Zelenskis abejoja, ar Trumpas turi „oficialų planą“, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas iki šiol neturi jokio „oficialaus plano“, kaip būtų galima užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainos teritorijoje.
Pasak jo, tai, kas atsiskleidė tam tikrose publikacijose, tikėtina, nėra oficialios D. Trumpo plano detalės.
„Vis dar laukiame oficialių derybų ir oficialių rezultatų“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos ir JAV atstovai sugebės kartu atlikti svarbų darbą dėl karo užbaigimo.
Zelenskis: man atrodo, kad Putinas bijo su manimi kalbėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia pasiruošęs deryboms su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu, kai bus nubrėžtas aiškus susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „Ukrainska Pravda“.
Pasak V. Zelenskio, JAVJ prezidentas Donaldas Trumpas ir ES valstybės mano, kad diplomatija nėra įmanoma be Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
„Todėl pasakiau, kad esu pasiruošęs, jei turėsime bendrą suvokimą, kaip šis karas mums turėtų baigtis. Mes esame pasirengę diplomatinių klausimų kėlimui, dėl to nekyla jokių nesklandumų.
Problema tik ta, kaip man dabar atrodo, kad jis bijo kartu su manimi kalbėti apie karo pabaigą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Visgi jis mano, kad D. Trumpas gali užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
„Net ir tada, jei Rusijai kas nors nepatiks, mums reikia bendros partnerių vizijos. Ir tada mes būsime pasirengę diplomatijai“, – pridūrė jis.
Dar du kartvelų savanoriai žuvo kare Ukrainoje
Kare prieš Rusiją žuvo du kartvelų savanoriai, kariavę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas SOVA, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Gautomis žiniomis, žuvusieji – Davidas Dvališvilis ir Mamuka Berija. Apie jų žūtį socialiniuose tinkluose pranešė savanoris ir kovos draugas Vano Nadiradzė.
„Vakar vakare bendražygiai padarė viską, ką galėjo, kad ištemptų juos iš mūšio lauko. Šlovė didvyriams, žuvusiems mūšiuose“, – parašė V. Nadiradzė.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija leidiniui „InterpressNews“ patvirtino informaciją apie savanorių žūtį.
Pasak „Telegram“ kanalo „Gruzinskij prochožij“, kariai žuvo vasario 5-ąją per rusų FPV drono ataką.
Nuo pirmųjų Rusijos sukelto plataus masto karo dienų Ukrainoje kariauja keli šimtai (neoficialiais duomenimis, iki 2 tūkst.) kartvelų savanorių. Jie priklauso įvairiems batalionams ir dalyvauja karo veiksmuose priešakinėse linijose. Nuo 2022 metų vasario iki šiol Ukrainoje žuvo daugiau kaip 70 kartvelų – Sakartvelo piliečių ir kartvelų kilmės Ukrainos piliečių.
Ukraina sieks, kad šalys partnerės prisidėtų prie milijardinio atstatymo projektų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas nori bendradarbiauti su partneriais vykdant milijardų eurų vertės projektus ne tik retųjų žemės elementų gavybos, bet ir energetikos bei statybų sektoriuose, kad po karo atstatytų šalį.
A. Sybiha reagavo į pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išsakytus komentarus, kad jis norėtų gauti prieigą prie vertingų Ukrainos retųjų elementų mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą.
Ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Rusija nori užvaldyti didžiulius Ukrainos gamtinius išteklius.
Kyjivas ketina pasiūlyti „garantijas dėl stambių verslo įmonių buvimo Ukrainoje ir mūsų artimiausių sąjungininkių – Jungtinių Valstijų – interesų plėtojant šiuos (retųjų žemių elementų) telkinius ir užtikrinant jų apsaugą“, sakė užsienio reikalų ministras.
Tačiau bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tik tais elementais, spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy (Deividu Lamiu) pabrėžė A. Sybiha.
Pasak jo, Ukraina turi didžiulį potencialą tapti Europos energetinio saugumo garantu, pirkdama suskystintas gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų ir saugodama jas milžiniškose požeminėse talpyklose vėlesniam paskirstymui.
A. Sybiha taip pat sakė, kad Ukrainos ir JAV įmonės domisi šalies atstatymu po karo. Kaip manoma, jis kainuos daugiau nei 400 mlrd. dolerių (385 mlrd. eurų).
„Tai bus vienas didžiausių šio šimtmečio projektų ir atitinkamai viena didžiausių galimybių mūsų sąjungininkams“, – pažymėjo jis.
Rusai iš artilerijos apšaudė gyvenvietę Chersono srityje, sužeistas civilis
Rusai ketvirtadienį apšaudė iš artilerijos Chersono srities Dniprovskės gyvenvietę, sužeistas 66 metų civilis.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Apie 13.30 val. Rusijos kariškiai apšaudė iš artilerijos Dniprovskę“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad nuo priešo smūgio nukentėjo 66 metų vietos gyventojas. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą, krūtinės ląstos skeveldrinių sužeidimų ir mentės lūžį. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę, kur gydytojai jam teikia reikiamą medicininę pagalbą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ligoninėje nuo žaizdų mirė 71 metų Chersono srities gyventoja, kurią vasario 4 d. Stanislave atakavo rusų dronas.
Kremlius: V. Putinas atleido J. Borisovą iš „Roskosmos“ vadovo pareigų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atleido rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovą Jurijų Borisovą, nurodė Kremlius.
Kremlius tai motyvavo būtinybe vystyti korporaciją po daugelį metų lydinčių nesėkmių.
J. Borisovas šias pareigas pradėjo eiti 2022 metų liepos mėnesį.
2023-iųjų rugpjūtį jis vadovavo pirmajai Maskvos Mėnulio misijai per beveik 50 metų, bet Rusijos modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje.
Kremlius nurodė, kad J. Borisovą pakeis 39 metų Dmitrijus Bakanovas, susisiekimo ministro pavaduotojas ir buvęs palydovų bendrovės vadovas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad J. Borisovo atleidimas yra „rotacijos“ dalis, ir pridūrė: „Korporacija turi dinamiškai vystytis.“
J. Borisovas dažnai turėjo ekstravagantiškų idėjų plėtoti Rusijos kosmoso programą, tačiau jam sunkiai sekėsi jas įgyvendinti. Viena iš idėjų – bendradarbiaujant su Kinija Mėnulyje įrengti branduolinį reaktorių.
Kažkada pirmavusi pasiekimais kosmose, dabar Rusija susiduria su mokslo talentų praradimu ir nepastoviu kosmoso srities finansavimu ir atsilieka nuo konkurentų, tokių kaip Kinija ar JAV.
Per pastaruosius dvejus metus Rusijos segmentas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) patyrė tris aušinimo skysčio nuotėkius, keliančius riziką tiek įrangai, tiek kosmonautų saugumui.
Maskva užsimena apie planus pasitraukti iš TKS 2028 metais.
2023-iaisiais J. Borisovas perspėjo, kad didžioji dalis TKS esančios Rusijos įrangos yra pasenusi. Pasak jo, visa TKS „artėja prie savo egzistavimo finišo tiesiosios“.
J. Borisovui vadovaujant „Roskosmos“, agentūra susidūrė su korupcija.
2023-iųjų gruodį Rusijos prokurorai apkaltino „Roskosmos“ direktoriaus pavaduotoją ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 4,5 mln. dolerių (4,34 mln. eurų) iš krizės ištikto sektoriaus.
Rusija tvirtina atrėmusi netikėtą puolimą, Ukraina nekomentuoja
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Ukrainos puolimas Rusijos vakarinėje Kursko srityje buvo atremtas. Kyjivo pareigūnai kol kas nepateikė jokių komentarų.
Ministerija nurodė, kad Ukraina puolė Ulanoko ir Čerkaskaja Konopelkos kaimus, tačiau jie tebėra Rusijos kontroliuojami.
Pranešimo apie mūšius nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.
Tai būtų jau antras šiais metais netikėtas Kyjivo pajėgų puolimas Rusijos pasienio regione prie Ukrainos.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Shot“ pranešė, kad maždaug 400 ukrainiečių karių su šarvuočiais mėgina veržtis į priekį iš nedidelio Sudžos miestelio, jau kelis mėnesius kontroliuojamo Ukrainos pajėgų.
Sausio pradžioje Ukraina pradėjo ribotą – ir galiausiai nesėkmingą – puolimą, siekdama išplėsti savo placdarmą Rusijos teritorijoje. Naujasis puolimas vyksta praėjus lygiai šešiems mėnesiams po pirmojo ukrainiečių įsiveržimo į Rusijos teritoriją.
Ukrainos pareigūnai laiko teritorijos Kurske, kad ir nedidelės, užėmimą svarbiu elementu būsimose derybose su Rusija dėl taikos.
„Rytoj sukanka šeši mėnesiai nuo Kursko operacijos pradžios – svarbaus žingsnio mūsų kovoje. Kada nors, kai karas pajudės diplomatinio sprendimo link, pamatysite, kokia svarbi buvo ši operacija“, – trečiadienio vakarą socialiniame tinkle X parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jų pajėgos prilipusios it magnetas – šiame fronte jie turi daugiau nei 60 tūkst. kareivių“, – tęsė jis.
Pernai rugpjūtį Ukrainos pajėgos užėmė daugiau nei 1000 kvadratinių kilometrų Kursko srities. Per kitus mėnesius Rusijos pajėgos daugiau nei perpus sumažino ukrainiečių užimamą teritoriją.
Ukraina gavo iš Nyderlandų dar vieną naikintuvų F-16 partiją
Be Prancūzijos naikintuvų „Mirage 2000“, Ukraina taip pat gavo lėktuvų F-16 iš Nyderlandų.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Ukrainos dangus tampa saugesnis! Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos gavo ilgai lauktą pastiprinimą – pirmuosius prancūziškus naikintuvus „Mirage 2000“ ir F-16 iš Nyderlandų Karalystės. Šios modernios mašinos jau Ukrainoje ir netrukus pradės vykdyti kovines užduotis, stiprindamos mūsų gynybą ir gebėjimą efektyviai priešintis Rusijos agresijai“, – pažymėjo R. Umerovas.
Rusai Chersono srityje numetė sprogmenį ant civilio
Vasario 6-osios rytą Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant Chersono srities Beryslavo miesto gyventojo, kuris buvo sužeistas.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Apie 9.30 val. rusai Beryslave iš drono atakavo vyrą. Dėl priešo smūgio 47 metų vietos gyventojas patyrė sprogimo sukeltą traumą ir buvo sužeistas skeveldrų į petį ir koją“, – sakoma pranešime.
Kaip iš giedro dangaus: Rusijoje pasklido kalbos apie „greitą susitikimą“
Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovu Leonidu Sluckiu, pranešė, kad pasirengimas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimui ne tik pažengęs į priekį, bet ir „greitai įvyks“.
Trumpo pasiuntinys sureagavo į Zelenskio pasiūlymą: „Būkime sąžiningi“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus. JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į tokį pareiškimą, rašo „Fox News“.
„Tikimybė, kad jie susigrąžins savo branduolinius ginklus, yra kažkur tarp mažos ir jokios“, – interviu kanalui sakė jis.
„Būkime sąžiningi, abu žinome, kad taip neatsitiks“, – kalbėjo jis.
1994 m., žlugus Sovietų Sąjungai, Ukraina sutiko atiduoti Rusijai savo branduolinius ginklus mainais į Rusijos, JAV ir Jungtinės Karalystės garantijas, kad bus gerbiamas jos suverenitetas ir nepriklausomybė – šią sutartį Maskva pažeidė pakartotinėmis invazijomis, sako V. Zelenskis.
Anot K. Kelloggo, Ukrainos apginklavimas branduoliniais ginklais yra neperspektyvus.
„Prisiminkite, kad prezidentas sakė, jog esame sveiko proto vyriausybė. Kai kas nors ką nors panašaus pasako, pažvelkite į rezultatą arba potencialą. Tai yra naudojimasis sveiku protu“, – komentavo K. Kelloggas.
Rusai panikoje – prasidėjo naujas puolimas: Kursko srities gynyba gali subyrėti, kaip kortų namelis
Rusai skelbia, kad Ukrainos pajėgos pradėjo naują puolimą Kursko srityje ir pergyvena, kad visi rusų laimėjimai regione gali nueiti perniek.
Anot rusų informacinių priemonių, Ukrainos ginkluotosios pajėgos neva pradėjo naują puolimą Kursko srityje, pradėdamos kontrpuolimą. Svarstoma taip pat ir apie dėmesio nukreipimo versiją prieš didesnio masto puolimą. Pranešama, kad kovos vyksta netoli Machnovkos, taip pat kad „tam tikras judėjimas“ vyksta ir Kruglenkos rajone.
„Z karo korespondentus“, savaime suprantama, apėmusi panika: jie sako, kad visi „laimėjimai“ gali sugriūti kaip kortų namelis“, – rašoma telegramo kanale „Pravda Heraščenka“.
Po Elono Musko kaltinimų – audra: sureagavo Ukraina ir joje apsilankęs Benas Stilleris
Elonas Muskas socialinėse medijose paskelbė klaidingą informaciją apie Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) mokėjimus pasaulio žvaigždėms, rašo „Kanal 24“.
E. Muskas apšmeižė organizaciją apmokėjus užsienio žvaigždžių vizitus Kyjive ir kituose miestuose. E. Musko įraše teigiama, kad įžymybėms galėjo būti mokami milijonai dolerių. Įžymybės šią informaciją neigia.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrejus Kovalenko sako, kad E. Muskas turėtų atsakingiau žiūrėti į tai, kokią informaciją skelbia. Jo įsitikinimu, vaizdo įrašą, kuriuo pasidalijo A. Kovalenka, galėjo sukurti rusų propagandistai.
Melagienų neigti suskubo ir Ukrainoje apsilankiusios įžymybės. Amerikiečių aktorius Benas Stilleris pareiškė, kad informacija apie tai, jog USAID neva finansavo jo vizitus į Ukrainą, yra melas. Jis nurodė, kad į Ukrainą atvyko savo lėšomis.
„Jokio USAID finansavimo ir, žinoma, jokių mokėjimų nebuvo. 100 proc. melas“, – rašo jis.
Ukraina gavo pirmuosius naikintuvus iš Prancūzijos
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pranešė, kad Ukraina gavo pirmuosius prancūziškus naikintuvus „Mirage 2000“, rašo UNIAN.
„2024 m. birželio 6 d. Emmanuelis Macronas paskelbė apie Prancūzijos lėktuvų „Mirage 2000“ pristatymą Ukrainai. Pirmieji iš jų šiandien atvyko į Ukrainą. Ukrainiečių pilotai, kurie kelis mėnesius mokėsi Prancūzijoje, dabar padės ginti dangų virš Ukrainos“, – cituojamas jis.
Kyjivas: per Kursko operaciją į nelaisvę paimti 909 Rusijos kariai
Ukraina ketvirtadienį pranešė paėmusi į nelaisvę daugiau kaip 900 Rusijos karių per pusmetį besitęsiančias kovas Rusijos Kursko srityje.
Kyjivo teigimu, pagrindinis rugpjūtį pradėtos operacijos tikslas – paimti į nelaisvę rusų karių, kuriuos būtų galima iškeisti į ukrainiečius karo belaisvius.
„Operacijos metu Ukrainos pajėgos į nelaisvę paėmė 909 rusų karius ir gerokai papildė mainų fondą. Tai leido sugrąžinti namo šimtus Ukrainos gynėjų, kurie buvo laikomi Rusijos kalėjimuose“, – teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.
Kyjivas ir Maskva vis dar bendradarbiauja keičiantis belaisviais, nors karas tęsiasi jau beveik trejus metus, o Ukraina prioritetu laiko savo paimtų karių susigrąžinimą.
Praėjusiais metais Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos pajėgos per operacijas Kursko srityje į nelaisvę paėmė daugiau kaip 700 Rusijos karių.
„Bloomberg“: Putino nesėkmė Kurske spaudžia jį derėtis
Ukrainai netikėtai įsiveržus į Rusijos Kurską, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas savo pajėgoms pareiškė, kad jų pagrindinis tikslas yra atremti invaziją. Praėjo jau šeši mėnesiai, o rusai vis dar bando tai padaryti, rašo „Bloomberg“.
V. Putinui nepavyko išstumti Ukrainos iš Kursko ir tai gali būti reikšmingas momentas artėjančiose derybose dėl Ukrainos tarp JAV ir Rusijos. Kurskas Ukrainai yra derybinis koziris, kuris gali būti panaudotas tariantis dėl teritorijos mainų.
Plačiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 240 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 6 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 845 310 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 240 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 965 (+18) priešo tankus, 20 737 (+16) šarvuotas kovos mašinas, 22 753 (+46) artilerijos sistemas, 1 271 (+2) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 055 (+2) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 24 185 (+83) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 36 211 (+133) automobilių ir degalų cisternų, 3 737 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Šiaurės Korėja Ukrainoje išbando savo raketų technologijas: pastebimos neraminančios tendencijos
Šiaurės Korėjos balistinės raketos, kuriomis Rusijos pajėgos nuo gruodžio pabaigos smogia Ukrainai, tapo daug tikslesnės nei anksčiau naudotos raketos. Apie tai „Reuters“ kalbėjo aukšto rango Ukrainos šaltiniai, rašo UNIAN.
Tai reiškia, kad Šiaurės Korėja sėkmingai naudojasi mūšio lauku savo raketų technologijoms išbandyti, teigia šaltiniai.
Anot vieno šaltinio, per kelias pastarąsias savaites Ukrainai smogusių daugiau kaip 20 Šiaurės Korėjos balistinių raketų tikslumas pastebimai pagerėjo.
Seulo Asano politikos studijų instituto ginklų ekspertas Yang Wookas sako, kad tobulėjantys Šiaurės Korėjos raketų pajėgumai plečia jos galimybes grasinti Pietų Korėjai, Japonijai ir JAV arba parduoti modernizuotus ginklus kitoms valstybėms ar ginkluotoms grupuotėms.
„Tai gali turėti rimtą poveikį stabilumui regione ir pasaulyje“, – komentuoja Y. Wookas.
„Prieš įsikišdama į Ukrainą, ši seniai izoliuota šalis niekada nebuvo išbandžiusi naujų ginklų kovoje“, – priduria leidinys.
„Kadangi jie gamina raketas ir gauna grįžtamąjį ryšį iš užsakovų, t. y. Rusijos kariuomenės, jie turi daugiau patirties gaminant patikimesnes raketas“, – aiškina Y. Wookas.
Kol kas neaišku, kokius pakeitimus Šiaurės Korėja atliko savo raketose.
Šaltinis iš Ukrainos sako, kad analizuojant nuolaužas nenustatyta jokių raketų konstrukcijos pakeitimų, nors analizuota labai nedaug nuolaužų. Anot šaltinio, galimi du paaiškinimai: raketose įrengtos geresnės navigacijos sistemos arba valdymo mechanizmas, kad būtų lengviau manevruoti.
Y. Wookas teigia, kad kiti veiksniai, galintys padidinti tikslumą, yra geresnė informacija apie taikinius, sistemų patobulinimai.
Anksčiau Šiaurės Korėjos raketos pataikydavo vieno–trijų kilometrų atstumu nuo taikinio, o dabar pataiko 50–100 metrų atstumu, sakė šaltinis Kyjive.
Ukraina patvirtino: sudavė smūgį aerodromui Rusijai, kuriame laikomi ir paleidžiami dronai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos dronais smogė Rusijos Krasnadoro krašte esančiam Primosko-Achtarsko aerodromui, rašo „Ukrainska Pravda“.
Iš pradžių buvo pranešta, kad neaišku, kas įvykdė ataką.
„Patvirtintas pataikymas ir sprogimai taikinio rajone. Kilo gaisras. Pralaimėjimo rezultatai tikslinami“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Anot Ukrainos, rusai šį aerodromą naudoja dronams laikyti, parengti ir paleisti į Ukrainos teritoriją.
„Smūgiai objektams, susijusiems su Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą užtikrinimu ir civilių gyventojų terorizavimu, bus tęsiami“, – sako Generalinis štabas.
Dronų ataka Rusijoje
Naktį dronai atakavo Rusijos Krasnadoro krašte esantį Primorsko–Achtarsko miestą, kuriame yra karinis aerodromas, rašo UNIAN.
Skelbiama, kad aerodromo teritorijoje kilo gaisras. Pasak liudininkų, į vietą atskrido bent trys dronai.
Vietos valdžia kol kas atakos nepakomentavo.
Šį aerodromą dar pernai vasarą yra atakavusi Ukraina.
Ukrainos išdavikas Medvedčukas parašė laišką Putinui: Ukrainą pavadino klaida ir paragino ją aneksuoti
Ukrainos išdavikas, prorusiškas oligarchas Viktoras Medvedčukas parašė laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Savo laiške jis atvirai paragino V. Putiną aneksuoti Ukrainą.
V. Putiną laiške jis ragino „grąžinti istorines žemes“, net pridėjo žemėlapį, kuriame visos Ukrainos teritorijos į rytus nuo Lvivo, Ternopilio ir Černivcių sričių pažymėtos kaip „istorinės Rusijos“ dalis.
Ukrainos nepriklausomybę V. Medvedčukas pavadino „istorine klaida“, kurią reikėtų ištaisyti. Jis taip pat pareiškė, kad Vakarų parama Kyjivui siekiama sunaikinti Rusiją iš vidaus, o Ukrainos piliečius jis pavadino „šiuolaikiniais barbarais“, kuriuos V. Putinas turėtų „išgelbėti“.
Kaip pastebi ISW, V. Medvedčuko pareiškimai tiesiogiai atspindi Kremliaus strateginę politiką Ukrainos atžvilgiu.
„Medvedčuko, kaip Rusijos elito, glaudžiai susijusio su V. Putinu, atstovo, retorika rodo Kremliaus nenorą derėtis su Ukraina ir Vakarais bei principinį atsisakymą pripažinti Ukrainos valstybės teisėtumą“, – sako analitikai.
Ukraina dar karo pradžioje buvo sulaikiusi V. Medvedčuką. Portalas tv3.lt parengė išsamų straipsnį apie tai, kas šis veikėjas yra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos kariai: rusai naudoja civilius kaip „gyvąjį skydą“
Donecko srities Velyka Novosilkos gyvenvietėje ukrainiečių bepiločiai orlaiviai užfiksavo, kad Rusijos kariškiai dangstosi civiliais kaip „gyvuoju skydu“.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
Vaizdo įraše matyti, jog, judėdami tarp namų, du okupantai kartu vedasi civilę moterį ir šunį, kad apsisaugotų nuo dronų smūgių.
„Okupantai žino, kad mes nešaudysime“, – pažymėjo Ukrainos kariai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Novopavlivkos kryptimi Rusijos kariuomenė surengė šešias atakas prie Lysivkos, Konstiantinopilio ir Rozdolnės.
Donecko srityje dar yra apie 302 tūkst. civilių, regione tęsiama privaloma evakuacija.