Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:52 | Artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pristatys Ukrainai oro gynybos sistemų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pristatys Ukrainai radarų ir oro gynybos sistemų, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas televizijai „France 2“, E. Macronas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kokio tipo bus priešlėktuvinės gynybos raketos ir kiek jų bus pristatyta.
„Tai naujas bombardavimo iš sausumos, jūros, oro ir bepiločių orlaivių prieš svarbiausią infrastruktūrą ir civilius gyventojus etapas“, – cituojamas E. Macronas.
Jis pridūrė, kad parama Ukrainai bus pristatyta artimiausiomis savaitėmis, siekiant „apsaugoti šalį nuo bepiločių orlaivių ir raketų atakų“.
23:43 | JT Generalinė Asamblėja pasmerkė neteisėtą Ukrainos regionų aneksiją
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos „bandymą neteisėtai aneksuoti“ keturis Ukrainos regionus, rašo „Sky news“. Generalinė Asamblėja taip pat paragino visas šalis nepripažinti šio Rusijos žingsnio.
Trys ketvirtadaliai 193 Generalinės Asamblėjos narių – 143 šalys – balsavo už rezoliuciją.
Joje taip pat dar kartą patvirtinamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė, vienybė ir teritorinis vientisumas jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
Tuo tarpu Rusijos pusėn stojo tik keturios šalys – Sirija, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Baltarusija, jos balsavo prieš rezoliuciją.
Dar 35 šalys, įskaitant Rusijos strateginę partnerę Kiniją, susilaikė, o likusios nebalsavo.
Praėjusią savaitę Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, nepaisydamas tarptautinio pasipiktinimo, pasirašė dokumentus, pagal kuriuos keturi Ukrainos regionai – Zaporižia, Chersonas, Doneckas ir Luhanskas – prijungiami prie Rusijos.
Kartu su Krymu, kurį Rusija aneksavo dar 2014 m., aneksuotomis paskelbtos teritorijos iš viso sudaro daugiau kaip 22 proc. Ukrainos teritorijos.
23:26 | Ukraina įvedė sankcijas buvusiam prezidentui Janukovyčiui
Ukraina įveda sankcijas buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, verslininkui Serhijui Kurčenkai, Rusijos oligarchui Olehui Deripaskai ir buvusiam gynybos ministrui Pavlo Lebedijevui, rašo UNIAN.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įteisino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą dėl sankcijų taikymo minėtiems asmenims, dekretas įsigalioja jo paskelbimo dieną.
Visiems minėtiems asmenims taikomas turto įšaldymas – laikinas teisės naudotis ir disponuoti fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu turtu, taip pat turtu, su kuriuo toks asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai atlikti veiksmus, savo prasme tapačius naudojimuisi teise juo disponuoti, atėmimas.
23:08 | Luhansko srityje ukrainiečiai sučiupo penkis rusus
Ukrainos kariuomenė Luhansko srityje sučiupo penkis rusų okupantus, praneša srities vadovas Serhijus Haidajus, rašo UNIAN.
„Tai penki į nelaisvę patekę rusai. Vadovybė juos išmetė į Charkivo ir Luhansko sričių pasienį per Svatovę“, – cituojamas jis.
Anot pareigūno, rusų vadovybė įsakė jiems užimti pozicijas atvirame lauke.
„Nėra vandens, nėra maisto. Jokių užduočių nebuvo pateikta. Tranšėjas užtvindė lietus. Nusprendėme grįžti ten, iš kur atvykome. Atsidūrėme Ukrainos kontrolės punkte“, – pasakojo sučiupti rusai.
22:53 | JAV generolas: Rusijos išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimas
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley Rusijos išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje pavadino „karo nusikaltimu“, rašo CNN.
„Rusija sąmoningai smogė civilinei infrastruktūrai, siekdama pakenkti civiliams gyventojams. Jie nusitaikė į Ukrainos senelius, moteris ir vaikus. Sąmoningi išpuoliai prieš civilius taikinius yra karo nusikaltimas pagal tarptautines karo taisykles“, – teigia jis.
Anot generolo, nors ukrainiečiai stipriai nukentėjo, Ukraina ir toliau tvirtai laikosi bei yra įkvėpimas pasauliui.
22:29 | Ukraina: Rusija tęsia puolimą
Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia puolimo operacijas, teigia Ukrainos kariškiai, rašo CNN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad priešo pajėgos „bando vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis“, esančiomis rytinėje Donecko srityje. Tos ir kitos atakos Donecke buvo atremtos, teigiama pranešime.
Ukrainiečių teigimu, rusai taip pat puolė Dniepropetrovsko ir Zaporižios kryptimis, ypatingai daug dėmesio rusai telkė Orchivo miestui.
Anot miesto vadovo pavaduotojos Svitlanos Mandrych, trečiadienį iš viso į miestą nukrito 324 sprogmenys.
„Devyni sužeisti gyventojai... Naikinama miesto infrastruktūra. Gyventojai naikinami“, – teigė ji.
„Prieš akis dar turime naktį, kad išgyventume. Dabar vėl girdime sprogimus“, – cituojama S. Mandrych.
Anot generalinio štabo, rusai Ukrainoje toliau naudoja sparnuotąsias raketas, taip pat bepiločius lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas. Trečiadienį buvo numušta dar 10 Irano gamybos bepiločių orlaivių.
21:57 | TATENA vadovas po susitikimo su Putinu grįžta į Kyjivą
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi po susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, grįžta į Kyjivą, rašo CNN.
„Kaip sutarta su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, po susitikimų Sankt Peterburge grįžtu į Kyjivą“, – socialiniuose tinkluose pranešė jis.
„Darbas dėl branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę nustatymo tęsiamas“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis R. Grossi ne kartą pabrėžė apsaugos zonos aplink elektrinę svarbą.
Elektrinę šiuo metu kontroliuoja rusai, ji ne kartą buvo apšaudyta.
21:14 | Ukrainiečiai Chersono srityje išlaisvino dar penkias gyvenvietes
Ukrainiečiai nuo rusų išlaisvino dar penkias gyvenvietes Ukrainos pietuose esančioje Chersono srityje, rašo UNIAN.
„Šiandien mūsų šlovingosios Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar penkias gyvenvietes Chersono srityje. Pasak Pietų operatyvinės vadovybės – tai Novovasiljevka, Novohrigorjevka, Novaja Kamenka, Trifonovka ir Krasnoje“, – cituojamas srities karinės administracijos pirmininko Jaroslavo Januševičiaus pranešimas.
Pirmadienį ir antradienį rusai stipriai apšaudė Ukrainą, trečiadienį taip pat pranešta apie sprogimus kai kuriuose Ukrainos regionuose.
20:48 | NATO pareigūnas: Rusijos branduolinis smūgis beveik neabejotinai sukeltų fizinį Ukrainos sąjungininkų atsaką
Rusijos branduolinis smūgis „beveik neabejotinai“ sukeltų „fizinį atsaką“ iš Ukrainos sąjungininkų ir galbūt iš NATO, trečiadienį pareiškė aukštas NATO pareigūnas, rašo CNN.
Pareigūnas perspėjo, kad bet koks Maskvos branduolinio ginklo panaudojimas Rusijai turėtų „precedento neturinčių pasekmių“
Rusija „beveik neabejotinai sulauktų fizinio atsako iš daugelio sąjungininkių ir galbūt iš pačios NATO“, nurodė pareigūnas.
Anot jo, Maskva savo branduoliniais grasinimais daugiausia siekia atgrasyti aljansą ir kitas šalis nuo įsitraukimo į karą Ukrainoje.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas interviu CNN pareiškė, kad iš Rusijos sklindantys grasinimai gali lemti katastrofiškas „klaidas“ ir „klaidingus apskaičiavimus“. J. Bidenas atsisakė konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai JAV reaguotų, jei Rusija dislokuotų taktinį branduolinį užtaisą Ukrainoje.
Antradienį nuskambėjo Didžiojo septyneto (G7) lyderių įspėjimas, kad bet koks cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje turės griežtų pasekmių.
Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios ne kartą grasino branduolinio ginklo panaudojimu.
20:23 | Kanada paskelbė apie naują paramos Ukrainai paketą
Kanados gynybos ministrė Anita Anand paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, rašo „The Guardian“. Pakete – šaudmenys, ryšių įranga, žieminė apranga, šarvuočiai ir artilerija.
Didžiąją dalį paketo sudaro apie 15 mln. dolerių žiemos drabužiams ir 15,2 mln. dolerių haubicų amunicijai.
Kanada taip pat suteiks dar 15,3 mln. dolerių vertės aukštųjų technologijų kamerų, kurias ukrainiečiai naudojo savo bepiločiuose lėktuvuose, ir daugiau palydovinio ryšio paslaugų.
19:41 | ES pasiekė susitarimą dėl ukrainiečių karių mokymo misijos – diplomatai
Europos Sąjunga (ES) pasiekė susitarimą dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, metmenų, trečiadienį pranešė diplomatai.
Politinis susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusiame valstybių narių ambasadorių susitikime. Pasak vieno iš ambasadorių, dabar šis susitarimas bus pateiktas kitą pirmadienį Liuksemburge susitiksiantiems ES užsienio reikalų ministrams.
Tokios ES misijos idėją rugpjūtį iškėlė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Naujienų agentūrai AFP pavyko susipažinti su šiai misijai skirtu darbiniu dokumentu, kuriame rašoma, jog pagal ES karinės pagalbos misiją (EUMAM) „daug Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių turės būti apmokyti įvairių karinių funkcijų“.
„Iš pradžių“ pagal EUMAM turėtų būti apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, pareiškė du diplomatai, kurie, kaip ir kiti, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Vienas iš diplomatų taip pat sakė, kad susitarime raginama įkurti EUMAM būstinę ir mokymo centrus kiekvienoje mokymą teikiančioje ES valstybėje narėje.
Pasak dviejų diplomatų, Lenkija ir Vokietija jau paskelbė esančios pasirengusios dalyvauti misijoje.
EUMAM būtų finansuojama ES Europos taikos priemonės lėšomis.
Iš to fondo jau panaudota apie 2,5 mlrd. eurų Ukrainos vykdomų karinių ginklų ir įrangos pirkimų iš ES šalių finansavimui.
19:15 | Sprogimų garsai Čerkasų srityje
Vidurio Ukrainoje esančioje Čerkasų srityje nugriaudėjo sprogimai, praneša UNIAN. Anot vietos valdžios, regione veikia priešlėktuvinė gynyba.
19:09 | Ukrainiečiai Vinycios regione numušė du dronus
Ukrainos oro gynyba Ukrainos pietvakariuose esančiame Vinycios regione numušė du dronus kamikadzes, praneša srities karinė administracija.
18:56 | Lietuva Ukrainai perduos savaeigių minosvaidžių ir šarvuotų automobilių
Lietuva Ukrainai perduos savaeigių minosvaidžių ir šarvuotų automobilių bei kitos reikalingos įrangos, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Lietuva tęsia ir tęs paramą Ukrainai: perduosime Ukrainos kariuomenei žieminių drabužių ir žiemai reikalingos įrangos, skirsime papildomų lėšų kitų metų materialinei paramai, teiksime 120 mm minosvaidžius ant 113 platformos, šarvuotus automobilius, termovizorius, dronus, kitą įrangą“, – po Briuselyje vykusio susitikimo sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministras Belgijoje trečiadienį dalyvavo JAV vadovaujamo „Ramšteino formato“ susitikime, jungiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus.
Dėkodamas JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui už lyderystę išlaikant tempą tiekiant paramą Ukrainai A. Anušauskas akcentavo, kad sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas įrodo, kokia kritiškai svarbi yra šalių teikiama karinė parama.
„Rusijos raketinis teroristinis išpuolis prieš Ukrainos civilinius objektus turi paskatinti nemažinti skiriamos paramos“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Jis pabrėžė, kad Lietuva toliau tęs ukrainiečių mokymus dvišaliu pagrindu – iki Kalėdų tikimasi apmokyti dar iki 400 specialistų.
Ministras taip pat pažymėjo, kad siųsdama savo instruktorius Lietuva prisidės prie visų tarptautinių ir daugiašalių pastangų ir mokymo iniciatyvų, rašoma pranešime.
Praėjusią savaitę 12 karių Lietuvos instruktorių grupė pradėjo Ukrainos karių bazinį rengimą Jungtinėje Karalystėje. Lietuviai ukrainiečiams veda teorines ir praktines bazinio rengimo pratybas, padėsiančias išgyventi ir efektyviai veikti mūšio lauke. Per mėnesį parengs apie 200 Ukrainos karių.
Anot ministerijos, iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius ir visą kitą paramą pagal Ukrainos išsakomus poreikius.
18:34 | Kremlius mano, kad Erdoganas pasiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina
Maskva mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per būsimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Kazachstane „oficialiai“ pasiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina, trečiadienį sakė Kremliaus patarėjas.
„Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Jis pridūrė, kad R. T. Erdoganas per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančias derybas su V. Putinu „tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“.
NATO narė Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. Be to, ji susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.
„Turkija iš principo neprisijungia prie neteisėtų Vakarų sankcijų. Ir ši Turkijos pozicija suteikia papildomą impulsą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – sakė J. Ušakovas.
Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.
Visgi nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su V. Putinu, Kremliui paskelbus apie keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.
Paklaustas apie tą V. Zelenskio pareiškimą, J. Ušakovas sakė žurnalistams: „Norėčiau jam pasakyti: „Niekada nesakyk niekada“.“'
Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant svarbų susitarimą su Maskva ir Kyjivu, nutraukusį Rusijos blokadą ir leidusį Ukrainai iš trijų uostų pradėti gabenti grūdų krovinius.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
Turkija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį viename didžiausių nuo Maskvos karo pradžios Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų belaisviais, per kurį buvo paleista daugiau kaip 200 asmenų.
R. T. Erdoganas nori skatinti prekybą su Maskva, nes prieš kitų metų birželį vyksiančius rinkimus stengiasi stabilizuoti nusilpusią Turkijos ekonomiką.
Prieš susitikimą V. Putinas pasiūlė Turkijoje sukurti energetikos centrą po to, kai „Nord Stream“ dujotiekiuose, kuriais dujos tiekiamos į Europą, buvo aptikta keletas nuotėkių.
Rusija galėtų „perkelti į Juodosios jūros regioną... savo pagrindinį kuro ir dujų tiekimo į Europą maršrutą per Turkiją, sukurdama didžiausią dujų centrą Turkijoje“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje.
17:46 | Nyderlandai siųs Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų už 15 mln.
Reaguodami į Rusijos šią savaitę įvykdytas atakas prieš Ukrainą, Nyderlandai Ukrainai pristatys 15 mln. eurų vertės priešlėktuvinės gynybos raketų, praneša „Reuters“.
„Į šias atakas galima reaguoti tik nepaliaujamai remiant Ukrainą ir jos žmones“, – cituojama šalies gynybos ministrė Kasja Ollongren.
Pirmadienį ir antradienį rusų pajėgos stipriai apšaudė įvairius Ukrainos miestus.
17:10 | Ukrainos premjeras: iš EIB gavome dar 550 mln. eurų
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų.
„Europos Sąjunga kartu su EIB padės Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą. Šiandien EIB mūsų šaliai pervedė dar 550 mln. eurų. Šios lėšos visų pirma padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą. Ši parama taip pat bus panaudota komunalinių ir pagrindinių paslaugų gyventojams teikimui atkurti“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Šmyhalis.
Pasak jo, vos per du mėnesius pagal EIB ir Europos Komisijos skubios paramos paketą Ukraina gavo 1,05 mlrd. eurų, o „dar 540 mln. eurų bus gauta atnaujinus bendrų projektų finansavimą“.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka savo ruožtu pareiškė, jog Rusijos raketų smūgiai nuo šios savaitės pradžios apgadino apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.
16:51 | Vokietija žada Ukrainai daugiau savaeigių haubicų ir raketų sistemų
Vokietija Ukrainai per artimiausias savaites perduos daugiau savaeigių haubicų PzH2000 ir raketų sistemų MARSII.
„Susitikimas Ramšteino forume ypatingu laiku: Rusijos raketų atakos ir dalinė mobilizacija, fiktyvūs referendumai, Ukrainos kontrpuolimas. Koordinuojame savo nuolatinę paramą. Per kelias ateinančias savaites daugiau PzH2000 ir MARSII bus perduota Ukrainai“, – „Twitter“ nurodo Vokietijos gynybos ministerija.
Meeting of Ramstein-Format at a special time: 🇷🇺 missile attacks & partial mobilisation, sham referenda, 🇺🇦 counter-offensive. We coordinate our ongoing support. In the next few weeks, more #PzH2000 and #MARSII will be handed over to #Ukraine. pic.twitter.com/uW7B5GEiKA
— Verteidigungsministerium (@BMVg_Bundeswehr) October 12, 2022
16:39 | Ukrainiečiai vėl raginami mažinti elektros suvartojimą
Ukrainiečiai ir toliau raginami sumažinti elektros vartojimą, praneša UNIAN. Gyventojų prašoma nuo 8:00 iki 11:00 ir nuo 17:00 iki 23:00 vartoti kuo mažiau elektros.
Taip pat raginama vienu metu nejungti kelių galingų elektros prietaisų, skalbimo mašinas ir šildytuvus naudoti naktimis, kad būtų sumažinta apkrova tinklui.
Pirmąkart šią savaitę tokios rekomendacijos pasirodė pirmadienį, kuomet Rusija stipriai apšaudė įvairius Ukrainos miestus ir smogė šalies energetinei infrastruktūrai.
Ukraina dėl Rusijos apšaudymų nuo spalio 11-osios paskelbė stabdanti elektros energijos eksportą.
16:20 | Zaporižios AE atnaujintas išorinis maitinimas
Išorinis elektros energijos tiekimas Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) buvo atkurtas, rašo CNN. Trečiadienio rytą jis buvo nutrauktas dėl pastotės apšaudymo, pranešė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
„Mūsų komanda, esanti vietoje, mane informavo, kad išorinis maitinimas Zaporižios AE atstatytas“, – socialiniuose tinkluose rašo jis.
„Zaporižios AE operatorius teigia, kad šį rytą nutrūkusį elektros energijos tiekimą lėmė apšaudymas, apgadinęs toli esančią pastotę, o tai rodo, kokia pavojinga yra padėtis. Mums reikia kuo greičiau nustatyti apsaugos zoną“, – pabrėžia R. Grossi.
Trečiadienį elektrinei netekus išorinio maitinimo buvo įjungti dyzeliniai generatoriai.
15:59 | Žiniasklaida: Rusijos nutylimi nuostoliai Ukrainoje siekia 90 tūkst. karių
„Važnyje istoriji“ skelbia pakalbinę buvusį Rusijos spec. pajėgų karininką ir šiuo metu užimantį vadovaujančias pareigas Federalinėje saugumo tarnyboje karininką. Abu jie tvirtino, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai yra daugiau nei 10 kartų didesni už oficialiai deklaruojamus.
„Negrįžtami nuostoliai“ apie kuriuos kalba šaltiniai, apima karo metu žuvusius, dingusius be žinios, mirusius nuo patirtų sužalojimų ligoninėse, o taip pat tuos sužeistuosius, kurie nebegali grįžti į karo tarnybą.
„Važnyje istoriji“ taip pat pažymima, kad įvardintas jų pašnekovų skaičius iš esmės sutampa su Didžiosios Britanijos gynybos ministro Ben Wallace’o dar rugsėjo mėnesį pateiktais skaičiavimais. Jo teigimu, Ukrainoje buvo nukauta daugiau nei 25 tūkst. rusų karių. O bendrą Rusijos kariuomenės karių „nuostolį“ įvertino 80 tūkst. žmonių.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad žuvo 5937 rusų kariai. Tą pačią dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę“ mobilizaciją, kurios metu oficialiai planuojama pašaukti apie 300 tūkst. rezervininkų.
15:18 | Putinas: apribojusioms naftos kainas šalims jos neparduosime
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo verslo forume „Rusijos energetinė savaitė“ ir pateikė keletą savo minčių energetikos ir tarptautinės politikos klausimais. Jis akcentavo, kad toms šalims, kurios apribos „viršutinę“ naftos pirkimo kainą, naftos Rusija nepardavinės.
ES pastaruoju metu svarstoma galimybė įvesti naftos pirkimo „viršutinės kainos lubas“, kas leistų įsigyti šio energijos resurso iš Rusijos, tačiau už tokią kainą, kuri neleistų šiai valstybei „per daug“ užsidirbti ir taip finansuoti savo karą Ukrainoje. Rusijos prezidentas nėra patenkintas tokia iniciatyva ir pareiškė, kad šalims įvedus tokio pobūdžio ribojimus, prekyba nafta su jomis nebus vykdoma.
Jis taip pat pažymėjo, kad išpuoliai prieš „Nord Stream“ – „tarptautinio terorizmo aktas“ ir netiesiogiai apkaltino dėl to JAV. „Tai tarptautinio terorizmo aktas, „konkurentų“ rankų darbas, kurie tokiu būdu verčia europiečius energijos resursus pirktis padidintomis kainomis. Kaip padoriuose susirinkimuose kalbama, highly likely (ang. labai tikėtina), aišku, kas už to stovi“, – pareiškė V. Putinas.
13:55 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 4 rusų sraigtasparnius per 18 minučių
Ukrainos karinės oro pajėgos skelbia trečiadienio rytą sunaikinusios mažiausiai keturis Rusijos atakos sraigtasparnius per 18 minučių.
„Nuo spalio 12 d. 8.40 val. iki 8.58 val. Pietų Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino mažiausiai keturis priešo puolimo sraigtasparnius (manoma, Ka-52), kurie padėjo okupacinėms sausumos pajėgoms pietų kryptimi“, – skelbia Ukrainos karinių oro pajėgų spaudos tarnyba.
Pirminiais duomenimis, vienas sraigtasparnis nukrito nuo rusų išvaduotoje teritorijoje, likusieji – už fronto linijos.
Karinės oro pajėgos priduria, kad atakuoti buvo dar du sraigtasparniai, todėl neatmetama galimybė, kad pataikyta ir į daugiau taikinių.
13:20 | Praneša apie ruošiamą evakuaciją
Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centro spaudos tarnyba skelbia, kad Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai visose laikinai okupuotose teritorijose, ypač Kryme, kur dislokuota daug pareigūnų, gavo evakuacijos į Rusijos Federaciją planus.
Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, okupuotų teritorijų vadai ir jų šeimos, taip pat aukščiausia karinė vadovybė, jau pradėjo palikti okupuotas teritorijas.
Rugsėjį Ukrainos žvalgybos pareigūnai pranešė, kad rusų okupantai evakuoja specialiųjų tarnybų pareigūnų šeimas iš Krymo ir Pietų Ukrainos.
12:41 | NATO vadovas sako, kad oro gynyba Ukrainai yra „svarbiausias prioritetas“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų šalys, remiančios Ukrainą, siekia suteikti Kyjivui daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, kad apsaugotų nuo „beatodairiškų“ Rusijos raketų atakų visoje šalyje.
„Svarstysime, kaip padidinti paramą Ukrainai, o svarbiausias prioritetas bus didesnė oro gynyba Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas Ukrainos sąjungininkų susitikimo dėl ginklų tiekimo Kyjivui pradžioje.
12:26 | Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė neteko išorinio maitinimo
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Zaporižios atominėje elektrinėje esantys agentūros stebėtojai pranešė apie sutrikimą ir teigė, kad atsarginiai dyzeliniai generatoriai užtikrina branduolinės saugos ir saugumo įrangos veikimą.
„Šis pasikartojantis #ZNPP energijos praradimas už jėgainės ribų kelia didžiulį nerimą ir rodo, kad aplink jėgainę būtina skubiai sukurti branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zoną“, – platformoje „Twitter“ rašė R. Grossi.
Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ savo ruožtu platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenės raketos apgadino Dnnipro pastotę Dnipropetrovsko srityje.
Todėl Zaporižios AE neteko išorinio maitinimo, automatiškai įsijungė dyzeliniai generatoriai.
11:43 | Ukraina praneša atkovojusi penkias gyvenvietes Chersono srityje
Ukraina trečiadienį pranešė atkovojusi dar penkias gyvenvietes svarbiame pietiniame Chersono regione, Kyjivui tęsiant kontrpuolimą, nepaisant masinių Rusijos raketų smūgių, smogusių šaliai pastarosiomis dienomis.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar penkias gyvenvietes Beryslavo rajone: Novovasylivką, Novohryhorivką, Nova Kamianką, Tryfonivką, Červonę“, – rašoma prezidentūros pranešime.
10:47 | Lenkija: aptikus nuotėkį, iš dalies uždarytas naftotiekis „Družba“
Rusiją ir Vokietiją jungiantis naftotiekis „Družba“ buvo iš dalies uždarytas aptikus nuotėkį Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pranešė Lenkijos naftotiekių operatorė PERN.
„Šiuo metu incidento priežastis nėra žinoma. Siurbimas paveiktoje linijoje buvo nedelsiant sustabdytas. Dujotiekio 2-oji linija veikia normaliai“, – pranešė PERN ir pridūrė, kad nuotėkis buvo aptiktas vėlyvą antradienio vakarą.
10:33 | FSB skelbia apie tyrimo eigą
Trečiadienio rytą Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) skelbia daugiau informacijos apie savo tyrimą dėl šeštadienį įvykdyto Krymo tilto sprogdinimo. Rusai dėl sprogdinimo, kurį vadina „teroro aktu“ kaltina Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktoratą – konkrečiai, jo vadovą Kirilą Budanovą ir skyriaus darbuotojus. Ukrainiečiai viešai neprisiėmė atsakomybės už tilto sprogdinimą.
Taip pat FSB skelbia sulaikiusi aštuonis dėl sprogdinimo įtariamus asmenis: tarp jų – penki Rusijos Federacijos piliečiai, trys – iš Ukrainos ir Armėnijos.
FSB teigimu, bomba buvo paslėpta sunkvežimyje, kuris buvo registruotas Sakartvele. Rusijos specialiųjų tarnybų duomenimis, sprogmuo buvo užmaskuotas polietileno plėvelės rulonais ant 22 padėklų, kurių bendras svoris viršijo 22 tonas.
Sunkvežimis, kuriame, FSB teigimu, buvo paslėpta bomba:
09:57 | Rusija antradienį į Ukrainą paleido 29 raketas – ukrainiečių Generalinis štabas
Rusija per praėjusią parą į Ukrainą paleido 29 raketas, kurių 20 numušė oro gynybos daliniai, trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.
„Per praėjusią parą okupantai paleido vieną balistinę ir 28 sparnuotąsias raketas, kurių 20 numušė ukrainiečių oro gynybos daliniai. Priešas sudavė 13 aviacijos smūgių ir surengė daugiau kaip 40 apšaudymų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų... Daugiau kaip 40 gyvenamųjų vietovių nukentėjo objektai ir civiliai gyventojai“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas taip pat nurodė, kad Rusija panaudodama 14 iranietiškų dronų kamikadzių smogė itin svarbiems infrastruktūros objektams Odesos ir Mykolajivo srityse, bet 12 šių bepiločių skraidyklių buvo sunaikinta.
09:27 | Ministras: Ukraina gavo vokišką oro gynybos sistemą „Iris-T"
Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“, vėlų antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„IRIS-T iš (Vokietijos) jau yra čia. Atvyksta (amerikietiškos oro gynybos sistemos) NASAMS. Tai tik pradžia. Mums reikia daugiau“, – vėlai antradienį tviteryje rašė O. Reznikovas.
„Yra moralinis imperatyvas apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė jis.
Vokietija pirmadienį pareiškė skubinanti Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.
08:53 | Dviejuose miestuose aptiktos masinės kapavietės
Iš rusų okupacijos išvaduotame Donecko srities mieste Lymane ukrainiečiai aptiko 110 apkasų, kuriose palaidoti vietos gyventojai, įskaitant ir vaikai. Rastų kūnų skaičius kol kas nepatikslintas. Masinė kapavietė rasta vietinėse kapinėse, „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.
Pranešime rašoma, kad spalio 4–10 dienomis tyrimo grupė atliko iš Rusijos Federacijos ginkluotų dalinių išlaisvintų miestų – Sviatohirsko ir Lymano – patikrinimus, kurių metu buvo patikrintos ir vietos gyventojų laidojimo vietos.
„Sviatohirske teisėsaugos pareigūnai iškasė 34 žmonių kūnus, ant kai kurių iš jų buvo smurtinės mirties žymių. Taip pat automobilyje rasti dviejų piliečių kūnai, šiuo metu nustatinėjamos jų tapatybės. Taip pat kapuose rasta ir vaikų kūnų. Jauniausiajai – tik metukai. Ji palaidota šalia visos savo šeimos. Iš viso patikrinimo metu jau buvo iškasti 44 kūnai“, – teigiama pranešime.
08:21 | TVF: naftos eksportas padeda sulėtinti Rusijos ekonomikos smukimą
Dėl naftos eksporto ir gana stabilios vidaus paklausos recesija Rusijoje bus ne tokia gili, kaip buvo manyta anksčiau, rodo antradienį paskelbtos naujausios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės.
Nors antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, Rusijos ekonomika, Fondo skaičiavimais, susitraukė 21,8 proc., dabar prognozuojama, kad per visus šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks tik 3,4 procento.
Dar birželį TVF Rusijai pranašavo 6 proc. metinį ekonomikos nuosmukį.
„Rusijos ekonomikos smukimas yra ne toks spartus kaip prognozuota anksčiau ir tai lemia naftos eksporto bei vidaus paklausos atsparumas, didesnė fiskalinės ir pinigų politikos parama bei atkurtas pasitikėjimas finansų sistema“, – rašoma TVF naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje.
07:46 | Baltarusija į Rusiją pasiuntė 20 tankų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Baltarusijos karinis-pramoninis kompleksas jau dalyvauja taisant kare sugadintą rusišką techniką.
Be to, pirmoji dvidešimties tankų T-72 partija buvo išvežta iš saugyklos Baltarusijoje ir išsiųsta į Rusijos Belgorodo sritį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia savo kasdienėje suvestinėje „Facebook“.
07:09 | JAV Ukrainai perdavė dar 4 raketų paleidimo sistemas HIMARS
„Atkeliavo 4 papildomi HIMARS iš mūsų JAV partnerių! Dėkoju JAV prezidentui Joe Bidenui, gynybos sekretoriui Lloydui Ostinui III ir Amerikos žmonėms.
HIMARS: geras laikas ukrainiečiams ir blogas laikas okupantams. Puikios naujienos Ramšteino susitikimo išvakarėse, kur vyksiu rytoj. Bus daugiau“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
4 additional HIMARS from our 🇺🇲 partners have arrived!
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) October 11, 2022
I thank @POTUS Joe Biden @SecDef Lloyd Austin III & the American people.
HIMARS time:good time for Ukrainians and bad time for the occupiers.
Great news on the eve of #Ramstein 6, where I’m going tomorrow. There will be more.
„The New York Times“ duomenimis, Ukraina šiuo metu turi 16 HIMARS sistemų, kurias suteikė JAV, ir 10 MLRS sistemų, kurias sutėikė kiti sąjungininkai.
06:42 | Vašingtonas ragina sąjungininkus spartinti pagalbos Ukrainai teikimą
JAV iždo sekretorė Janet Yellen antradienį paragino Amerikos sąjungininkus sparčiau išmokėti lėšas Ukrainai.
„Raginame savo partnerius ir sąjungininkus prisidėti prie mūsų ir sparčiai išmokėti savo jau pažadėtas lėšas Ukrainai, taip pat... daryti daugiau“, – sakė J. Yellen, priėmusi Ukrainos finansų ministrą Serhijų Marčenką.
Pasak J. Yellen, sparčiau teikiama ir didesnė parama padėtų su brutalia Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai palaikyti svarbiausias vyriausybės funkcijas ir pradėti atstatymą.
J. Yellen akcentavo, kad JAV „artimiausiomis savaitėmis“ pradės „teikti Ukrainos vyriausybei 4,5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) finansinę pagalbą, Kongreso priimtą rugsėjo 30 dieną“.
Šis paketas yra didesnio, 12,3 mlrd. dolerių (12,65 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo dalis.
06:15 | Rusijos URM nori iškelti baudžiamąją bylą Estijos užsienio reikalų ministrui
Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“.
„Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamosios bylos iškėlimą šiam Estijos piliečiui“, – pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos žodžiai cituojami ministerijos pranešime.
Nėra aišku, ką Rusijos užsienio reikalų ministerija turi omenyje teigdama, kad U. Reinsalu ragina įvykdyti „teroro aktą prieš Rusiją“, rašo „Postimees“.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ antradienį apkaltino Rusijos karines pajėgas aukšto rango Zaporižios atominės elektrinės pareigūno pagrobimu.
► Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus.
► Ukrainos vakaruose esančiai Lvivo sričiai suduota naujų smūgių, jais taikytasi į energetikos sistemos objektus, antradienį pranešė vietos pareigūnai.
► Žuvusiųjų per išvakarėse Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainoje skaičius išaugo iki 19, dar 105 žmonės buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
► Per skubų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį Ukraina pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“ po jos naujausių atakų, o Vakarų galybės siekė pabrėžti Maskvos izoliaciją.
► JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis po to, kai Rusija raketomis apšaudė savo kaimynės sostinę Kyjivą ir kitus miestus, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
