuo to laiko, kai buvo paskelbta karinė padėtis. Ar ji yra ideali? Ne. Tai įstatymai, parengti taikos metu. Kai kariaujate, tai suprantate, kad yra praktinių detalių, kurios verčia keisti įstatymus. Apie tai ir diskutuojama parlamente – kada galima paleisti mobilizuotus karius, kokių kategorijų žmonės gali būti mobilizuoti ir demobilizuoti“, – sakė valstybės vadovas.
Kartu jis pažymėjo, kad kyla daug klausimų dėl atostogų ir rotacijos, nes kariškiai nori žinoti, ką galima patobulinti, o įstatymų leidėjai – kokie bus padariniai visuomenei.
10:44 | 2024-ieji – lemiami metai Ukrainai, Landsbergis įspėja: „Padėtis negerėja“
Nesibaigiančios diskusijos be sprendimų karo Ukrainoje metu silpnina Europą, kai karas taip arti, „turime veikti“. Tai interviu „Ouest-France“ pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
10:18 | N. Humeniuk: Gynybos pajėgos išlaiko pozicijas kairiajame Dnipro krante Chersono srityje
Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko pozicijas kairiajame Dnipro krante Chersono srityje, Krynkų rajone.
Tai per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes išlaikome placdarmą. Mūsų daliniai dirba itin sunkiomis sąlygomis, jiems pavyksta išlaikyti pozicijas ir plėsti placdarmą, nors priešas neatsisako mėginimų pulti. Praėjusią parą priešas vėl metėsi į vieną iš tokių atakų, be šarvuotosios technikos, vien tik pėstininkai, ir vėl patyrė didelių nuostolių“, – sakė N. Humeniuk.
10:00 | Rusijos pasienyje vyksta aršūs mūšiai: „Mes einame jūsų išlaisvinti“
Rusų partizanų „Rusijos laisvės legionas“ dalinio vėliava pažymėta karinė technika buvo pastebėta Rusijos teritorijoje, Belgorodo srityje. Anksčiau Ukrainos pusėje kovojantys rusai paskelbė „einantys išlaisvinti nuo skurdo ir diktatūros“.
09:20 | CNN: Rusija gamina sviedinių tris kartus daugiau nei JAV ir Europa kartu sudėjus
Rusija pagamina beveik tris kartus daugiau artilerijos šaudmenų nei JAV ir Europa kartus sudėjus – tai gali būti esminis jos pranašumas prieš tikėtiną dar vieną puolimą Ukrainoje vėliau šiais metais, pirmadienį pranešė CNN.
Rusija per mėnesį pagamina apie 250 000 artilerijos šaudmenų, t. y. apie 3 mln. per metus, rodo NATO žvalgybos vertinimai dėl Rusijos gynybos pramonės produkcijos, kuriais pasidalijo su CNN, taip pat šaltiniai, informuoti apie Vakarų pastangas apginkluoti Ukrainą. Bendrai JAV ir Europa per metus gali surinkti tik apie 1,2 mln. šaudmenų, kuriuos būtų galima siųsti Kyjivui, CNN teigė aukštas Europos žvalgybos pareigūnas.
08:46 | Ukrainos kariai numušė 17 iš 22 rusų paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 17 iš 22 smogiamųjų dronų, kuriais naktį į antradienį atakavo Rusija. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė šią informaciją „Facebook“ paskyroje.
„Naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą, jie panaudoję 22 „Shahed" tipo dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 17 smogiamųjų dronų“, – rašoma pranešime.
Savo ruožtu Pietų gynybos pajėgos patikslino, kad rusai vėl atakavo pietinius regionus „Shahed-131/136“ tipo dronais kamikadzėmis.
08:11 | Rusai numetė aviacinę bombą ant daugiaaukščio gyvenamojo namo Kupjanske
Rusijos kariuomenė numetė aviacinę bombą ant daugiaaukščio gyvenamojo namo Charkivo srities Kupjansko mieste.
Apie tai „Telegram“ pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Naktį į kovo 12-ąją priešo aviacija numetė sklendžiančią bombą ant gyvenamojo rajono Kupjansko mieste. Dėl smūgio buvo sugriautas penkių aukštų gyvenamasis namas“, – sakoma pranešime.
Kartu patikslinama, kad dėl sprogimo atsirado keli gaisro šaltiniai, užsiliepsnojo keturi butai. Gaisras apėmė 150 kv. metrų plotą.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, 4 val. 15 min. ugnis buvo užgesinta. Gelbėtojai apžiūrėjo pastatą, žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nerasta.
07:42 | Rusijoje po atskirų dronų atakų dega dvi kuro saugyklos
Per atskiras dronų atakas antradienį buvo taikytasi į dvi kuro saugyklas Rusijoje ir abiejose jose kilo gaisrai, pranešė regionų gubernatoriai.
Abu atakuoti objektai yra už šimtų kilometrų vienas nuo kito, Kstovo ir Oriolo miestuose.
Kstove, esančiame už maždaug 450 km į rytus nuo Maskvos, dronai atakavo kuro ir energijos kompleksą, sakė Žemutinio Naugardo srities gubernatorius Glebas Nikitinas.
„Dabar įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos, naudodamos visas būtinas pajėgas ir priemones gaisrui viename iš naftos perdirbimo objektų lokalizuoti“, – per platformą „Telegram“ pranešė jis.
„Preliminariais duomenimis aukų nėra“, – pridūrė G. Nikitinas.
07:29 | Masinis dronų išpuolis Rusijoje: nusitaikė į Maskvą, Kurską, Oriole dega kuro saugykla
Skirtingų Rusijos sričių gubernatoriai ankstyvą antradienio rytą pranešė apie dronų atakas Rusijos Federacijoje. Po drono atakos Oriole Vakarų Rusijoje užsidegė kuro saugykla, anksti antradienį pranešė vietos gubernatorius. Tai buvo vienas iš kelių praėjusią naktį ukrainiečių įvykdytų atakų.
„Oriole sudužo [dronas]. Atakuotas kuro ir energijos komplekso objektas. Specialiosios tarnybos [įvykio] vietoje stengiasi suvaldyti gaisrą. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – per platformą „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
Ukrainiečių dronai vėlai pirmadienį taip pat atakavo Rusijos Belgorodo regioną, esantį prie Ukrainos sienos, pranešė šios srities gubernatorius. Pasak jo, nukentėjusiųjų nebuvo.
Dar vienas dronas buvo sunaikintas virš Rusijos Tulos regiono, esančio į pietus nuo Maskvos, sakė oficialiosios naujienų agentūros TASS cituojamas regiono saugumo ministras.
Kursko srities, esančios prie Ukrainos sienos, gubernatorius paskelbė, kad čia rusų pajėgos numušė penkis ukrainiečių dronus.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat pranešė apie bepiločių orlaivių ataką Maskvos srityje. Pasak jo, bepilotis orlaivis esą buvo numuštas Ramenskio rajone.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas savo „Telegramoje“ rašė, kad virš Voronežo taip pat esą buvo sunaikintas bepilotis orlaivis.
06:45 | V. Zelenskis: Rusijos puolimas sustabdytas
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Rusijos puolimas fronte Ukrainoje buvo sustabdytas ir kad ukrainiečių kariuomenės padėtis gerėja.
Rusijos pradėtai didelio masto invazijai tęsiantis trečius metus ir įstrigus svarbiausio sąjungininko Vašingtono pagalbai, ukrainiečiai pastaraisiais mėnesiais patyrė vis didesnį spaudimą fronte ir prarado pozicijų.
Tačiau pirmadienį V. Zelenskis prancūzų transliuotojui „BFM TV“ pareiškė: „Rusijos puolimas sustabdytas. Mūsų vadovybė, mūsų kariuomenė sustabdė Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje.“
Jo komentaras pasirodė kilus pasipiktinimui dėl popiežiaus Pranciškaus savaitgalį išsakytos minties, kad Kyjivas turėtų svarstyti galimybę kare su Rusija „iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.
Šiuos popiežiaus komentarus šveicarų transliuotojui RTS griežtai kritikavo Kyjivas ir Berlynas.
Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad Ukrainos kariai stato daugiau kaip 1 tūkst. km įtvirtinimų.
