„Reuters“: po „labai gero“ pokalbio su Zelenskiu, Trumpas gali atnaujinti „Patriot“ tiekimą
Po pokalbio su Volodymyru Zelenskiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atnaujinti „Patriot“ raketų tiekimą Ukrainai, skelbia „Reuters“.
„Vienas apie pokalbį informuotas šaltinis „Reuters“ sakė, kad po, jo žodžiais tariant, „labai gero“ prezidentų pokalbio, jie tikisi, kad „Patriot“ raketų tiekimas gali būti atnaujintas“, – skelbia agentūra.
JAV prezidentas D. Trumpas pokalbio su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu metu pasakė, kad JAV nori padėti Ukrainai su oro gynyba, rašo „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais.
Šią savaitę Pentagonas sustabdė kai kurių ginklų siuntas Ukrainos kariuomenei.
Leidinio šaltiniai sako, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis truko apie 40 minučių. Daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainos priešlėktuvinės gynybos poreikiams.
„D. Trumpas sakė, kad nori padėti su oro gynyba ir kad jis patikrins, kas buvo atidėta, jei kas nors buvo atidėta“, – cituojamas vienas šaltinis.
Kitas šaltinis teigia, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis susitarė, jog JAV ir Ukrainos komandos netrukus susitiks aptarti oro gynybos ir kitų ginklų tiekimo.
Rusai atakuoja Ukrainą, Kyjive griaudi sprogimai
Rusijos pajėgos penktadienio vakarą atakuoja Ukrainą, rašo „Kanal 24“. Rusai smogia dronais, Kyjive griaudėja sprogimai.
Oro pavojus Ukrainos sostinėje buvo paskelbtas maždaug 22:02. Karinės oro pajėgos pranešė apie grėsmę, kad rusai naudos dronus. 22:19 Kyjive griaudėjo sprogimai.
Gyventojai raginami būti slėptuvėse
Anot Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, rusai puola Kyjivą iš įvairių pusių.
Emmanuelis Macronas atskleidė, kodėl skambino Vladimirui Putinui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atskleidė, kodėl skambino Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo UNIAN.
„Šį skambutį inicijavau visų pirma siekdamas aptarti Irano branduolinę programą ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties išsaugojimo svarbą. Prezidentas Putinas išreiškė pasirengimą bendradarbiauti šiuo klausimu. Mums buvo labai svarbu gauti tokias garantijas, nes Prancūzija, kaip ir Rusija, yra atsakinga už strateginio stabilumo palaikymą“, – cituojamas jis.
Pokalbyje su V. Putinu taip pat buvo iškeltas ir karo Ukrainoje klausimas, tačiau abi šalys šiuo klausimu nepadarė jokios pažangos.
Aiškėja naujos aplinkybės: Hegsethas sustabdė ginklų tiekimą Ukrainai, nors JAV net nebūtų nukentėjusios
Gynybos departamentas šią savaitę sustabdė Ukrainai skirtą JAV ginklų siuntą, mat, oficialių asmenų teigimu, buvo susirūpinta dėl mažų ginkluotės atsargų. Tačiau, anot trijų oficialių JAV asmenų, aukštesniojo rango karininkų atlikta analizė rodo, kad šis pagalbos paketas neigiamos įtakos Amerikos kariuomenės amunicijos atsargoms neturėtų, pranešė „NBC News“.
Pasak daugelio su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, sprendimas sustabdyti ginklų siuntimą pribloškė Valstybės departamentą, Kongreso narius, Kijevo pareigūnus ir sąjungininkus Europoje.
„Atsargų prasme nesame pasiekę žemesnės ribos nei per visus trejus su puse konflikto Ukrainoje metų“, – naujienų agentūrai „NBC News“ sakė Atstovų rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto narys demokratas Adamas Smithas.
Padėtis labai pavojinga: Zaporižios atominėje elektrinėje dingo elektra
Penktadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad visiškai sutriko elektros energijos tiekimas Ukrainos pietrytinėje Zaporožės srityje esančiai atominei elektrinei.
TATENA duomenimis, per karą Ukrainoje elektros tiekimas šiam branduoliniam objektui sutriko jau devintą kartą, tačiau dabar tai buvo pirmas toks kartas nuo 2023 m. pabaigos.
Remdamasi savo vadovo Rafaelio Grossi informacija TATENA paskelbė, kad elektrinę „šiuo metu maitina tik avariniai dyzeliniai generatoriai, o tai rodo, kad padėtis branduolinės saugos atžvilgiu yra labai pavojinga“.
Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl jos didžiausio Ukrainos puolimo
Rusijos ambasados Lietuvoje laikinąjį reikalų patikėtinį iškvietusi Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą dėl didžiausios per karą Rusijos surengtos atakos prieš Ukrainą.
„Rusija dar kartą paraginta nedelsiant nutraukti neteisėtą agresiją prieš Ukrainą, sustabdyti bet kokius karo veiksmus, išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir kompensuoti Ukrainai visą dėl Rusijos karinės agresijos patirtą žalą“, – pranešė URM.
Šaltiniai: Oleksijaus Reznikovo namuose – krata
Nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratą buvusio Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo namuose, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio šaltinių, O. Reznikovo namuose buvo atlikta krata ir rastas telefonas, taip pat pranešama, kad detektyvai iš jo paėmė nemažai svarbių dokumentų.
Tyrimo veiksmai vyko birželio 30 d. pagal bylą dėl produktų kariuomenei pirkimo išpūstomis kainomis.
Balandžio mėnesį biuras pareiškė, kad O. Reznikovas nėra įtariamasis šioje byloje.
Zelenskis pakomentavo pokalbį su Trumpu
Ukrainos prezidentas pakomentavo savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Labai svarbus ir naudingas pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pasveikinau prezidentą Trumpą ir visą Amerikos tautą su Nepriklausomybės diena.
Mes Ukrainoje dėkingi už visą suteiktą paramą, kuri leidžia mums saugoti žmonių gyvybes ir mūsų nepriklausomybę. Mes daug nuveikėme kartu su Amerika ir remiame visas pastangas, kad būtų sustabdyti žudymai ir atkurta normali, tvari, ori taika. Reikia deramo susitarimo dėl taikos, ir Ukraina remia Amerikos pasiūlymus“, – „Telegram“ rašo jis.
Anot V. Zelenskio, jis su D. Trumpu penktadienį aptarė Rusijos oro smūgius, padėtį fronte.
„Prezidentas Trumpas yra labai gerai informuotas, dėkoju už šį dėmesį Ukrainai. Aptarėme galimybes dėl oro gynybos ir susitarėme, kad dirbsime siekdami padidinti oro erdvės apsaugą. Susitarėme dėl atitinkamo mūsų komandų susitikimo.
Taip pat išsamiai kalbėjome apie gynybos pramonės pajėgumus, bendros gamybos galimybes. Esame pasirengę tiesioginiams projektams su Amerika ir manome, kad tai yra labai reikalinga saugumui, ypač kalbant apie dronus ir atitinkamas technologijas.
Aptarėme abipusius pirkimus ir investicijas. Pasikeitėme nuomonėmis apie diplomatinę situaciją ir bendradarbiavimą su Amerika bei kitais partneriais.
Ačiū!“ – priduria jis.
Lenkijos URM ragina Donaldą Trumpą nestabdyti kai kurių ginkluotės siuntų pristatymo Ukrainai
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis penktadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nestabdyti kai kurių ginkluotės siuntų tiekimo Ukrainai.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainą dronais ir raketomis, taikos derybos stringa, o svarbus Kyjivo sąjungininkas Vašingtonas antradienį pareiškė, kad stabdo dalies karinės paramos teikimą.
„Praėjusią naktį įvykdyta masinė Rusijos ataka sukėlė gaisrų ir padarė daug žalos, taip pat ir Lenkijos konsulatui Kyjive“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį pareiškė R. Sikorskis.
Naktį šalis patyrė naują antskrydį – po perspėjimų apie balistines raketas Kyjive nugriaudėjo sprogimai. Sostinėje girdėjosi kulkosvaidžiai ir dronai.
Vietos pareigūnų duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai 23 žmonės.
Per Rusijos ataką buvo apgadinti gyvenamieji pastatai ir miesto infrastruktūra.
Lenkų užsienio reikalų ministras pridūrė, kad per Maskvos apšaudymą buvo apgadinta ir Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus būstinė, tačiau nė vienas darbuotojas nenukentėjo ir šiuo metu jie yra saugūs.
„Prezidente Trumpai, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tyčiojasi iš jūsų pastangų siekti taikos. Prašau atnaujinti oro gynybos amunicijos tiekimą Ukrainai ir įvesti griežtas naujas sankcijas agresoriui“, – rašė R. Sikorskis.
Zelenskio ir Trumpo pokalbis įvyko
Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo pokalbis įvyko, praneša V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas. Anot jo, netrukus bus pateikta pokalbio detalių.
„Putinas yra išskirtinis melagis“: buvusio Trumpo patarėjo įspėjimas dėl Maskvos veiksmų
Generolas Herbertas McMasteris, 2017–2018 m. ėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, interviu su BBC dalijosi įžvalgomis apie Rusijos agresiją, Vladimiro Putino metodiką ir tai, kokius patarimus šiandien duotų D. Trumpui.
Paklaustas, kokį patarimą šiandien duotų D. Trumpui dėl JAV politikos Ukrainos atžvilgiu, H. McMasteris pabrėžė, kad D. Trumpas turi suprasti pagrindinį dalyką – Vladimiras Putinas nesustos savanoriškai.
„Putinas nesustos, kol jo nesustabdys. Tikiu, kad Trumpas tai jau pradeda tai suvokti“, – sakė jis.
Pasak H. McMasterio, V. Putinas yra apsėstas idėjos atkurti „Rusijos didybę“ ir siekia atkeršyti už Sovietų Sąjungos žlugimą. Jo tikslas – atimti Ukrainos suverenitetą. „Putiną provokuoja ne jėga, o silpnumas“, – pabrėžė jis.
Būtent todėl, anot jo, dabar būtina stiprinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai.
Tuo tarpu paklaustas, ar „Putino metodika“ – dezinformacija, apgaulė, atsakomybės neigimas – jau suvokiama JAV politikoje, H. McMasteris atsakė, kad tam tikrų pokyčių jau matyti.
„Trumpas pradeda suvokti, kad su Putinu neįmanoma susitarti, jei jam nėra daromas spaudimas“, – teigė jis.
Be to, H. McMasteris prisiminė panašią situaciją su Iranu, kai D. Trumpas siekė „didelio susitarimo“, bet nesulaukęs nuolaidų ėmėsi karinių priemonių. „Tikiuosi, kad panašus požiūris bus taikomas ir Putino atžvilgiu“, – sakė jis.
Pasak jo, dalis D. Trumpo šalininkų vis dar tiki klaidingu naratyvu, kad Ukraina visada buvo Rusijos dalis. Taip pat Kremlius aktyviai skleidžia mintį, kad NATO plėtra provokavo Putiną. Kitas paplitęs argumentas – kad JAV „moka už visų saugumą“, o Europa daro per mažai.
„Putinas taip pat bando save pateikti kaip ‘Vakarų civilizacijos gynėją’, neva kovojantį su kraštutinėmis kairiosiomis idėjomis. Šis naratyvas veikia“, – teigė H. McMasteris.
Jo manymu, būtina toliau demaskuoti dezinformaciją, priminti apie Rusijos žiaurumus ir išryškinti Ukrainos didvyriškumą. „Trumpas gerbia tuos, kurie gina save. Ukraina tai daro nuo 2014-ųjų – ir tai reikia pabrėžti“, – kalbėjo jis.
„Kai buvau nacionalinio saugumo patarėjas, Putinas siūlė mums bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje– tai buvo juokinga. Jis sakė: „Mes galime kartu kovoti su terorizmu“. Bet iš tikrųjų jis turėjo omenyje: „Padėkite man tęsti masines žudynes Sirijoje. Reikia suprasti, koks Putinas yra nesąžiningas. Jis yra išskirtinis melagis“, – pridūrė H. McMasteris.
Rusijai talžant Ukrainą dronais ir raketomis, Lavrovas pasveikino JAV su liepos 4-ąja
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Nepriklausomybės dienos proga išsiuntė sveikinimo telegramą JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio ir išreiškė viltį, kad abiejų šalių santykiai „taps stabilūs ir nuspėjami“, praneša „Kyiv Post“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime S. Lavrovas „nuoširdžiai sveikina Amerikos žmones“ ir remia jų „vienybės ir tradicinės amerikietiškos svajonės įgyvendinimo siekius“.
"Tikiuosi, kad bendromis pastangomis mūsų šalių santykiai taps konstruktyvūs, stabilūs bei nuspėjami, pagrįsti abipuse pagarba ir nacionalinių interesų, kuriuos diktuoja istorija, geografija ir dabartinės realijos, paisymu“, – rašoma telegramoje.
S. Lavrovas taip pat palinkėjo JAV piliečiams eiti „taikos ir bendros gerovės keliu“ bei paminėjo JAV Nepriklausomybės deklaraciją, kurioje akcentuojama gyvybė, laisvė ir laimės siekimas.
Dieną prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, sakydamas, kad Rusija „suvaidino svarbų vaidmenį kuriant Amerikos valstybingumą“.
Šis sveikinimas nuskambėjo Rusijai pradėjus vieną iš intensyviausių oro atakų per visą karą. Maskva į Ukrainą paleido 550 nepilotuojamųjų orlaivių „Šahed“, dronų-apgavikų ir raketų, tarp kurių buvo ir balistinių.
Vokietija galvoja įsigyti daugiau JAV „Patriot“ sistemų, kurios bus skirtos Ukrainai
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai penktadienį pareiškė, kad Rusijai intensyvinant išpuolius Ukrainoje Berlynas svarsto galimybę iš JAV įsigyti daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios būtų pristatytos Kyjivui.
Paprašytas pakomentuoti pranešimus, kad Berlyno vyriausybė susisiekė su Vašingtonu dėl susitarimo dėl papildomų „Patriot“ sistemų, vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius teigė galintis „patvirtinti, kad šiuo klausimu iš tiesų vyksta intensyvesnės diskusijos“.
Pradėtas tyrimas dėl Trumpo meilikavimo Putinui: Iranui – sankcijos ir bombardavimas, o Rusijai – nieko
Amerikos senatoriai, nepatenkinti Donaldo Trumpo bandymais suartėti su Maskva, inicijavo tyrimą dėl faktinio Baltųjų rūmų sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu blokavimo. Administracijos atstovų paaiškinimai, kad papildomas spaudimas Rusijai trukdytų susitarti dėl taikos, įstatymų leidėjų neįtikina.
D. Trumpo administracija nuo pat atėjimo į valdžią nesiėmė jokių sankcijų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, pareiškė trys aukščiausiosios Kongreso rūmų nariai, demokratai Jeanne Shaheen, Elizabeth Warren, and Chrisas Coonsas.
„Amerikiečiai turi teisę paklausti, kodėl prezidentas, kuris tvirtina norintis sustabdyti didelį karą, vietoj to leidžia agresoriui siautėti. Be to, kad nutraukė svarbią pagalbą Ukrainai, prezidentas D. Trumpas jau penkis mėnesius blokuoja reguliarius mūsų sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių atnaujinimus, o tai leidžia vis didesniam skaičiui vengiančiųjų Kinijoje ir visame pasaulyje toliau aprūpinti Rusijos karinę mašiną“, – teigiama senatorių pareiškime.
Senatorių neįtikina Trumpo administracijos paaiškinimai
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Joe Bideno administracija įvesdavo vidutiniškai po 170 sankcijų per mėnesį: iš viso buvo įvestos daugiau nei 6200 sankcijų prieš žmones, įmones, laivus ir lėktuvus. Tačiau D. Trumpo administracija tvirtina, kad spaudimas Maskvai atims iš jos galimybę derėtis dėl karo nutraukimo.
Senatorių toks paaiškinimas netenkina. Jie nurodo, kad Vašingtonas įvedė vis naujas sankcijas prieš Iraną ir net bombardavo jį, tuo pačiu nenutraukiant derybų iki pat paskutinės dienos prieš Izraelio raketų smūgius: „Vietoj to, kad imtųsi akivaizdžių veiksmų, kad būtų daromas spaudimas agresoriui, prezidentas Trumpas nieko nedaro, ir mes imsimės tirti šią praleistą galimybę pasiekti karo pabaigą“.
Gegužę D. Trumpas pareiškė, kad „per dvi savaites“ supras, ar Kremlius pasirengęs siekti taikaus konflikto sprendimo. Nuo to laiko praėjo penkios savaitės. Ketvirtadienį vykusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu, jau šeštojo nuo vasario, pastarasis vėl atsisakė nutraukti karą, kol nebus pašalintos, jo nuomone, „pagrindinės priežastys“.
„Šiandien su juo nepasiekiau jokios pažangos“, – pripažino D. Trumpas. Po to Rusijos kariuomenė surengė galingiausią oro smūgį Ukrainoje, išsiuntusi 539 dronus ir 11 raketų bombarduoti miestus.
Nesant naujų sankcijų ir dėl jau įvestų sankcijų laikymosi kontrolės sumažinimo, Rusija be kliūčių didina karui tęsti reikalingų produktų pirkimus, pranešė šią savaitę „The New York Times“. Vien tik Kinijoje ir Honkonge laikraštis aptiko daugiau nei 130 įmonių, kurios reklamuoja draudžiamų kompiuterinių lustų, taip pat skirtų sparnuotosioms raketoms, tiekimą į Rusiją ir jos nėra įtrauktos į sankcijų sąrašą.
Senatoriai paragino Baltuosius rūmus aktyviai siekti, kad būtų laikomasi esamų sankcijų, įskaitant atnaujinant juodąjį sąrašą organizacijų visame pasaulyje, kurios padeda Rusijos kariniam pramonės kompleksui ir V. Putino karui:
„Kadangi Putino barbariški išpuoliai prieš nekaltus Ukrainos piliečius tęsiasi, administracija turi prisijungti prie mūsų Europos partnerių griežtinant sankcijas, kad priverstų Kremlių sėsti prie derybų stalo. Vienintelis būdas užtikrinti teisingą ir tvirtą taiką – tai kartu su mūsų G7 partneriais parodyti ryžtą ir Putinui, kad, kol jis tęs žiaurius išpuolius prieš nekaltus ukrainiečius, nuostoliai tik augs.“
Aukštas Ukrainos pareigūnas: Zelenskio ir Trumpo pokalbis planuojamas penktadienio popietę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja kalbėtis telefonu penktadienio popietę Kyjivo laiku, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
„Tam ruošiamasi šią popietę, bet viskas paaiškės paskutinę akimirką“, – tvirtino šaltinis.
Šis skambutis įvyktų po D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio, kuris buvo surengtas ankstesnę dieną.
Kyjivas paskendo dūmuose: oro kokybės indeksas viršija normą 6 kartus, perspėjami gyventojai
Kremliui intensyvinant oro atakas ir stringant JAV vadovaujamoms taikos deryboms, Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį į karo draskomą šalį paleido 550 bepiločių orlaivių ir raketų.
Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad Maskva paleido 539 bepiločius orlaivius ir 11 raketų, ir pridūrė, jog oro gynybos daliniai numušė 268 bepiločius ir dvi raketas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad naujausia didelio masto Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų ataka, surengta iš karto po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasikalbėjo su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, parodė, jog Maskva nėra suinteresuota taika.
„Iškart po to, kai V. Putinas pasikalbėjo su prezidentu D. Trumpu. Jis tai daro tyčia. Užteks laukti! V. Putinas aiškiai rodo, kad visiškai nepaiso Jungtinių Valstijų ir visų, kurie paragino nutraukti karą“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Sybiha.
Šiuo metu ore fiksuojama didelė degimo produktų koncentracija dėl naktį kilusių gaisrų. Oro kokybės indeksas kai kuriose vietose pasiekė 306 balus, o norma yra 50.
Valdžios institucijos pataria nešioti kaukes ir neatidaryti langų.
Kyjivo meras: per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje naktį sužeista 19 žmonių
Per Rusijos raketų ir dronų išpuolį Ukrainos sostinėje Kyjive naktį sužeista 19 žmonių, penktadienį pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Penki žmonės gydomi ambulatoriškai, 14 buvo hospitalizuoti“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Kličko.
Anot Ukrainos nacionalinės geležinkelių bendrovės, dėl Rusijos smūgių nukentėjo geležinkeliai, todėl keleiviniai traukiniai buvo nukreipiami ir vėlavo iki dviejų valandų.
Vėliau Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį į šalį paleido 550 dronų ir raketų.
Buvo paleisti 539 dronai ir 11 raketų, teigė pajėgos, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai numušė 268 dronus ir dvi raketas.
Tuo metu Pietų Rusijoje į gyvenamąjį namą įsirėžus ukrainiečių dronus žuvo moteris, anksti penktadienį pranešė laikinasis regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Dviejų aukštų pastatas Rostovo srities Dolotinkos kaime „nukentėjo nuo bepiločio orlaivio smūgio, įgriuvo perdanga, dėl to žuvo pensininkė, buvusi mokytoja“, „Telegram“ teigė J. Sliusaras.
„Šiuo metu bepiločių orlaivių atakos grėsmė išlieka Rostovo srityje. Visos pajėgos ir priemonės yra budrios ir toliau atremia priešo puolimą“, – sakė jis.
Per Ukrainos drono ataką prieš rajoną Maskvos srityje taip pat buvo sužeistas žmogus, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, mūšiai tebesitęsia, Kremlius intensyvina oro atakas, o pastangos sudaryti paliaubas sustojo.
Trumpas pareiškė, kad per pokalbį su V. Putinu pažangos nepasiekta
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad ketvirtadienį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, ir kartu pažymėjo, jog jokios pažangos nepasiekta.
Rusija naktį niokojo Kyjivą, gavo atsaką – sprogimai Maskvos apylinkėse
Naktį Rusijos pajėgos surengė kombinuotą puolimą prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Mieste nukentėjo daug civilių namų, miesto infrastruktūra, pažeista geležinkelio pagrindinė atšaka į Lenkiją. Ukraina ryte atsakė dronų smūgiais Maskvos priemiesčiui ir Rostovui.
Ukrainos sostinę atakavo dešimtys Rusijos kovinių bepiločių orlaivių, anksti penktadienį pranešė Kyjivo valdžia.
„Pirminiais duomenimis, Solomianskio rajone kilo keli gaisrai“, – tinkle „Telegram“ parašė miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Kaip teigiama, vienas žmogus buvo sužeistas. Visi gaisrai kilo gyvenamuosiuose pastatuose Ukrainos sostinėje, kurioje gyvena apie 3 mln. žmonių. Apie bepiločių orlaivių padarytą žalą taip pat pranešta dar bent keturiuose kituose rajonuose. Mieste kelias valandas buvo girdimas oro gynybos sistemų veikimas.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusijos kariuomenė taip pat pasitelkė mažiausiai vieną hipergarsinę raketą „Kinžal“. Be to, į taikinius Kyjive ir aplinkinėse teritorijose dviem bangomis buvo paleistos balistinės raketos. Remiantis nepatvirtintais pranešimais, pagrindinis taikinys buvo Vasylkivo karinis aerodromas, esantis į pietus nuo sostinės.
Kyjivas, dėl gausybės gaisrų mieste, paskendęs tirštuose dūmuose.
Ukrainos pajėgos ryte atakavo šiaurės rytuose nuo Maskvos esantį istorinį Rusijos miestą Sergijev Posadą.
Vietos gyventojai gausiai dalijosi vaizdo įrašais apie smūgius į elektros pastotę. Dalyje miesto dingo elektra, neveikia traukinių judėjimas.
Dronai užpuolė kelis Rostovo srities miestus, rašoma „Baza“. Azove buvo sugadinta keletas automobilių, namuose išdaužyti langai, mieste skamba sirenos. Dar vieno drono nuolaužos nukrito ant vietos stadiono.
Be to, kaip pranešė regiono vadovas Jurijus Sliusaris, Dolotinkos kaime dėl drono kritimo buvo apgadintas daugiabutis namas, įgriuvo perdangos, dėl to žuvo pensininkė moteris. Iš sugriuvusio namo buvo evakuoti 20 gyventojų.
Ukraina jau daugiau kaip trejus metus su Vakarų pagalba ginasi nuo visapusiškos Rusijos invazijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapę rasite google:chaturbate sunshine13_
Skelbia detalių apie Trumpo ir Zelenskio pokalbį: Trumpas davė pažadą Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu pasakė, kad JAV nori padėti Ukrainai su oro gynyba, rašo „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais.
Šią savaitę Pentagonas sustabdė kai kurių ginklų siuntas Ukrainos kariuomenei.
Leidinio šaltiniai sako, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis truko apie 40 minučių. Daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainos priešlėktuvinės gynybos poreikiams.
„D. Trumpas sakė, kad nori padėti su oro gynyba ir kad jis patikrins, kas buvo atidėta, jei kas nors buvo atidėta“, – cituojamas vienas šaltinis.
Kitas šaltinis teigia, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis susitarė, jog JAV ir Ukrainos komandos netrukus susitiks aptarti oro gynybos ir kitų ginklų tiekimo.