Svarbiausios dienos naujienos:
23:44 | J. Stoltenbergas atmeta V. Putino perspėjimus
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą tuo atveju, jei Ukrainos sąjungininkės leis smogti ilgojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijai.
J. Stoltenbergas, duodamas interviu „The Times“, teigė, kad jei Ukrainai būtų leista ilgojo nuotolio raketomis smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, „būtų klaidinga sakyti, kad NATO sąjungininkės tampa konflikto dalimi“.
„Šiaurės Korėja ir Iranas teikia didelę karinę paramą Rusijai ir perduoda raketas bei bepiločius orlaivius, tačiau šios valstybės tiesiogiai netampa konflikto dalyvėmis“, – svarstė NATO generalinis sekretorius.
Tad J. Stoltenbergas atmeta V. Putino perspėjimus, kad jei Ukraina smogtų ilgojo nuotolio raketomis Rusijai, tokiu atveju esą būtų peržengtos raudonosios linijos ir prasidėtų karas tarp Maskvos ir NATO.
„Jis [V. Putinas] apie raudonąsias linijas anksčiau užsiminė ne vieną kartą, tačiau nesiėmė eskaluoti padėties. <...> Jis to nenori daryti, kadangi supranta, jog NATO yra stipriausias karinis aljansas pasaulyje“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Be to, jis pridūrė, kad V. Putinas taip pat suvokia, jog branduoliniame kare nėra laimėtojų.
22:50 | Apšaudytas Chersonas
Rusijos kariškiai vėl apšaudė Chersono miesto Dnipro rajoną, sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rusai vėl smogė Chersono Dnipro rajonui“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad per apšaudymą prie parduotuvės buvo sužeista 45 metų moteris.
O nuo sprogmens, kurį numetė rusų dronas, nukentėjo 58 metų vyras.
Pasak srities karinės administracijos, sužeistieji patys nuvyko į ligoninę. Jiems suteikta reikiama medicinos pagalba ir paskirtas ambulatorinis gydymas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 17 d. Chersono Dnipro rajone per rusų drono ataką sužeistų žmonių skaičius išaugo iki penkių.
22:30 | JK vyriausybė išsikvietė Rusijos ambasadorių dėl diplomatams mestų įtarimų šnipinėjimu
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė trečiadienį pareiškė išsikvietusi Rusijos ambasadorių, kad pasmerktų tai, ką pavadino Maskvos vykdoma „precedento neturinčia ir nepagrįsta vieša agresijos kampanija prieš JK“.
Andrejui Kelinui buvo pasakyta, kad Rusijos elgesys, įskaitant šešiems britų diplomatams mestus „piktavališkus ir visiškai nepagrįstus“ įtarimus šnipinėjimu, prieštarauja Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, nurodė užsienio reikalų ministerija. „Šis elgesio modelis yra visiškai nepriimtinas, labai neprofesionalus ir neatitinka tarpvalstybinio elgesio normų“, – pareiškime pridūrė ministerija.
Rusijos saugumo tarnyba FSB praeitą savaitę nurodė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo ir „grėsmės Rusijos saugumui kėlimo“ buvo panaikinta šešių JK diplomatų akreditacija.
Pranešama, kad diplomatai jau išvyko iš Rusijos ir buvo pakeisti.
JK atmetė teiginius, kad jos diplomatai neva buvo šnipai, ir užsiminė, jog tai buvo atsakomoji priemonė, kurios griebtasi po to, kai Vakarai ėmėsi veiksmų prieš „Rusijos valstybės vykdomą veiklą visoje Europoje ir JK“.
Londonas gegužės mėnesį buvo paskelbęs, kad dėl šnipinėjimo išsiunčia Rusijos gynybos atašė, ir panaikino keliems Rusijos objektams suteiktą diplomatinės įstaigos statusą.
Trečiadienį išplatintame pranešime sakoma, kad Maskvos mesti įtarimai šnipinėjimu yra „naujausias įvykis sąmoningoje Rusijos kampanijoje, kurios tikslas yra pakenkti JK saugumui ir demokratijai bei atgrasyti nuo mūsų paramos Ukrainai“.
„Ši kampanija nebus sėkminga. Rusija turi nedelsdama nutraukti šią veiklą“, – pridūrė ministerija.
Londono ir Maskvos santykiai jau kurį laiką yra žemame taške. JK yra viena didžiausių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų kariniu požiūriu.
21:56 | Poltavos srityje jau ketvirtą dieną dega miškas, evakuoti šešių kaimų gyventojai
Poltavos srityje gesinamas rugsėjo 15 d. kilęs didelis miško gaisras. Šiuo metu išdžiūvusi augmenija ir miško paklotė dega maždaug 50 hektarų plote.
Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vyriausioji valdyba Poltavos srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Gelbėtojai ir kitų tarnybų bei organizacijų darbuotojai toliau gesina didelį miško gaisrą, kilusį rugsėjo 15 d. Poltavos rajone. Ugniai sparčiai plisti padeda vėjuotas ir sausas oras. Bendras ugnies nusiaubtas plotas sudaro apie 700 hektarų. Šiuo metu maždaug 50 hektarų plote dega sausa augmenija ir miško paklotė“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad iš Sobkivkos, Balivkos, Dubynos, Mankivkos, Marjanivkos ir Rudenkivkos kaimų buvo evakuoti 74 žmonės. Nuo gaisro nukentėjo gyventojų turtas. Informacija apie nukentėjusius namus ir statinius tikslinama.
Šiuo metu degimo intensyvumas mažėja. Vietoje dirba du operatyviniai štabai. Priešgaisrinė ir specialioji technika išdėstyta reikiamose pozicijose. Imamasi priemonių, kad ugnis neišplistų į gyvenvietes. Tam naudojama ir sunkioji inžinerinė technika.
Iš viso su ugnimi kovoja 80 technikos vienetų ir 452 tarnybų bei organizacijų atstovai.
Kaip anksčiau buvo pranešta, dėl didelio miško gaisro Poltavos srityje buvo evakuoti 69 kaimų gyventojai, nuo ugnies nukentėjo 26 gyvenamieji namai ir 24 ūkiniai pastatai.
21:15 | V. Zelenskis: Rusijos teritorijoje pasiektas labai svarbus rezultatas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad praėjusią naktį Rusijoje suduotas smūgis raketų ir artilerijos sandėliui buvo labai veiksmingas.
Šalies prezidentas pridūrė, kad tokie smūgiai gerokai susilpniną rusų kariuomenės pajėgumus.
Be to, V. Zelenskis užsiminė, kad šiandieną taip pat buvo surengti atskiri susitikimai su partneriais.
„Šiandieną kalbėjausi Ukrainos finansų ministru ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi apie lėšas svarbiausioms valstybės reikmėms, gynybai. Turime suteikti viską, ko reikia Ukrainai.
<...> Rengiame susitikimus su partneriais, derybas. Prioritetas yra ne tik įgyvendinti viską, dėl ko jau susitarėme ir kas šiuo metu yra stabdoma logistikos etape, bet ir daugiau strateginių dalykų.
<...> Iki šiol visi pažadai dėl oro gynybos, kurie buvo duoti aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone, nebuvo iki galo įvykdyti. Ir tai yra svarbu dabar – rudens pradžioje – pasiekti daugiau rezultatų oro gynybos srityje“, – kalbėjo jis.
21:05 | Rusai surengė atakas prieš strateginius objektus
Praėjusią parą rusai atakavo energetikos objektus aštuoniose Ukrainos srityse, buvo atjungtos pastotės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija.
„Praėjusią parą priešas apšaudė civilinę energetikos infrastruktūrą Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Poltavos, Sumų, Charkivo ir Chersono srityse“, – sakoma pranešime.
Rugsėjo 17 d. Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 127,5 tūkst. vartotojų, kurie dėl karo veiksmų, blogo oro ir technologinių pažeidimų buvo likę be elektros.
„Šįryt dėl karo veiksmų ir technologinių pažeidimų iš dalies arba visiškai elektros neturėjo 522 gyvenvietės“, – pažymėjo Energetikos ministerijos atstovai.
Be to, Donecko srityje dėl apšaudymo nutrūko elektros tiekimas šachtai, į paviršių buvo išvesti 89 kalnakasiai.
Ministerijos duomenimis, rugsėjo 18 d. rytą dėl karo veiksmų Donecko srityje elektros neturėjo 76,4 tūkst. vartotojų, Zaporižios srityje – 7,4 tūkst., Sumų srityje – 11,8 tūkst., Charkivo srityje – 41,8 tūkst., Černihivo srityje – apie 1,7 tūkst.
Chersone elektra nebuvo tiekiama 6,8 tūkst. vartotojų, Chersono srityje – daugiau kaip 27 tūkst.
Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 18-osios naktį Rusijos kariškiai smogė energetikos objektams Sumų mieste, naudodami „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.
20:51 | V. Zelenskis: Ukraina jau visiškai parengė Pergalės planą
Ukraina jau visiškai parengė Pergalės planą, dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė trečiadienį vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien galima pasakyti, kad mūsų Pergalės planas jau visiškai parengtas – visi punktai, visi esminiai akcentai apibrėžti, yra reikiami Plano priedai su detalėmis. Viskas parengta. Dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti. Nėra ir negali būti jokios alternatyvos taikai, jokio karo įšaldymo ir jokių manipuliacijų, kurios tiesiog perkeltų Rusijos agresiją į kitą etapą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia patikimo ir ilgalaikio saugumo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV atstovai jau susipažino su prezidento V. Zelenskio planu dėl karo užbaigimo ir mano, kad jis gali duoti rezultatų.
20:15 | NATO valstybių atstovai paragino imtis „kolektyvinio atsako“
2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis. Rumunija ir Latvija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad per naktinę ataką prieš Ukrainą per jų oro erdvę praskriejo Rusijos bepiločiai orlaiviai ir raketos.
Devynių NATO rytiniame flange esančių šalių ministrai pareiškė „didžiulį susirūpinimą dėl pasikartojančių Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų įsiveržimų“ į sąjungininkių oro erdvę ir paragino, kad NATO imtųsi „kolektyvinio atsako“. Jie taip pat paragino Aljansą padėti „sustiprinti mūsų pajėgumus aptikti, identifikuoti ir, prireikus, numušti žemai ir lėtai skrendančius objektus“.
„Reikia tvirto ir koordinuoto atsako sąjungininkių lygmeniu, taip pat greito NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos rotacinio modelio įgyvendinimo“, – po gynybos ministrų susitikimo Bukarešte žurnalistams sakė Rumunijos gynybos ministras Angelis Tilvaras.
Bukarešto devynetu vadinamą grupę sudaro Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga anksčiau trečiadienį paprašė Kyjivo kaimynių ištirti galimybę numušti Rusijos raketas ir dronus. Rumunijoje pradėjęs kelionę po regiono šalis, jis apibūdino Rusijos atakas iš oro kaip „pasaulinę grėsmę“.
Rumunija pakėlė du naikintuvus F-16, kad galėtų stebėti Rusijos droną, anksčiau šį mėnesį skridusį per jos oro erdvę Ukrainos link. Šis incidentas vėl pakurstė diskusiją, ar šalis turėtų perimti atklydusius Rusijos dronus.
Dabartinė teisinė bazė užkerta kelią tokiems veiksmams taikos metu, nors pareigūnai pabrėžia, kad dronai, tyčia nutaikyti į Rumunijos teritoriją, bus numušti. Vykstant karui Ukrainoje, Rumunijoje buvo aptikti keli dronų fragmentai.
NATO sako nematanti jokių požymių, kad šie incidentai būtų „tyčinė Rusijos ataka“ prieš Aljanso valstybes.
19:40 | Stebėsenos grupė: Rusija su Baltarusija ruošiasi karinėms pratyboms „Zapad 2024“
Rusijos kariuomenė pradėjo pasirengimą bendroms karinėms pratyboms su Baltarusija „Zapad 2024“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi stebėsenos grupės „Belaruski Gayun“ informacija.
Teigiama, kad dar rugsėjo pradžioje Minske lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų delegacijos atstovai, kurie rinko informaciją apie kariuomenės dislokacijos vietas pratybų metu.
Pastarąjį kartą Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“ vyko 2021 m. rugsėjį. Tąkart kariniai veiksmai buvo įgyvendinti šių valstybių poligonuose.
Skaičiuojama, kad „Zapad 2021“ karinių pratybų metu iš viso dalyvavo 2,5 tūkst. rusų kariškių.
Dalis analitikų anksčiau atkreipė dėmesį, kad rusų ir baltarusių pajėgų sutelkimas „Zapad“ karinių pratybų metu gali kelti tam tikrų rizikų Baltijos šalių saugumui.
Rusija karines pratybas „Zapad“ kas ketverius metus rengia nuo 2009-ųjų (pirmąjį sykį jos buvo surengtos dar 1999 metais, tačiau vėliau sekė ilga pertrauka). Šių pratybų tikslas yra gerinti Rusijos „gynybines galimybes“ Vakarų karinėje apygardoje.
Tačiau, didžiausio Vokietijos leidinio, tabloido „Bild“, kurie pakalbino kelis Vakarų žvalgybos analitikus, teigimu, „Zapad 2017“ buvo nei „antiteroristinės“ nei „išskirtinai gynybinio pobūdžio“ pratybos, tačiau „akivaizdus“ ir „plataus masto konvencinio karo prieš NATO ir Europą“ pasirengimas.
Anot šių šaltinių, pratybose buvo išbandomos Baltijos šalių (ir Baltarusijos) okupacijos bei „staigaus puolimo“ prieš NATO šalis – Vokietiją, Nyderlandus, Lenkiją, Norvegiją ir aljanso partneres Švediją ir Suomiją, taktikos.
Pasak leidinio kalbintų dviejų šaltinių, Kremliaus pajėgos mokėsi smogti į NATO „pažeidžiamą teritoriją“, kuri, Rusijos požiūriu, yra trys Baltijos šalys. „Norint tai įgyvendinti, jūs turėsite atlikti staigią Suvalkų koridoriaus užgrobimo operacija“ tokiu būdu užkertant kelią NATO pajėgų judėjimui tarp Lenkijos ir Lietuvos. Leidinio teigimu, būtent tai Rusija ir padarė, sukurdama fiktyvią „Veišnorijos“ valstybę – Suvalkų perėjos teritoriją, perkeltą į Baltarusiją.
Tuo pat metu Rusija šių mokymų metu išbandė „Baltijos šalių uostų ir oro uostų neutralizavimą ir kontrolės perėmimą, siekiant užkirsti kelią kitų šalių kariuomenės atvykimui“.
Ekspertai pažymi, kad pratybų metu buvo suplanuota „konkreti karinė operacija“, kuomet „nereikia užimti visos šalies ar skelbti ten kažkokios „liaudies respublikos“, – pajėgos būtų nukreiptos į transporto infrastruktūros puolimą.
19:35 | Rusijoje suimtas dar vienas generolas
Trečiadienį Rusijoje buvo sulaikytas dar vienas kariuomenės generolas, kaltinamas ėmęs kyšius. Tai – naujausias iš virtinės areštų, susijusių su korupcija kariuomenėje. Kai kurie stebėtojai tai vadina valymu.
Nuo pavasario, vykstant puolimui Ukrainoje, Maskva suėmė daugiau kaip dešimtį karinių pareigūnų.
Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovas generolas majoras Denisas Putilovas buvo sulaikytas dėl įtarimų gavęs 10 mln. rublių (108 tūkst. JAV dolerių) kyšį, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. Pasak tyrėjų, jis įtariamas „ypač didelio masto kyšio paėmimu“, kai 2023 m. kuravo sutartis dėl karinių transporto priemonių remonto.
Rusija ėmėsi susidorojimo su kariniais pareigūnais prieš pat prezidentui Vladimirui Putinui pakeitus gynybos ministrą Sergejų Šoigu ekonomistu Andrejumi Belousovu. Tarp žinomiausių suimtų pareigūnų yra buvęs gynybos viceministras Timūras Ivanovas.
Korupcija seniai įsišaknijusi Rusijos kariuomenėje. Daug paprastų rusų piktinasi ekstravagantišku aukšto rango karinių pareigūnų gyvenimo būdu, kai tuo metu Rusija tęsia karą Ukrainoje ir patiria didelių nuostolių.
19:10 | Vokietija Ukrainos karių gydymui skiria dar beveik 50 mln. eurų
Vokietija sužeistų Ukrainos karių hospitalizavimui ir gydymui papildomai skiria iki 50 mln. eurų.
Tai socialiniame tinkle X pranešė Vokietijos ambasada Ukrainoje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Vokietija papildomai skiria iki 50 mln. eurų sužeistų Ukrainos karių hospitalizavimui ir gydymui. Sužeistųjų stacionarinio gydymo išlaidas vėliau be biurokratinių procedūrų padengs Federalinė administracinių paslaugų žinyba“, – sakoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, jog Vokietija papildomai suteiks Ukrainai 100 mln. eurų žiemos pagalbą, atsižvelgdama į nesiliaujančius Rusijos smūgius šalies infrastruktūrai.
18:50 | Ukrainos generolas pasakė, kada prasidėtų derybos su Rusija
Rusijos kariuomenė bus pajėgi vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą dar bent vienerius ar dvejus metus, pareiškė Ukrainos generolas leitenantas Ihoris Romanenko.
Pasak jo, dabartinė situacija ir galimos perspektyvos kare vertinamos skirtingai, rašo UNIAN.
„Esant tokiai situacijai, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali tęsti karinius veiksmus dar 1–2 metus“, – kalbėjo jis.
Ukrainos generolas atkreipė dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvumas fronto linijose gali priklausyti nuo to, kaip Ukrainos sąjungininkai užtikrins ginklų, amunicijos ir kitos įrangos tiekimą.
Be to, užsimenama, kad šiuo metu Rusijos Federacija vien iš Šiaurės korėjos sulaukė 5 mln. artilerijos sviedinų.
Tad, I. Romanenko manymu, po tam tikros pauzės JAV parama nėra efektyvi.
„Tolimesnė situacija ir perspektyvos priklausys nuo to, ar partneriai suteiks reikiamą pagalbą, kuri galėtų pakeisti padėtį [mūšio lauke], ar viskas išliks dabartiniame lygyje.
Dabartinė padėti fronto linijose šiuo metu yra sudėtinga. Jei situacija dėl suteikiamos pagalbos pasikeis, yra optimistinė tikimybė, kad iki kitų metų pabaigos galėtų prasidėti kalbos apie perėjimą prie derybų dėl karo veiksmų nutraukimo, užtikrinant stiprią Ukrainos poziciją“, – teigė jis
18:01 | Per ginkluotą reidą į Rusijos mažmeninės prekybos įmonės biurą Maskvoje žuvo du žmonės
Trečiadienį per susišaudymą Rusijos mažmeninės prekybos įmonės „Wildberries“ biuruose Maskvoje žuvo du žmonės, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Pasak „Wildberries“, ginkluoti vyrai, lydėję generalinės direktorės Tatjanos Bakalčiuk buvusį vyrą Vladislavą Bakalčiuką, nelegaliai pateko į bendrovės biurų pastatą Maskvos centre ir pradėjo šaudyti. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip prie įėjimo į biurą, aidint šūviams, vyko muštynės. Vaizdo įraše buvo matomas vyras su ginklu.
Incidentas įvyko praėjus kelioms savaitėms, kai didžiausia Rusijos internetinė mažmenininkė „Wildberries“ užbaigė Kremliaus palaimintą susijungimo sandorį, kurį V. Bakalčiukas pasmerkė, o Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pažadėjo sustabdyti bet kokia kaina.
„Šiandien grupė žmonių, vadovaujamų Vladislavo Bakalčiuko, Sergejaus Anufrijevo ir Vladimiro Bakino, mėgino užgrobti „Wildberries“ biurus Maskvoje“, - pareiškė T. Bakalčiuk, turtingiausia Rusijos moteris. Ji pridūrė apgailestaujanti, kad per ginkluotą išpuolį prieš „Wildberries“ žuvo apsaugos darbuotojas. Antrasis apsaugininkas vėliau mirė nuo sužeidimų, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Įvykio vietoje buvo Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Dėl incidento sulaikyta dešimt žmonių.
17:22 | Ukraina: rusų kontrpuolimas Kursko srityje sustabdytas
Tai naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas.
Rusija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Kursko srityje iš Ukrainos susigrąžino kelis kaimus. Kyjivas nuo savo netikėto įsiveržimo pradžios rugpjūčio mėnesį ten užėmė nemažai teritorijos.
„Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti“, – AFP tvirtino atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.
„Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas yra kontroliuojama, jie nepatiria sėkmės“, – nurodė jis.
O. Dmytraškivskis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos karių okupuotoje teritorijoje yra keli tūkstančiai civilių rusų. „Kai kuriose gyvenvietėse yra daugiau nei 100, 200, 500 žmonių“, – kalbėjo jis.
Rusija nėra pasakiusi, kiek civilių vis dar yra Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje, ir tik nurodžiusi, kad pasitraukė apie 130 000 žmonių.
Ukrainos pareigūnas pripažino, kad Maskva pasiekė nedidelių laimėjimų. „Rusai įžengė į vieną gyvenvietę. Jie pradėjo kautis dėl dar vienos gyvenvietės, bet tik tiek“, – sakė jis.
AFP negalėjo patikrinti šių teiginių.
16:50 | Pokrovske dar yra 16 tūkst. žmonių, tarp jų – 177 vaikai
Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 16 tūkst. žmonių, tarp jų – 177 vaikai. Evakuacija tęsiama.
Tai trečiadienį per televizijos maratoną pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas.
„Dabar Pokrovske yra likę 16 tūkst. žmonių, iš jų 177 – vaikai. Išvyko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių ir per 3,5 tūkst. vaikų. Dėkoju žmonėms už tai, kad jie saugo save ir savo artimuosius, nes kiekvieną dieną priešas atakuoja visą Donecko sritį, taip pat ir Pokrovską, visais turimais ginklais – valdomosiomis aviacinėmis bombomis, vamzdine artilerija, bepiločiais orlaiviais“, – pažymėjo regiono vadovas.
Jis dar kartą pabrėžė, kad žmonės turi kuo greičiau išvykti iš Pokrovsko.
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros objektus.
Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km. Šiuo metu ypač „karšta“ Pokrovsko kryptimi. Pokrovske vyksta priverstinė vaikų su šeimomis evakuacija.
16:30 | Rusai smogė Marhaneco miestui, sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas
Rusai iš artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Marhaneco miestą. Nukentėjo 9 metų vaikas ir dvi moterys.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Vėl nukentėjusieji Nikopolio rajone. Dabar – dėl Marhaneco apšaudymo iš artilerijos. Nukentėjo 9 metų berniukas. Vidutinio sunkumo būklės vaikas paguldytas į ligoninę. Dvi moterys – 43 ir 69 metų – sveiks namuose. Jų būklė patenkinama“, – parašė regiono vadovas.
Per apšaudymą užsidegė du automobiliai. Ugniagesiai nuslopino liepsnas. Nukentėjo parduotuvės ir penkių aukštų gyvenamieji namai. Atakos padariniai tikslinami.
Anksčiau buvo pranešta, kad rusų bepilotis orlaivis atakavo Nikopolio rajoną. Ten buvo sužeisti du žmonės.
14:45 | Rusų dronas atakavo Nikopolį, sužeisti du žmonės
Trečiadienį rusų dronas kamikadzė smogė Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestui. Šiuo metu žinoma apie du sužeistuosius.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Du žmonės nukentėjo nuo drono kamikadzės smūgio Nikopoliui. Tai 42 metų vyras ir 36 metų moteris. Deja, jų būklė sunki. Gydytojai teikia jiems visą reikiamą medicininę pagalbą“, – rašoma pranešime
Apgadintas administracinis pastatas.
Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio vakarą rusų dronas atakavo Dnipropetrovsko srities Červonohrihorivkos bendruomenę. Žmonės nenukentėjo.
13:46 | Žiniasklaida: atskleistas pagrindinis Zelenskio pergalės plano elementas
Volodymyras Zelenskis tikisi sulaukti JAV prezidento Joe Bideno kvietimo Ukrainai prisijungti prie NATO dar prieš JAV prezidentui paliekant Baltuosius rūmus, rašo „Le Monde“. Tai yra jo pergalės plano, kurį jis pristatys Vašingtone, dalis.
„Ukrainos prezidentas, tikėdamasis paspartinti karo pabaigą, siekia įtikinti JAV prezidentą imtis ryžtingų priemonių ir suteikti Kyjivui galimybę pradėti derybas iš jėgos pozicijų“, – rašo leidinio apžvalgininkė Sylvie Kauffmann.
Anot jos, V. Zelenskis nenori, kad jam būtų primesti prievartiniai sprendimai. Todėl jis parengė „taikos planą“ ir „pergalės planą“, kuriuos Vašingtone ketina pristatyti prezidentui J. Bidenui, dviem kandidatams – Donaldui Trumpui ir Kamalai Harris – ir Kongresui.
Pasak šaltinių, „taikos planas“ turėtų padėti atkurti taiką. Antruoju planu siekiama, kad pasiekus taikos susitarimą Ukraina taptų stipresnė.
„Kadangi V. Putinas neparodė jokio polinkio iš tikrųjų derėtis, taikos tikslas išlieka labai spekuliatyvus. Tai, ką V. Zelenskis nori gauti iš J. Bideno prieš jam paliekant Baltuosius rūmus 2025 m. sausį, yra kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO pasibaigus karui. Tai vienas iš pagrindinių „pergalės plano“ punktų, sakoma straipsnyje.
Tačiau problema yra ta, kad J. Bidenas, Šaltojo karo žmogus, yra susitelkęs į mintį, kad Ukrainos narystė NATO sukels Trečiąjį pasaulinį karą. Taigi jo planas kaip tik ir yra nuosaikiai padėti Ukrainai, kad būtų išvengta eskalacijos.
„Viskas priklausys nuo J. Bideno sprendimo“, – anksčiau komentare „Le Monde“ sakė V. Zelenskis.
13:16 | Rusų karius Charkive masiškai išguldė apsinuodijimas maistu
Rusijos pajėgos Charkivo srityje masiškai apsinuodijo nekokybišku maistu ir vandeniu, praneša „Kanal 24“.
12:54 | Kasčiūnas: Ukrainai šiais metais bus perduota karinės paramos už dar 40-50 mln. eurų
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad šiais metais Ukrainai bus perduota karinės paramos už 40-50 mln.
„Kalbama apie papildomus dar 40-50 milijonų“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame buvo diskutuota apie paramą Ukrainai, teigė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Lietuva 10 mln. eurų yra numačiusi skirti raketų „Palianycia“ gamybai Ukrainoje. Ant jo, yra ieškoma galimybių ir įsigyti bei Ukrainai perduoti artimojo nuotolio oro gynybos sistemų.
„Ieškome rinkoje įvairių artimo nuotolio oro gynybos sistemų, kurias galima nupirkti rinkoje ir perduoti. Čia tokia kaip ir minimali, mažytė čekų iniciatyva – jeigu randi, nuperki“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tada yra kiti tęstiniai projektai su išminavimo koalicija. Ten yra įrangos, kuri jau tuoj bus nupirkta ir perduota Ukrainai, radarai – tos oro gynybos koalicijos rėmuose“, – pažymėjo jis.
Ministras atkreipia dėmesį, kad per metus Ukrainai karinės paramos tiekiama už 0,25 proc. nuo BVP.
„Skaitine išraiška tai yra 190 mln. prie dabartinio BVP. Mes šiemet esame jau pateikę paramos už 153 mln“, – akcentavo jis.
Šiemet Lietuva Ukrainai jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva šiai šaliai suteikė karinės paramos už daugiau nei 679 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
12:30 | Šaltinis: galingą dronų ataką prieš didžiulį rusų sandėlį surengė Ukraina
Ukrainos tarnybos naktį iš antradienio į trečiadienį surengė sėkmingą smūgį Rusijos raketų ir artilerijos sandėliui, sako „Ukrainska Pravda“ šaltinis. Anot jo, ataką surengė Ukrainos saugumo tarnybos.
Šaltinio teigimu, sandėlyje buvo laikomos raketos, skirtos „Iskander“, „Točka-U“, KAB ir artilerijos šaudmenys.
Teigiama, kad sandėliui smogė ukrainiečių dronas, po smūgio prasidėjo galinga detonacija. Ugnis apėmė šešių kilometrų pločio teritoriją. Vietos valdžios institucijos paskelbė gyventojų evakuaciją.
„SBU kartu su kolegomis iš gynybos pajėgų toliau metodiškai mažina priešo raketinį potencialą, kuriuo jis naikina Ukrainos miestus. Toliau dirbame siekdami organizuoti panašų „paveikslą“ ir kituose Rusijos kariniuose objektuose, kurie dirba karui prieš Ukrainą“, – cituojamas šaltinis.
11:55 | JAV generolas perspėja: Rusijos kariuomenė yra didesnė ir stipresnė nei prieš puolant Ukrainą
Rusijos kariuomenė yra didesnė ir stipresnė nei prieš įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį, antradienį perspėjo Jungtinių Valstijų oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas Jamesas Heckeris, rašo „Voice of America“.
11:29 | Ataka prieš rusų amunicijos sandėlį sukėlė kelis žemės drebėjimus
Dronų atakos prieš Rusijos Toropeco mieste esantį amunicijos sandėlį sukėlė eilę žemės drebėjimų, praneša „Nexta“.
Buvo užfiksuotas 2,8 balo žemės drebėjimas, o po to užfiksuoti dar septyni žemės drebėjimai, kurių stiprumas buvo nuo 2 iki 2,8 balo.
10:15 | Dronų smūgis dideliam rusų sandėliui: paaiškėjo, ką jame saugojo Rusija
Rusijos Federacijos Tverės srityje Toropeco mieste esančiame sandėlyje rusai laikė penkių tipų įvairias raketas, rašo UNIAN.
„Dideliame sandėlyje Tverės srities Toropeco mieste rusai laikė raketas į (daugkartinio paleidimo raketų sistemą – red. past.) „Grad“, S-300 ir S-400, taip pat gamino balistines raketas į „Iskander“ ir pradėjo kaupti Šiaurės Korėjos KN-23 atsargas“, – cituojamas Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
Primename, kad Rusijos Toropeco mieste buvo surengta dronų ataka. Nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras.
More video from the scene of the fire in Toropets, Tver Region
— NEXTA (@nexta_tv) September 18, 2024
According to journalist Yuriy Butusov, the warehouse was used to store 122-mm rockets for Grads and 82-mm artillery mines for them. Andriy Kovalenko, head of the Center for Countering Disinformation in Kyiv, wrote… pic.twitter.com/LTbiaCFcA0
9:56 | Rusai paleido dronus ir raketas į Ukrainą: yra žuvusių
Rusai dronais ir raketomis trečiadienį atakavo Ukrainą, praneša ukrainiečių žiniasklaida.
Kaip rašo „Ukrinform“, rusai smogė Kropyvnickio miestui, esančiam Vidurio Ukrainoje.
„Dėl priešo atakos regioniniame centre buvo apgadinti keli gyvenamieji pastatai. Viename iš kiemų kilo gaisras“, – cituojamas Kropyvnickio regioninės karinės administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius.
Jis taip pat pranešė, kad žuvo vienas žmogus. 90-ies moteris buvo sužeista.
Rusijos pajėgos trečiadienio naktį ir rytą paleido į Ukrainą dronus, daugelyje rajonų buvo paskelbtas oro pavojus.
Ukraina skaičiuoja, kad Rusija į šalį per naktį paleido bent 52 dronus ir tris Kh-59/69 raketas. 46 dronai buvo numušti.
Lvive per naktį užfiksuoti bent aštuoni kilę gaisrai.
Rusija dronais taip pat vėl atakavo energetikos objektus Ukrainos Sumų mieste. Pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra, tinkle „Telegram“ pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
Visoje Sumų srityje oro gynyba naktį į trečiadienį numušė 16 rusų dronų.
9:20 | Rusijos kariuomenė per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 130 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 18 dienos Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš viso neteko apie 637 010 žmonių, įskaitant dar 1 130 žmonių per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 8 691 (+6 per pastarąją parą) Rusijos tanką, 17 080 (+3) šarvuotų kovos mašinų, 18 154 (+25) artilerijos sistemas, 1 188 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 947 (+0) oro gynybos sistemas, 369 (+0) orlaivius, ir 328 (+0) sraigtasparnius, operacinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 15 354 (+25), sparnuotųjų raketų – 2 592 (+0), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), motorinių transporto priemonių ir degalų cisternų – 24 784 (+45), specialiosios įrangos vienetų – 3 109 (+18).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 17 dieną iki 22.00 val. fronte įvyko 139 gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės koviniai susirėmimai.
8:21 | Ukraina smogė rusų sandėliams netoli Mariupolio: „Kontroliuojame gana didelę teritoriją“
Ukraina patvirtino smogusi rusų amunicijos sandėliams netoli laikinai okupuoto Mariupolio, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo Dmytro Pletenčiuko, tai apsunkins rusų dalinių aprūpinimą fronto linijoje.
7:45 | Sprogimai Rusijoje: liepsnoja šaudmenų sandėlis, evakuojami gyventojai
Rusijos Toropeco mieste buvo surengta dronų ataka. Nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi pranešimais rusų žiniasklaidoje.
7:05 | Zelenskis prabilo apie pergalės planą: „Parengtas stiprus turinys“
Ukraina rengia pergalės planą. Šis dokumentas turės karinį, politinį, diplomatinį ir ekonominį turinį, yra parengtas daugiau kaip 90 proc. Karinę plano dalį antradienį aptarė aukščiausi šalies vadovai, rašo „Obozrevatel“.
Apie tai plačiau papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Dirbau kartu su karine vadovybe. Parengtas geras, stiprus karinio paketo turinys – būtent tai, kas gali gerokai sustiprinti Ukrainą pagal Pergalės planą“, – sako jis.
V. Zelenskis taip pat surengė pasitarimą dėl „kovinių lėktuvų skaičiaus Ukrainoje didinimo“ ir pilotų mokymo spartinimo.
Vakar Libane įvyko neįtikėtina specoperacija kaip džeimso bondo 007 agento lygis: Mosadas Hezbolla teroristams pardavė tūkstančius senų telefonų, vadinamų peidžerių, kurie sprogo:nors daug teroristų nepadvėsė, tačiau tūkstančiai liko be kiaušinių, tad kita teroristų karta negims
Senas pirdyla ajatola Khamelei prikrovė pampersą rudai! Dabar bendraus tik pašto karveliais.
Gal reikėtų tokius peidžerius parduoti ir kacapams
LIETUVA
