Svarbiausios dienos naujienos:
19:56 | Lenkija perduos Ukrainai likusius naikintuvus MiG-29, kai iš sąjungininkių gaus jų pakaitalus
Lenkija pristatys Ukrainai likusius naikintuvus MiG-29, kai iš sąjungininkių gaus jų pakaitalus, interviu „Ukrinform“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wrońskis.
Pasak jo, karui prasidėjus Lenkija aprūpino Ukrainą šarvuočiais, artilerijos sistemomis ir „maksimaliu skaičiumi“ MiG-29 atsarginių dalių bei komponentų. „Tačiau Lenkija taip pat susiduria su grėsmėmis. Jei kas nors lėks į Lenkiją, turi būti priemonių tai perimti. Šiuo metu Lenkija turi 48 naikintuvus F-16 ir papildomai užsakė 32 naikintuvus F-35. Kol kas Lenkija turi tik F-16, bet jų nepakanka visiškai kontroliuoti oro erdvę. Todėl, kai tik atsiras galimybė šiuos kelis techniškai gerai aprūpintus MiGus pakeisti kitais į Lenkiją perkeliamais lėktuvais, jie galės būti perduoti Ukrainai“, – sakė atstovas.
P. Wrońskis pabrėžė, kad Lenkijos vyriausybės prioritetas yra apsaugoti šalį, garantuoti jos piliečių ir teritorijos saugumą, antra, padėti artimiausioms sąjungininkėms. „Suprantame, kad atremdama Rusijos invaziją Ukraina gina ir mus. Tačiau Lenkijos gynybos poreikiai yra pirmoje vietoje“, – sakė jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priekaištavo Lenkijai, jog nesilaiko ankstesnių susitarimų ir dar neperdavė Ukrainai naikintuvų MiG. Jis taip pat paminėjo, kad Varšuvoje pasirašytame saugumo susitarime numatytas mechanizmas, leidžiantis Lenkijai perimti Rusijos raketas ir bepiločius orlaivius Ukrainos oro erdvėje, jei jie nukreipti į Lenkiją.
Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Łukasiewiczius interviu „Ukrinform“ taip pat sakė, kad Lenkija suteiks Ukrainai likusius MiG-29, kai tik bus užpildytos „spragos“, atsiradusios perkėlus šiuos orlaivius į Kyjivą, o tai reiškia, kad sąjungininkės turės išsiųsti į Lenkiją keletą pakaitinių orlaivių eskadrilių.
18:23 | JAV įvedė sankcijas kone 400 įmonių, kaltindamos jas padedant Rusijai kare Ukrainoje
Jungtinės Valstijos trečiadienį įvedė sankcijas 398 įmonėms Rusijoje, Indijoje, Kinijoje ir daugiau nei dešimtyje kitų šalių, kaltindamos jas tiekiant produktus ir teikiant paslaugas, dėl kurių Rusija gali vykdyti karo veiksmus ir apeidinėti jai taikomus ribojimus.
Iždo ir Valstybės departamentų iniciatyva siekiama nubausti „trečiąsias šalis“, kaltinamas materialinės pagalbos Kremliui teikimu arba pagalba Rusijai išvengti tūkstančių sankcijų, kurios jai buvo įvestos 2022 metų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.
Iždo departamentas sankcijas paskelbė sankcijas 274 bendrovėms, kaltinamoms Maskvai tiekus pažangiąsias technologijas, taip pat Rusijoje įsikūrusioms gynybos ir gamybos įmonėms, gaminančioms arba užbaigiančioms gaminti karinius produktus, kuriais aprūpinama prieš Ukrainą naudojama ginkluotė.
Be to, Valstybės departamentas įvedė diplomatines sankcijas keliems aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnams ir gynybos bendrovėms, grupei Kinijoje įsikūrusių bendrovių, kurios eksportuoja dvejopo naudojimo prekes, užpildančias esmines Rusijos karinės pramonės bazės spragas.
Taip pat sankcijos įvestos Baltarusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su Aliaksandro Lukašenkos režimo parama Rusijos gynybos pramonei.
Iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo teigė, kad JAV ir jų sąjungininkai „yra tvirtai apsisprendę mažinti ir mažinti Rusijos galimybes aprūpinti savo karo mašinas ir sustabdyti tuos, kurie siekia padėti jos pastangoms apeidami ar vengdami mūsų sankcijų ir eksporto kontrolės“.
JAV yra įvedusios tūkstančius sankcijų Rusijos įmonėms ir jų tiekėjams kitose šalyse po Rusijos invazijos į Ukrainą. Visgi sankcijų veiksmingumu buvo suabejota, ypač dėl to, kad Rusija toliau palaiko savo ekonomiką parduodama naftą ir dujas tarptautinėse rinkose.
Prezidento Joe Bideno administracija pripažįsta, kad vien tik sankcijos negali sustabdyti Rusijos karo Ukrainoje. Be to, daug politikos ekspertų sako, kad sankcijos nėra pakankamai griežtos – tai rodo Rusijos ekonomikos augimas.
Trečiadienį pristatydamas sankcijas vienas aukšto rango Iždo departamento pareigūnas sakė, kad stiprėjantys Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai rodo, jog Rusija desperatiškai ieško paramos karo metu.
Šiaurės Korėja antradienį pranešė, kad jos užsienio reikalų ministrė lankosi Rusijoje. Tuo metu Pietų Korėja ir Vakarų šalys teigia, kad Šiaurės Korėja pasiuntė tūkstančius karių paremti Rusijos karo veiksmų.
Šių metų pradžioje JAV priėmė pagalbos Ukrainai paketą, pagal kurį administracija gali areštuoti Jungtinėse Valstijose esantį Rusijos valstybės turtą ir panaudoti jį Kyjivo naudai.
Vėliau Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupės lyderiai susitarė suteikti 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolą, kad padėtų Ukrainai. Kaip užstatas būtų naudojamos palūkanos iš pelno, gauto iš Rusijos 300 mlrd. eurų įšaldyto centrinio banko turto, daugiausia Europoje.
17:45 | Zelenskis: Šiaurės Korėjos kariškiai – jau Kursko srityje
Šiaurės Korėjos kariškiai jau yra Kursko srityje, tačiau karo veiksmuose dar nedalyvavo.
Tai interviu Pietų Korėjos televizijos kanalui KBS pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiaurės Korėjos kariškiai jau yra Kursko srityje. Karo veiksmuose jie dar nedalyvavo, bet dalyvaus. Tai dienų, o ne mėnesių klausimas“, – sakė Ukrainos vadovas.
Jis pažymėjo, kad, įtraukdamas Šiaurės Korėjos kariškius į karo veiksmus, Putinas išbando Vakarų reakciją, ir jei jos nebus, Rusijos pusėje kariaujantis užsienio kontingentas padidės: „Šiaurės Korėjos kontingentu Putinas išbando Vakarų, NATO šalių ir Pietų Korėjos reakciją. Ir aš manau, kad po visų šių reakcijų Putinas padidins kontingentą“.
Ukrainos prezidentas dabartinę Vakarų reakciją į Šiaurės Korėjos kariuomenės įsitraukimą pavadino nuline.
Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pusėje jau kariauja 3 tūkst. Šiaurės Korėjos kariškių, o netrukus jų skaičius išaugs iki 12 tūkst.
16:10 | Rusų smūgio Charkivui aukų skaičius išaugo iki trijų
Rusų smūgio Charkivui aukų skaičius išaugo iki trijų – iš griuvėsių ištrauktas 15-mečio vaikino kūnas.
Kaip rašo „Ukrinform“, Charkivo meras Ihoris Terechovas tai pranešė „Telegram“ kanale.
„Paauglio kūnas buvo ištrauktas iš griuvėsių“, – informavo jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 30-osios vakarą okupantai rusai smogė valdomąja aviacine bomba devynių aukštų gyvenamajam namui Charkovo Saltivkos rajone. Smūgis beveik visiškai sugriovė laiptinę.
Anksčiau buvo pranešta apie du žuvusiuosius ir 36 sužeistuosius.
15:55 | Kremlius: Ukraina turbūt nervinasi, jei prašo JAV „Tomahawk“ raketų
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovybė esą akivaizdžiai nervinasi dėl Rusijos pažangos palei fronto liniją, jei Kyjivas prašo Jungtinių Valstijų suteikti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, informuoja agentūra „Reuters“.
Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV „Tomahawk“ raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 2 500 km. Vadinasi, jos galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje. „Tomahawk“ veikimo nuotolis yra septynis kartus didesnis už ATACMS raketų – šių Ukraina iki šiol yra gavusi tik ribotą skaičių.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad tendencija fronto linijose, kur Rusija per pastaruosius tris mėnesius pažengė į priekį sparčiausiu tempu per dvejus metus, neva yra aiški. „Šios dinamikos fone Kyjivo režimas pradeda demonstruoti nemažą nervingumą“, – tvirtino jis.
Pasak „The New York Times“, V. Zelenskis paprašė JAV suteikti „Tomahawk“ raketų pagal „Pergalės planą“, kurį jis pristatė anksčiau šį mėnesį. Tada prezidentas nurodė, kad kai kurios šio plano dalys yra slaptos.
14:43 | Vokietijos ministrė siūlo prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos dislokuoti „Frontex“
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė, kad prie Lenkijos sienos su Baltarusija būtų dislokuota Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūra „Frontex“ dėl kaltinimų, kad Baltarusija ir Rusija gabena migrantus prie ES išorės sienos.
Trečiadienį apie tai pranešė vokiečių naujienų agentūra dpa.
Apsilankiusi netoli Lenkijoje esančios Polovcės sienos perėjos, N. Faeser sakė, kad bendra ES prieglobsčio sistema taip pat turėtų užtikrinti griežtesnę bloko išorės sienų apsaugą.
„Todėl galiu įsivaizduoti, kad „Frontex“ teiktų paramą ir čia, kur dalyvautų daug Vokietijos policijos pareigūnų“, – teigė ji.
Lenkija ne kartą kaltino Rusiją ir Baltarusiją organizuojant migrantų antplūdį prie jos rytinės sienos siekiant destabilizuoti regioną. Neteisėti migrantai prieš trejus metus taip pat užplūdo Lietuvą ir Latviją.
14:38 | Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ambasadorių Lenkijoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos ambasadoriumi Lenkijoje Vasylį Bodnarą.
Atitinkamas įsakas Nr. 7З9/2024 paskelbtas valstybės vadovo svetainėje, praneša „Ukrinform“.
„Paskirti Vasylį Bodnarą Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lenkijos Respublikoje“, – rašoma dokumente.
Ankstesniu įsaku Nr. 7З8/2024 prezidentas atleido V. Bodnarą iš Ukrainos ambasadoriaus Turkijoje pareigų.
„Ukrinform“ primena, kad iki šių metų vasaros Ukrainos ambasadorius Lenkijoje buvo Vasylis Zvaryčius. Birželio 21 d. įsaku prezidentas jį atleido iš šių pareigų ir paskyrė Ukrainos diplomatinės atstovybės Čekijoje vadovu.
Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Lenkijoje buvo Romanas Šepeliakas.
14:06 | Dramos tarp Rusijos generolų: pradėjo vieni kitus skųsti
Rusijos generolai pradėjo vieni kitus skųsti, rašo „Newsweek“. Skelbiama, kad vienas Rusijos generolas buvo suimtas dėl įtarimų korupcija, jį prieš tai paskundė buvęs viršininkas.
13:40 | Zelenskis: 300 000 ukrainiečių Vokietijoje nedirba ir neieško darbo
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietijoje nedirba ir nesistengia susirasti darbo mažiausiai 300 000 ukrainiečių. Jo nuomone, kai Vokietija nutrauks socialinę paramą, jie bus priversti grįžti namo.
Ukrainos valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikęs su Užkarpatės teritorinių bendruomenių ir rajonų vadovais.
„Ne visi ukrainiečiai labai džiaugiasi būdami užsienyje. Tai nėra ukrainiečių grąžinimo plano dalis, tai tiesiog faktai. Atitinkamos šalys ir jų vadovai nori, kad ten dirbantys ukrainiečiai liktų. Kartu jie ieško būdų, kaip priversti nedirbančius ukrainiečius grįžti į Ukrainą. Tai taip pat yra faktas. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiuo metu gyvena daugiau kaip 1,1 mln. ukrainiečių, ir mažiausiai 300 000 iš jų niekur nedirba, net nebando susirasti darbo. Tokių žmonių daug visoje Europoje“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad nemaža dalis šių žmonių grįš, nes užsienyje gaunamos socialinės išmokos ir parama išnyks.
„Jos išnyks ne dėl mūsų. Šalys paprasčiausiai nustos jiems padėti. Kai tik jų [tų šalių] visuomenės palaikys sprendimą nemokėti ukrainiečiams, tą pačią akimirką šalys padarys viską, kad visiškai nutrauktų mokėjimus“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra dalis ukrainiečių, kurie laukia karo pabaigos, kad galėtų grįžti.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, JT duomenimis, Ukrainos gyventojų skaičius dėl pabėgėlių srauto, mažėjančio gimstamumo ir su karu susijusių mirčių nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios sumažėjo 10 mln. žmonių, t. y. maždaug ketvirtadaliu.
12:28 | Zelenskis: sutarėme su NATO, bet Lenkija rado dar vieną priežastį neperduoti MiG-29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant susitarimo su NATO, Lenkija rado dar vieną priežastį neperduoti Kyjivui savo senų naikintuvų MiG-29, rašo UNIAN.
„Mes labai norėjome gauti MiG‘ų iš Lenkijos, bet jie negalėjo mums jų perduoti, nes neturėjo pakankamai savų. Todėl susitarėme su NATO, kad jie duotų jiems policijos misiją, kokią turi mūsų draugai iš Baltijos šalių... Mes dėl to susitarėme. Ir kas įvyko po to? Ar Lenkija davė mums lėktuvų? Ne. Ar ji rado kitą priežastį? Taip“, – nurodė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat priminė, kad Ukraina prašė Lenkijos numušti Rusijos raketas, kad apsaugotų dujų saugyklą Lvivo srityje.
„Šalis priklauso nuo šio dujų tiekimo, mūsų gyvybės... Ką lenkai? Ar jie jas numuša? Ne. Lenkai pasakė, kad yra pasirengę numušti, jeigu jie ne vieni priims tokį sprendimą, jeigu NATO juos parems.
Kai jie nusprendė nenumušti šių raketų su MiG‘ais, mes paprašėme, kad jie duotų mums MiG‘us, jie stovės kur nors Vakarų Ukrainoje ir jas numuš“, – cituojamas V. Zelenskis.
11:45 | Briuselis kitąmet tikisi proveržio derybose su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES
Europos Komisija (EK) trečiadienį išreiškė viltį, kad derybos su Ukraina ir Moldova dėl įstojimo į Bendriją 2025 metais kuo greičiau pereis į kitą etapą.
Kasmet atnaujinamoje Europos Sąjungos (ES) plėtros proceso ataskaitoje EK taip pat dar kartą patvirtino, kad Sakartvelo stojimo į bloką procesas yra de facto sustabdytas, jei kartvelų valdančioji partija nepakeis savo kurso po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad ji grąžina šalį į Kremliaus orbitą.
Birželį Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas. Jų ilgą kelią į bloką greičiausiai trukdys Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį.
Pasak EK, siekis patikrinti, kiek Ukrainos ir Moldovos įstatymai atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti, vykdomas sklandžiai.
Po pirmojo etapo bus galima pradėti tikras derybas dėl 35 temų – nuo mokesčių iki aplinkosaugos politikos.
EK, kalbėdama apie Ukrainą ir Moldovą, išreiškė viltį, kad „derybos dėl įvairių temų bus pradėtos (...) kuo greičiau 2025 metais“, jei tam pritars 27 ES valstybės narės.
Iki šiol Ukraina sulaukė pagyrų, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir politinį kišimąsi, net ir vykstant karui.
„Ukrainiečiai vienu metu kovoja du mūšius“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Vienas mūšis vyksta mūšio lauke, tikras karas, o kitas – siekiant įgyvendinti reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos nare“, – pažymėjo jis.
„Mes remsime Ukrainą abiem frontais“, – sakė jis.
Tuo metu šį mėnesį vykusiame referendume, kurį temdė numanomas Maskvos kišimasis, Moldova tik minimalia balsų persvara nubalsavo už narystę ES.
Tačiau ES kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Moldova nuėjo labai ilgą kelią, užsimindamas, kad šiai šaliai pavyko susigrąžinti milijonus pavogtų lėšų iš oligarchų.
Kyjivas ir Kišiniovas pateikė paraiškas įstoti į ES netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Sakartvelui praėjusių metų gruodį taip pat buvo suteiktas šalies kandidatės į ES statusas, tačiau derybos buvo įšaldytos po to, kai šalis priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę. Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus.
„Jeigu Sakartvelo vadovybė išreikštų politinę valią, mes siūlome aiškų kelią į Europos Sąjungą, jei bus atšauktas įstatymas dėl užsienio įtakos“, – sakė J. Borrellis.
Tačiau EK plėtros ataskaitoje taip pat perspėjama, kad „Komisija negalės svarstyti galimybės rekomenduoti pradėti derybas su Sakartvelu, jei ši šalis nepakeis dabartinio kurso, kuris kelia grėsmę jos keliui į ES“.
J. Borrellis sakė, kad invazija į Ukrainą „aiškiai parodė, kad Rusija dabar labiau nei bet kada kelia egzistencinę grėsmę Europai ir kad narystė Europos Sąjungoje tampa strateginiu pasirinkimu“
„Tiesiog negalite palaikyti ryšių su Rusija arba bandyti elgtis taip, kaip anksčiau, ir tikėtis, kad jūsų šalis taps Europos Sąjungos dalimi, – sakė J. Borrellis. – Arba viena, arba kita.“
Anksčiau šiemet Briuselis uždegė žalią šviesą stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina. Be to, ES yra pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.
J. Borrellis sukritikavo Serbiją, kuri palaiko draugiškus santykius su Rusija ir atsisako taikyti sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Serbija anksčiau ar vėliau turės suderinti užsienio politiką su Europos Sąjungos užsienio politika. Priešingu atveju ji negalės tapti nare“, – perspėjo jis.
Turkija oficialiai tebėra ES šalis kandidatė nuo 2005-ųjų, kai pradėjo derybas dėl narystės, tačiau jos įstrigo po to, kai po nepavykusio 2016-ųjų perversmo buvo susidorota su opozicijos grupėmis.
10:58 | Šiaurės Korėja į Rusiją siunčia tris aukštus generolus: įvardijo pavardes
Šiaurės Korėja į Rusiją jau išsiuntė tūkstančius karių. Jie jau mokomi penkiuose Rusijos pajėgų poligonuose. Šiaurės Korėja į Rusiją siunčia ir tris generalinio štabo generolus, rašo UNIAN.
Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslica.
Anot jo, šie trys generolai yra pagrindinės operacijų valdybos viršininkas generolas majoras Shin Gem Chol, viršininko pavaduotojas – Žvalgybos valdybos viršininkas generolas majoras Lee Chang Ho ir viršininko pavaduotojas specialiosioms operacijoms generolas pulkininkas Kim Yong Bok.
S. Kyslicos teigimu, Rusijos poligonuose ruošiama iki 12 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos.
Anot jo. vėliau iš Šiaurės Korėjos karių planuojama suformuoti mažiausiai penkis dalinius ar junginius, kurių kiekviename bus po du–tris tūkst. karių.
Pasak S. Kyslicos, vienas toks dalinys prilygsta motorizuotajam šaulių pulkui.
„Numatoma, kad Šiaurės Korėjos kariai dėvės rusiškas uniformas ir bus aprūpinti rusiškais asmens dokumentais“, – teigia jis.
9:56 | Sprogimai okupuotame Berdianske: uždarytos mokyklos ir kitos įstaigos
Ketvirtadienio rytą laikinai okupuotame Berdianske, esančiame Zaporižios srityje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Ukrainska Pravda“. Okupantai pranešė apie dronų ataką prieš uostą.
Informaciją apie sprogimus patvirtino Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, Berdiansko okupantų primesta valdžia ir rusų propagandos agentūros.
administracija pripažino, kad į uostą buvo surengtas kamikadzių dronų smūgis.
Po dronų atakos mieste buvo uždarytos mokyklos, vaikų darželiai ir kitos biudžetinės įstaigos.
8:43 | Ukrainos oro gynyba perėmė visus link Kyjivo skridusius Rusijos dronus
Oro gynybos ir elektroninės kovos padaliniai neutralizavo visus Rusijos savižudžius dronus, kurie naktį į penktadienį atakavo Kyjivą. Taip teigia savivaldybės karinė administracija.
„Tai jau 20-oji ataka prieš Kyjivą spalio mėnesį! Kaip ir per ankstesnius reidus, Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo bepiločius orlaivius. Dronai artėjo link Kyjivo bangomis iš visų pusių. Šią naktį sostinėje du kartus buvo įjungtas oro pavojaus signalas, iš viso trukęs dvi su puse valandos“, – rašoma pranešime.
Pasak administracijos vadovo Serhijaus Popko, visus Kyjivui grėsmę kėlusius Rusijos dronus neutralizavo oro gynybos ir elektroninės karybos padaliniai.
Dėl dronų atakos nuolaužos sukėlė gaisrą atviroje teritorijoje Podilės rajone. Buvo apgadinti dviejų dviaukščių gyvenamųjų namų ir administracinio pastato langai.
„Pirminiais duomenimis, buvo pažeista aukštos įtampos elektros linija. Apie nukentėjusius žmones nepranešama“, – pridūrė S. Popko.
8:15 | Per Rusijos smūgį Charkivui vienas žmogus žuvo, 29 buvo sužeisti
Rusams trečiadienį subombardavus vieną iš Charkivo miesto Ukrainos šiaurės rytuose namų, žuvo vaikas ir buvo sužeisti dar 29 žmonės, pranešė valdžia, pridurdama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
Valdomoji aviacinė bomba – galingas ir Rusijos plačiai naudojamas ginklas – antrame pagal dydį Ukrainos mieste pataikė į vieną iš pastatų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vietos gubernatoriaus Olego Synegoubovo duomenimis, per šią ataką žuvo vaikas, dar mažiausiai 29 žmonės buvo sužeisti.
Žuvęs vaikas – 11-erių berniukas, pranešė O. Synegoubovas, pridurdamas, kad „po griuvėsiais įstrigę gali būti“ daugiau žmonių.
Miesto meras Igoris Terechovas pirmiau pranešė, kad viršutiniuose pastato aukštuose yra įstrigę išsigelbėti negalinčių žmonių.
Per antskrydį keletas aukštų buvo sunaikinta, pridūrė jis.
Internete pasirodžiusiame vaizdo įraše buvo matyti daugiaaukščio pastato fasade žiojinti skylė.
Charkivas yra už maždaug 30 kilometrų nuo Rusijos sienos ir dažnai tampa rusų antskrydžių taikiniu jau dvejus su puse metų trunkančiame kare.
Trečiadienį vakare V. Zelenskis paragino savo sąjungininkus vakare sureaguoti į šį smūgį.
„Kiekvienas vėluojamas priimti sprendimas reiškia, kad Rusija prieš Ukrainą panaudoja mažiausiai dešimtis ar net šimtus tokių bombų. Jų sprendimai lemia mūsų žmonių gyvybes“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.
V. Zelenskis paprašė Vakarų šalių suteikti Ukrainai geresnių gynybos priemonių, ypač tolimojo nuotolio ginkluotės.
7:49 | Buvęs JAV pareigūnas perspėja: yra dar bent kelios šalys, galinčios siųsti karius Rusijai
Yra dar keletas šalių, kurios gali suteikti Rusijai karių į frontą, „Kanal 24“ pareiškė buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas David‘as Tafuris.
7:15 | „Vis didesnį nerimą kelianti“ žinia: rusiškas uniformas dėvintys Šiaurės Korėjos kariai artėja prie Ukrainos
JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas trečiadienį pranešė, kad Vašingtonui „vis didesnį nerimą kelia“ galimas Šiaurės Korėjos kareivių dislokavimas Rusijos pradėtame kare su Ukraina.
Jo teigimu, kai kurie iš tūkstančių Šiaurės Korėjos į Rusiją pasiųstų karių jau priartėjo prie Ukrainos sienos, vilkėdami rusiškas uniformas ir su savimi nešdamiesi rusišką techniką.
Gynybos sekretorius pranešė, kad Kremlius greičiausiai ketina Šiaurės Korėjos karius panaudoti netoli sienos su Ukraina esančiame Kursko regione, kur jų užduotis būtų padėti Rusijos kariams, tokį poslinkį pavadindamas „keliančiu nerimą“.
JAV skaičiavimu, iš Šiaurės Korėjos į Rusiją jau yra išsiųsta apie 10 000 karių.
„Tai, kad atsigręžiama į tokią visų atstumtą šalį, kaip Šiaurės Korėja, parodo, į kokią bėdą (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) yra patekęs“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė L. Austinas.
„Mes į tai žiūrime labai rimtai. Raginame Kremlių pakeisti savo kursą“, – sakė jis.
Pietų Korėjos žvalgyba pirmiau pranešė, kad Šiaurės Korėjos kareiviai Rusijoje dėvi rusiškas uniformas, jiems yra suteikta nauja tapatybė jų tikrajai kilmei nuslėpti.
Visiems linkiu išdykusio Helovyno!
KAM47A 2024! Iki rinkimų liko 5 dienos!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
