Svarbiausi įvykiai:
17:31 | Vokietija perdavė Ukrainai didelį karinės pagalbos paketą
Iš Vokietijos į Ukrainą atgabentas dar vienas (galbūt pats didžiausias) karinės pagalbos paketas, kuriame, be kita ko, yra dangaus gynybos priemonių.
Atitinkamas sąrašas paskelbtas VFR Vyriausybės svetainėje, praneša „Ukrinform“.
Sąraše – šeštoji sistema IRIS-T SLM ir penktoji IRIS-T SLS (jas abi sudaro du paleidimo įrenginiai) su raketomis; du paleidimo įrenginiai oro gynybos sistemai „Patriot“ (anksčiau buvo perduoti du). Oro gynybos skyriuje taip pat išvardyta 12 šarvuotųjų mašinų su kinetinės gynybos sistemomis (pagaminta kompanijos „Diehl Defense“, perduodamos pirmą kartą).
Pakete taip pat yra du savaeigiai pabūklai „Gepard“ su 65 tūkst. šaudmenų (Vokietijos pramonė atnaujino jų gamybą, sustabdytą prieš kelerius metus); du oro erdvės stebėjimo radarai TRML-4D; nenurodytas valdomųjų raketų „AIM-9L/I-1 Sidewinder“ skaičius.
Be to, paketą sudaro dar 15 pagrindinių kovos tankų „Leopard 1 A5“ (bendras projektas su Danija, pagal kurį anksčiau jau buvo perduotos 88 tokios mašinos) su koviniu komplektu ir šaudmenimis pagrindiniams kovos tankams „Leopard 2“; savaeigė haubica „Panzerhaubitze 2000“.
Pakete – daugiau nei 50 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų, 30 dronų „Vector“ su atsarginėmis dalimis ir tiek pat žvalgybinių bepiločių orlaivių „RQ-35 Heidrun“, 14 žvalgybinių dronų „Hornet XR“.
Pristatyta 30 minoms atsparių transporto priemonių MRAP su apsauga nuo pasalų, penkios mobiliosios nuotoliniu būdu valdomos ir apsaugotos išminavimo priemonės bei apie 4,5 tūkst. prieštankinių minų.
Personalui ir medžiagoms gabenti perduotos septynios desanto mašinos „Caracal“, apsaugotas pasienio tarnybos automobilis, 12 sunkvežimių „Zetros“.
Taip pat perduotos penkios sraigtasparnių savigynos sistemos AMPS.
Be to, pakete – 20 tūkst. 40 mm kalibro šovinių, 15 tūkst. 120 mm kalibro šaudmenų minosvaidžiams, 120 granatsvaidžių GMW, 200 kulkosvaidžių MG4, 420 šturmo šautuvų MK 556 ir 80 itin taiklių šautuvų HLR 338 su šoviniais, 100 šautuvų CR 308, daugiau kaip 4,3 mln. šovinių šaulių ginklams.
Taip pat pristatyta avarinių generatorių, palapinių, varžčių, turniketų ir kt.
Kaip anksčiau pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Vokietija Ukrainai pristatė arba pažadėjo ginklų, kurie netrukus bus pristatyti, už 28 mlrd. eurų.
16:28 | Britų žvalgyba: Rusija lapkritį į Ukrainą paleido apie 2 300 bepiločių orlaivių
Rusija lapkričio mėnesį į Ukrainos teritoriją paleido apie 2 300 įvairaus tipo vienpusių smogiamųjų bepiločių orlaivių. Šis skaičius ir vėl pranoko ankstesnį mėnesį užfiksuotą bendrą kiekį, socialiniame tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybiniais duomenimis.
Kaip teigiama, per visus 2024 metus mėnesinis Rusijos bepiločių orlaivių atakų skaičius nuolat didėjo. Anot britų žvalgybos, tikėtina, kad rugsėjo-lapkričio mėnesiais 50-60 proc. visų paleistų bepiločių orlaivių buvo netikri taikiniai, tokiu būdu siekiant „apsunkinti Ukrainos gynybines pastangas perpildant arba trikdant radaruose matomą vaizdą ir priverčiant Ukrainos oro gynybos komandas daugiau dirbti, tikintis ilgainiui sukelti nuovargį“.
Kartu pažymima, kad aptikimo radarais procesą bandoma apsunkinti pasitelkiant pigesnius ir mažesnius imitacinius prietaisus. Kai kurie iš jų gali gabenti iki 5 kg sprogmenų ir išlieka pavojingi, kai pasiekia numatytą taikinį.
Britų žvalgyba užfiksavo, kad nuo spalio iki lapkričio sulėtėjo paleidimų skaičiaus augimo tempas. 2024 m. gruodžio mėnesio duomenys rodo, kad būta maždaug 850 paleidimų, tačiau esama tikimybės, kad operacijas gruodį paveikė oro sąlygos. „Kadangi nebuvo poveikio paleidimo aikštelėms ar gamybai, tikėtina, kad Rusija gali palaikyti skaičius ties mažiausiai 1 500 per mėnesį“, – sakoma paskelbtoje ataskaitoje.
15:10 | V. Zelenskis kaltina Maskvoje apsilankiusį Slovakijos premjerą noru padėti V. Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kad jis nori padėti rusų vadovui Vladimirui Putinui toliau importuojant rusiškas dujas.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad sekmadienį Maskvoje apsilankęs R. Fico „nori padėti V. Putinui užsidirbti pinigų karui finansuoti ir silpninti Europą“ ir pridūrė: „Mes manome, kad tokia pagalba Putinui yra amorali.“
13:03 | Šiaurės Korėja kare jau neteko virš 1 000 karių, į Rusiją siunčiama papildoma technika
Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, KLDR nuostoliai Rusijos ir Ukrainos kare siekia 1,1 tūkst. karių.
Tuo metu Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas pareiškė, kad Pchenjanas ruošiasi į Rusiją nusiųsti papildomų pajėgų ir karinės įrangos, kad paremtų savo kariuomenę mūšio lauke.
„Išsamus daugelio žvalgybos duomenų įvertinimas rodo, kad Šiaurės Korėja ruošiasi rotuoti arba didinti karių siuntimą [į Rusiją], kartu tiekdama 240 milimetrų raketų paleidimo įrenginius ir 170 milimetrų savaeiges artilerijos sistemas“, – rašoma „Yonhap“. Be to, žvalgyba atskleidė požymių, kad Pchenjanas siekia gaminti ir siųsti į Rusiją kamikadzių dronus.
„Defense Express“ atkreipė dėmesį į neseniai paviešintą vaizdo įrašą iš Tiumenės srities, kuriame užfiksuotas ešelonas iš Šiaurės Korėjos. Jame matyti ne tik 170 mm M1989 „Koksan“ savaeigės artilerijos sistemos, bet ir iki penkių raketų, panašių į vidutinio nuotolio balistines raketas „Pukguksong-2“ (KN-15).
Šių raketų veikimo nuotolis siekia nuo 1200 iki 2000 km. Jos yra maždaug 9 metrų ilgio ir 1,5 metro skersmens. Raketos paleidžiamos iš vikšrinės važiuoklės, todėl jas galima naudoti sudėtingoje vietovėje.
11:09 | Rusų kariai sušaudė dar penkis Ukrainos karo belaisvius
Rusijos kariai, oficialiais Kyjivo duomenimis, vėl nužudė kelis Ukrainos karo belaisvius. Vaizdo įraše matyti, kaip rusai sušaudo penkis į nelaisvę patekusius ukrainiečius, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas. „Rusijos karo nusikaltėliai, šaudantys Ukrainos karo belaisvius, turi stoti prieš tarptautinį tribunolą ir sulaukti griežčiausios įstatymo numatytos bausmės“, – reikalavo jis.
09:58 | Putinas pagrasino po smūgių į Rusijos gilumą: jie pasigailės
V. Putinas savaitgalį pareiškė: „Kad ir kas bei kaip besistengtų pas mus ką nors sugriauti, jis susidurs su daugybe kartų didesniais sugriovimais pas save už tai ir pasigailės dėl to, ką jis bando padaryti mūsų šalyje“.
Nepaisant tokių dramatiškų jo pareiškimų, Rusija nuo pirmos karo dienos atakuoja civilius Ukrainos objektus ir žudo žmones toli nuo „fronto linijos“.
Gruodžio 21 d., šeštadienį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos (AFU) bepiločiais lėktuvais atakavo Kazanę. Vietos valdžia pranešė, kad mieste užfiksuoti aštuoni pataikymai, iš kurių šeši – į gyvenamuosius rajonus. Dėl to kilo gaisras Sovetsko, Kirovo ir Privolžsko rajonų namuose. „Liutyj“ tipo dronai nukrito į elitinius gyvenamuosius kompleksus „Lazurnyje debesa“ ir „Mancheten“. Pirmajame dangoraižyje buvo apgadinti butai 31 ir 29 aukštuose, antrajame – apgadintas stogas. Vienas dronas nukrito ant daugiabučio gyvenamojo namo Klaros Cetkinos gatvėje palėpės, kitas – ant važiuojamosios dalies gatvėje.
Maža to, ir tai turbūt labiausiai nepatiko Rusijos vadovybei, bepilotis pataikė į neįvardijamą pramonės gamyklą. Gyventojai girdėjo sprogimus vietos parako gamykloje, kuri yra už kelių kilometrų nuo pataikymo K. Centkinos gatvėje. Rusijos valdžios atstovai tvirtino, kad tai buvo „planuoti bandymai“. Nepaisant to, „Shot“ skelbė apie tris nukentėjusiuosius sprogimo metu.
09:36 | TVF patvirtino 1,1 mlrd. dolerių išmoką Ukrainai
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba penktadienį patvirtino 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės išmoką Ukrainai pagal ilgalaikę finansavimo programą, skirtą biudžetui paremti.
Sprendimas priimtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai TVF misija baigė šeštąją peržiūrą galiojančios ketverių metų programos, kurios vertė – maždaug 15,5 mlrd. dolerių.
„Rusijos karas Ukrainoje ir toliau daro pražūtingą socialinę bei ekonominę žalą Ukrainai, kurios valdžios institucijoms pavyksta išsaugoti makroekonominį stabilumą“, – pažymėjo TVF vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva.
09:19 | Rusijos ir Ukrainos kare Šiaurės Korėjos pajėgos neteko 1 100 karių, teigia Seulas
Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) pirmadienį pranešė, kad per Rusijos karą su Ukraina žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 1 000 Šiaurės Korėjos karių.
„Skaičiuojame, kad Šiaurės Korėjos kariai, neseniai dalyvavę mūšiuose prieš Ukrainos pajėgas, patyrė apie 1 100 netekčių“, – sakoma JCS pranešime.
Pietų Korėjos ir JAV duomenimis, Pchenjanas į Rusiją šiuo metu yra atgabenęs daugiau nei 10 000 karių. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijai Šiaurės Korėjos kariai daugiausia reikalingi tam, kad atsikovotų ukrainiečių užimtas pietinės Kursko srities dalis.
08:35 | Pietų Korėja: Pchenjanas ruošiasi siųsti daugiau karių ir karinės įrangos į Rusiją
Pietų Korėjos ginkluotosios pajėgos pirmadienį pareiškė, kad Pchenjanas rengiasi siųsti daugiau karių ir karinės įrangos į Rusiją, kad padėtų Maskvai tęsti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą.
Seulo Jungtinį štabų vadų komitetą (JCS) cituoja ukrainiečių naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
07:42 | Putinas atsakė į klausimą dėl Trečiojo pasaulinio karo: prisiminė istoriją
Viename iš interviu Rusijos valstybinėms informavimo priemonėms V. Putino buvo paklausta, ar yra kokia nors išeitis iš padėties, kai Vašingtonas „palaidojo santykius su Maskva giliausioje duobėje“. Rusijos prezidentas atsakė, kad „viską galima padaryti, jei tik yra noro“.
„Mes niekada nepraradome šio noro. Kad ir kaip klostytųsi istorija, ji visada įgauna naujus kontūrus, priklausomai nuo situacijos pokyčių“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad „viskas keičiasi, tik Rusijos ir jos žmonių interesai išlieka nepakitę“, klausimas yra „ne mes, o jie“. Be to, tęsė prezidentas, po Krymo karo (1853-1856 m.) Maskvai taip pat buvo įvesti įvairūs apribojimai.
„Krymo karo metu Rusijos imperija kovojo su Europos valstybių ir Osmanų imperijos koalicija. Pagrindinės ir įnirtingiausios karo kovos vyko Kryme. Karas baigėsi pasirašius Paryžiaus sutartį. Iš Rusijos buvo atimti teritoriniai įsigijimai Dunojaus ir Kaukazo srityse, taip pat, remiantis nuostatomis dėl Juodosios jūros neutralizavimo, jai buvo atimta teisė laikyti vandenyse karinį laivyną“, – aiškino V. Putinas.
„Ir palaipsniui, kai Rusija susitelkė, ji atgavo visas savo teises Juodojoje jūroje, sustiprėjo ir taip toliau“, – sakė V. Putinas.
Pasak jo, kai kurie istorikai Krymo karą vadina „Nuliniu pasauliniu karu“, nes daugelis Europos valstybių jame kovojo prieš Rusiją, tačiau jau Pirmajame pasauliniame kare tos pačios valstybės buvo Maskvos sąjungininkės.
„Nereikia nieko gąsdinti, pavojų yra daug, jie auga. Matome, ką šiandien daro mūsų priešas – eskaluoja situaciją. Jei jie taip nori, jiems blogai gyventi, tegul eskaluoja toliau“, – atsakė V. Putinas, savo metinio pranešimo metu pareiškęs, kad karą Ukrainoje pradėjo dėl to, kad „buvo nuobodu“.
07:45 | NATO vadovas: turime stiprinti atgrasymą, kad išvengtume karo
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė šiuo metu nemato pavojaus, kad Rusija galėtų pulti Aljanso teritoriją, tačiau su nerimu žvelgia į ateitį. „Jei nepadidinsime savo gynybos išlaidų, po 4–5 metų susidursime su didele problema, – sakė jis interviu naujienų agentūrai dpa. – Šiuo metu mums nereikia bijoti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje aš nerimauju“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
